Galvos nervai: anatomija, funkcijos ir 12 porų

Sužinokite apie galvos nervus: jų anatomiją, funkcijas ir 12 porų vaidmenį diagnozėje bei gydyme — aiškus vadovas studentams ir medikams.

Galvos smegenų nervas - tai bet kuris nervas, tiesiogiai prijungtas prie smegenų arba smegenų kamieno. Tai skiriasi nuo stuburo nervų, kurie yra prijungti prie nugaros smegenų segmentų. Galvos nervai tiesiogiai perduoda informaciją tarp smegenų ir kūno (dažniausiai galvos ir kaklo dalių).

Kiekvienas kaukolės nervas yra porinis ir yra abiejose centrinės nervų sistemos pusėse. Visi galviniai nervai yra virš pirmojo kaklo slankstelio (kaklo slankstelio).

Žmogus turi dvylika galvinių nervų porų. Jos sunumeruotos romėniškais skaitmenimis I–XII pagal jų eiliškumą nuo priekinės smegenų dalies iki galinės, kur yra smegenų kamienas. Kai kurie iš šių nervų yra labiau sensoriniai, kiti – motoriniai, o treti – mišrūs (turi tiek jutimo, tiek motorines skaidulas).

Anatomija ir pagrindinės savybės

Galvinių nervų branduoliai ir skaidulos gali būti išsidėstę smegenų žievėje, kaukolės pagrinde arba smegenų kamiene. Techniniu požiūriu I (uoslės) ir II (regos) nervai dažnai laikomi smegenų dalimis (CNS) dėl jų vystymosi ir mielinizacijos pobūdžio, tuo tarpu III–XII nervai yra periferinės kilmės. Dauguma nervų išeina per specialius kaukolės angas (foramina) ir inervuoja raumenis, liaukas bei jutimo organus.

Funkcijos — trumpas apibūdinimas

• Sensorinė – perduoda jutiminę informaciją (pvz., uoslė, rega, klausos ir pusiausvyros signalai, veido odos jutimai).
• Motorinė – kontroliuoja raumenis (pvz., akių judesius, mimiką, kramtymo raumenis, liežuvio judesius, ryti).
• Autonominė (parasimpatinė) – reguliuoja liaukų sekreciją, akių vyzdžių dydį, širdies ir kraujagyslių bei virškinimo funkcijas per vegetatyvines skaidulas.

Dvylika galvinių nervų (trumpas aprašymas)

• I – N. olfactorius (uoslės): jutiminis; atsakingas už kvapų atpažinimą. Klinikinis tyrimas: uoslės testai. Pažeidimas → anosmija arba hiposmija.
• II – N. opticus (regos): jutiminis; perduoda vizualinę informaciją iš tinklainės į smegenis. Tyrimas: regėjimo aštrumo, lauko ir pupilių reakcijos įšviesą. Pažeidimas → regos lauko defektai ar aklumas.
• III – N. oculomotorius (akis): motorinis + parasimpatinis; kontroliuoja daugumą akių raumenų, kelia voką ir susiaurina vyzdį. Pažeidimas → akių padėties sutrikimai, diplopija, ptosis, dilatacija (didelė vyzdis).
• IV – N. trochlearis (skersinis akių): motorinis; inervuoja viršutinį įstrižinį raumenį (reguliuoja akies rotaciją žemyn ir į vidų). Pažeidimas → dvigubas matymas ypač žemyn žiūrint.
• V – N. trigeminus (trigemininis): mišrus; sensorinė dalis – veido, sinusų ir dantų jutimas; motorinė – kramtymo raumenys. Pažeidimas → veido jutimo praradimas, kramtymo sutrikimai; trigeminė neuralgija – stiprūs skausmo priepuoliai.
• VI – N. abducens (atkėlėjas): motorinis; inervuoja išorinį tiesų akies raumenį (atidaro akį į šoną). Pažeidimas → akies addukcija (sukrypimas į vidų) ir diplopija žiūrint į šoną.
• VII – N. facialis (veidinis): mišrus + parasimpatinis; kontroliuoja veido mimikos raumenis, perduoda skonį iš priekinės liežuvio dalies, inervuoja ašarų ir seilių liaukas. Pažeidimas → Bell paresė (veido paralyžius), skonio sutrikimai.
• VIII – N. vestibulocochlearis (klausa ir pusiausvyra): jutiminis; dalys – cochlearis (klausa) ir vestibularis (pusiausvyra). Pažeidimas → klausos praradimas, triukšmas ausyse (tinnitus), galvos svaigimas, pusiausvyros sutrikimai.
• IX – N. glossopharyngeus (liežuvinis-rykčio): mišrus + parasimpatinis; skonio jutimas užpakalinėje liežuvio dalyje, jautrus faringei, dalyvauja ryjant ir seilių sekrecijoje (parotis). Pažeidimas → skonio praradimas, ryjimo sutrikimai, refleksų pokyčiai (pvz., mažesnis ūselio refleksas).
• X – N. vagus (klajoklis): mišrus + stiprios parasimpatinės skaidulos; inervuoja gerklę, balsinių stygų raumenis, vidaus organus (širdį, plaučius, virškinamąjį traktą). Pažeidimas → balsės pakitimai, rijimo sutrikimai, vegetatyvinės funkcijos disbalansas.
• XI – N. accessorius (papildomas): motorinis; inervuoja trapecijos ir krūtinės raumenis, svarbus galvos sukėlimui ir pečių judesiams. Pažeidimas → silpnumas pečių pakėlimui ir galvos sukimo apribojimas.
• XII – N. hypoglossus (pogumbarinis): motorinis; kontroliuoja liežuvio raumenis. Pažeidimas → liežuvio atrofija ar laikymasis nukrypta į pažeistos pusės pusę, kalbos ir rijimo problemos.

