Galviniai nervai

Funkcija

Galvos nervai stimuliuoja motoriką ir jutimus daugiausia galvos ir kaklo srityse. Ši sensorinė stimuliacija apima tokius pojūčius kaip temperatūra, lytėjimas, skonis, regėjimas, uoslė, pusiausvyra ir klausa.

Kvapas (I)

Uoslės nervas (CN 1) iš nosies į smegenis siunčia informaciją apie kvapus. Smegenyse ši informacija apdorojama ir virsta uosle, arba kvapu. Uoslės nervas yra aferentinis sensorinis nervas, t. y. jis priima informaciją iš išorinio pasaulio ir siunčia ją į centrinę nervų sistemą.

Struktūra

Uoslės nervas yra trumpiausias kaukolės nervas. Jis yra vienas iš dviejų galvinių nervų, nesusijusių su smegenų stiebu, kitas - regos nervas (CN 2).

Uoslės nervas yra ne vienas nervas, o grupė neuronų, dirbančių kartu ir atliekančių tą pačią užduotį. Uoslės neuronai pradeda šakotis nosies ertmėje. Iš čia jie pasiekia nosies ertmės stogą ir susijungia su uoslės svogūnėliu.

Uoslės nervas yra unikalus, nes tai vienintelis galvinių nervų nervas, kuris gali atsinaujinti, jei yra pažeistas.

Pojūčių kelias

Kvapo molekulės, vadinamos aromatinėmis medžiagomis, patenka į nosį ir nosies ertmę. Čia jas aptinka uoslės neuronai. Šie neuronai yra išsišakoję išilgai nosies ertmės gleivinės. Uoslės neuronai priima kvapo molekulių signalą ir sukuria elektrinius signalus, vadinamus veikimo potencialais. Veiksmo potencialai juda uoslės neuronais per nosies ertmės stogą, dar vadinamą kribiformine plokštele. Praėję pro kreivinę plokštelę, uoslės neuronai siunčia veikimo potencialus į uoslės svogūnėlį. Iš čia signalai siunčiami uoslės taku į įvairias smegenų dalis. Pavyzdžiui, kai kurie signalai siunčiami į priekinę smegenų skiltį, kur kvapai atpažįstami ir žymimi.

Šio kelio pažeidimas gali sukelti anosmiją, t. y. gebėjimo užuosti praradimą.

Vizija (II)

Regos nervas (CN II) perduoda regimąją informaciją iš tinklainės į smegenis.

Akių judesiai (III, IV, VI)

Akiduobinis nervas (CN III) valdo daugumą raumenų, susijusių su akies judesiais, įskaitant akių vokų ir vyzdžio valdymą. Trochlearinis nervas (CN IV) ir abdukcensinis nervas (CN VI) yra atsakingi už atskirus akies raumenis.

Veido pojūtis, žandikaulio judesiai (V)

Trišakis nervas (CN V) vadinamas trišakiu, nes jį sudaro 3 dalys. Visos šios dalys kartu yra atsakingos už veido pojūčius ir didesnius veido judesius, tokius kaip kramtymas ir kramtymas.

Veido išraiška (VII)

Veido nervas (CN VII) valdo veido išraiškos raumenis ir padeda pernešti skonio pojūčius iš liežuvio užpakalinės dalies ir burnos.

Klausa ir pusiausvyra (VIII)

Vestibulokochlearinis nervas (CN VIII) perduoda garso ir pusiausvyros informaciją iš vidinės ausies į smegenis.

Burnos pojūtis, skonis ir seilėtekis (IX)

Glosofaringinis nervas (CN IX) yra mišrus nervas, pernešantis įvairią sensorinę ir motorinę informaciją.

Širdies ir virškinimo kontrolė (X)

Klajoklinis nervas (CN X) užtikrina parasimpatinę širdies ir virškinamojo trakto kontrolę. Tai ilgiausias autonominės nervų sistemos nervas žmogaus organizme.

Pečių pakėlimas ir galvos pasukimas (XI)

Pagalbinis nervas (CN XI) - tai galvinis nervas, valdantis krūtinkaulio ir trapecijos raumenis.

Liežuvio judesiai (XII)

Hipoglosalinis nervas (CN XII) dalyvauja kontroliuojant liežuvio judesius, reikalingus kalbai ir rijimui.

Galvos anatomija su uoslės nervu, įskaitant nosies ertmės, uoslės nervų, uoslės plokštelės, uoslės svogūnėlio ir uoslės trakto etiketes

Maršrutai iš smegenų

Išėję iš smegenų, kaukolės nervai keliauja kaukolės viduje. Kai kurie iš jų turi palikti šį kaulinį skyrių, kad pasiektų savo paskirties vietą. Dažnai nervai eina per kaukolėje esančias skylutes, vadinamas foraminais. Kiti nervai eina kauliniais kanalais - ilgesniais, kaulu apribotais takais. Šiose angose ir kanaluose gali būti daugiau nei vienas kaukolės nervas, juose taip pat gali būti kraujagyslių.

Susiję puslapiai

• Neuronas
• Centrinė nervų sistema
• Smegenų kamienas