Skalūnai
Skalūnai yra smulkiagrūdė nuosėdinė uoliena, susidariusi iš dumblo. Dumblas - tai molio mineralų dribsnių ir kitų mineralų, ypač kvarco ir kalcito, smulkių fragmentų (dumblo dydžio dalelių) mišinys. Molio ir kitų mineralų santykis yra įvairus. Skalūnams būdingi lūžiai išilgai plonų plokštelių arba lygiagrečių sluoksnių ar klodo, kurių storis mažesnis nei vienas centimetras, vadinamieji "skalūnai" (= ~skaldymas). Kita vertus, purvo akmenys yra panašios sudėties, tačiau jiems nebūdingas skeldėjimas.
Skalūnų ir dumblo uolienose yra maždaug 95 proc. visų nuosėdinių uolienų organinių medžiagų. Tačiau vidutiniuose skalūnuose ji sudaro mažiau nei vieną procentą masės. Juodieji skalūnai susidaro anoksinėmis (be deguonies) sąlygomis. Juose yra laisvosios anglies ir geležies sulfidų, pavyzdžiui, pirito. Tai lemia juodą spalvą.
Bedfordo skalūnai
Skalūnų fragmentai iš Grube Messel fosilijų duobės
Skalūnų susidarymas
Skalūnai paprastai nusėda labai lėtai judančiame vandenyje, todėl dažnai aptinkami ežeruose ir marių sąnašose, upių deltose, užliejamose lygumose ir paplūdimių smėlynuose jūroje. Jie taip pat gali būti nusėdę žemyniniame šelfe, palyginti giliame, ramiame vandenyje. Šis procesas galėjo užtrukti milijonus metų.
Juodieji skalūnai yra tamsūs, nes juose ypač daug neoksiduotos anglies. Juodieji skalūnai nusėda anoksinėje arba mažai deguonies turinčioje aplinkoje, pavyzdžiui, stovinčio vandens kolonose. Jie paplitę kai kuriuose paleozojaus ir mezozojaus sluoksniuose. Kai kuriuose juoduosiuose skalūnuose gausu sunkiųjų metalų, pavyzdžiui, molibdeno, urano, vanadžio ir cinko. Sunkieji metalai į juos galėjo patekti lėtai kaupdamiesi.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra skalūnai?
A: Skalūnai yra smulkiasluoksnės nuosėdinės uolienos, susidariusios iš dumblo, sudaryto iš molio mineralų ir smulkių kitų mineralų fragmentų.
K: Koks yra molio ir kitų mineralų santykis skalūnuose?
A.: Skalūnų molio ir kitų mineralų santykis skiriasi.
K: Kokia yra skalūnams būdinga savybė?
A.: Skalūnams būdingas skalūnų lūžinėjimas, t. y. lūžiai išilgai plonų plokštelių arba lygiagrečių sluoksnių, kurių storis mažesnis nei vienas centimetras.
K: Kuo skiriasi skalūnai nuo dumblo akmenų?
A. Purvo akmenys savo sudėtimi panašūs į skalūnus, tačiau jiems nebūdingas susiskaidymas.
K: Kiek organinių medžiagų yra skalūnuose ir dumblo uolienose, palyginti su kitomis nuosėdinėmis uolienomis?
A: Skalūnų ir dumblo uolienose yra maždaug 95 proc. organinių medžiagų, esančių visose nuosėdinėse uolienose.
K: Kas lemia juodųjų skalūnų susidarymą?
A.: Juodieji skalūnai susidaro anoksinėmis sąlygomis be deguonies, juose yra laisvos anglies ir geležies sulfidų, pavyzdžiui, pirito, kurie suteikia jiems juodą spalvą.
K: Kiek vidutiniškai juodųjų skalūnų masėje yra organinių medžiagų?
A: Nors juoduosiuose skalūnuose yra didelė dalis nuosėdinėse uolienose esančių organinių medžiagų, vidutiniškai juoduosiuose skalūnuose yra tik mažiau nei vienas procentas organinių medžiagų masės.