Klinikinė reikšmė ir tyrimai

Galvinių nervų tyrimas yra pagrindinė neurologinio ištyrimo dalis. Jį sudaro regėjimo ir klausos testai, pupilių reakcijos, akių judesių, veido jėgos ir jutimo, rijimo, kalbos bei liežuvio padėties įvertinimas. Neurologiniai simptomai, tokie kaip dvigubas matymas, veido paralyžius, netekta uoslė ar regos lauko defektai, gali rodyti lokalinį nervo pažeidimą, tokį kaip uždegimas, spaudimas (pvz., auglio), išemija arba traumos padarinys.

Kada reikalinga papildoma diagnostika

• Esant simtomams — MRT arba KT kaukolės srityje nustatyti galimus kompresinius darinukus ar encefalinius pakitimus.
• Elektroneurografija arba EMG gali padėti vertinti motorinių nervų laidumą.
• Vėliau — audiometrija, vestibuliariniai testai, oftalmologiniai tyrimai ar laboratoriniai tyrimai (uždegimui, infekcijai nustatyti).

Trumpai apie vystymąsi

Galviniai nervai vystosi iš embrioninių sluoksnių: kai kurie iš neuralinės žievės (neuroektodermos), kiti susiję su žinduolių somitiniais raumenimis. Jų kilmė lemia funkcines ypatybes — pvz., uoslės ir regos takai yra tiesiogiai susiję su smegenų struktūromis ir todėl dažnai laikomi CNS struktūromis.

Žinant galvinių nervų anatomiją ir funkcijas, lengviau suprasti simptomus ir nukreipti tinkamą diagnostiką bei gydymą. Esant nuolatiniams arba progresuojantiems simptomams, reikėtų kreiptis į gydytoją neurologą arba atitinkamos srities specialistą.

Funkcija

Galvos nervai stimuliuoja motoriką ir jutimus daugiausia galvos ir kaklo srityse. Ši sensorinė stimuliacija apima tokius pojūčius kaip temperatūra, lytėjimas, skonis, regėjimas, uoslė, pusiausvyra ir klausa.

Kvapas (I)

Uoslės nervas (CN 1) iš nosies į smegenis siunčia informaciją apie kvapus. Smegenyse ši informacija apdorojama ir virsta uosle, arba kvapu. Uoslės nervas yra aferentinis sensorinis nervas, t. y. jis priima informaciją iš išorinio pasaulio ir siunčia ją į centrinę nervų sistemą.

Struktūra

Uoslės nervas yra trumpiausias kaukolės nervas. Jis yra vienas iš dviejų galvinių nervų, nesusijusių su smegenų stiebu, kitas - regos nervas (CN 2).

Uoslės nervas yra ne vienas nervas, o grupė neuronų, dirbančių kartu ir atliekančių tą pačią užduotį. Uoslės neuronai pradeda šakotis nosies ertmėje. Iš čia jie pasiekia nosies ertmės stogą ir susijungia su uoslės svogūnėliu.

Uoslės nervas yra unikalus, nes tai vienintelis galvinių nervų nervas, kuris gali atsinaujinti, jei yra pažeistas.

Pojūčių kelias

Kvapo molekulės, vadinamos aromatinėmis medžiagomis, patenka į nosį ir nosies ertmę. Čia jas aptinka uoslės neuronai. Šie neuronai yra išsišakoję išilgai nosies ertmės gleivinės. Uoslės neuronai priima kvapo molekulių signalą ir sukuria elektrinius signalus, vadinamus veikimo potencialais. Veiksmo potencialai juda uoslės neuronais per nosies ertmės stogą, dar vadinamą kribiformine plokštele. Praėję pro kreivinę plokštelę, uoslės neuronai siunčia veikimo potencialus į uoslės svogūnėlį. Iš čia signalai siunčiami uoslės taku į įvairias smegenų dalis. Pavyzdžiui, kai kurie signalai siunčiami į priekinę smegenų skiltį, kur kvapai atpažįstami ir žymimi.

Šio kelio pažeidimas gali sukelti anosmiją, t. y. gebėjimo užuosti praradimą.

Vizija (II)

Regos nervas (CN II) perduoda regimąją informaciją iš tinklainės į smegenis.

Akių judesiai (III, IV, VI)

Akiduobinis nervas (CN III) valdo daugumą raumenų, susijusių su akies judesiais, įskaitant akių vokų ir vyzdžio valdymą. Trochlearinis nervas (CN IV) ir abdukcensinis nervas (CN VI) yra atsakingi už atskirus akies raumenis.

Veido pojūtis, žandikaulio judesiai (V)

Trišakis nervas (CN V) vadinamas trišakiu, nes jį sudaro 3 dalys. Visos šios dalys kartu yra atsakingos už veido pojūčius ir didesnius veido judesius, tokius kaip kramtymas ir kramtymas.

Veido išraiška (VII)

Veido nervas (CN VII) valdo veido išraiškos raumenis ir padeda pernešti skonio pojūčius iš liežuvio užpakalinės dalies ir burnos.

Klausa ir pusiausvyra (VIII)

Vestibulokochlearinis nervas (CN VIII) perduoda garso ir pusiausvyros informaciją iš vidinės ausies į smegenis.

Burnos pojūtis, skonis ir seilėtekis (IX)

Glosofaringinis nervas (CN IX) yra mišrus nervas, pernešantis įvairią sensorinę ir motorinę informaciją.

Širdies ir virškinimo kontrolė (X)

Klajoklinis nervas (CN X) užtikrina parasimpatinę širdies ir virškinamojo trakto kontrolę. Tai ilgiausias autonominės nervų sistemos nervas žmogaus organizme.

Pečių pakėlimas ir galvos pasukimas (XI)

Pagalbinis nervas (CN XI) - tai galvinis nervas, valdantis krūtinkaulio ir trapecijos raumenis.

Liežuvio judesiai (XII)

Hipoglosalinis nervas (CN XII) dalyvauja kontroliuojant liežuvio judesius, reikalingus kalbai ir rijimui.

Galvos anatomija su uoslės nervu, įskaitant nosies ertmės, uoslės nervų, uoslės plokštelės, uoslės svogūnėlio ir uoslės trakto etiketes

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra kaukolės nervas?

K: Kuo skiriasi galvinių nervų prijungimas nuo stuburo nervų?

K: Tarp kurių kūno dalių galviniai nervai dažniausiai perduoda informaciją?

Klausimas: Kiek galvinių nervų porų yra žmogaus organizme?

K: Kur kūne yra visi galviniai nervai?

K: Kaip sunumeruoti galviniai nervai?

K: Ar galvinių nervų yra abiejose centrinės nervų sistemos pusėse?

Paieška pagal raidę