Berdžeso skalūnai unikalus ankstyvojo kambro fosilijų telkinys
Britų Kolumbijos Uoliniuose kalnuose esanti Burgeso skalūnų formacija yra vienas žymiausių pasaulyje fosilijų telkinių. Ji išsiskiria ne tik gausia ir gerai išsilaikiusia fauna, bet išskirtinai geru minkštųjų audinių fosilijų išsaugojimu. Formacija datuojama maždaug ~508–505 mln. metų (vidurinis kambro periodas), todėl tai vienas svarbiausių ankstyvojo kambro liekanų šaltinių, padedančių suprasti vadinamąją kambro sprogimą — staigų gyvybės įvairovės padidėjimą Žemėje.
Atradimas ir pradinis tyrimas
Burgeso skalūnai pirmą kartą buvo atrasti 1909 m., baigiantis lauko darbų sezonui, kai juos aptiko paleontologas paleontologas Charlesas Doolittle'as Walcottas. Kitais metais jis su sūnumis grįžo ir įkūrė karjerą uolienos šlaite netoli Fieldo (Yoho nacionalinis parkas). Walcottas beveik kasmet dirbo šiame kare, rinkdamas ir aprašydamas fosilijas — iki 1924 m. jis buvo sukaupęs daugiau kaip 65 000 pavyzdžių. Walcottas aprašinėjo ir klasifikuodavo rastus organizmus pagal tuo metu galiojusią mokslo sampratą, tačiau daugeliui neįprastų formų jis priskyrė pažįstamiems taksonams.
Mokslinė peržiūra ir reikšmė
Ilgą laiką daugelis Burgeso skalūnų radinių buvo palikti mažiau tyrinėti, tačiau XX a. viduryje vyko esminis peržiūros prisikėlimas: 1960–1970 m. Harry B. Whittington ir jo komanda iš naujo išnagrinėjo Walcott'o kolekciją ir parodė, kad daugelis organizmų turi unikalią anatomiją, nedidelį ryšį su tuo metu žinomais gyvūnų grupių atstovais. Vėliau vienas po kito kiti mokslininkai — tarp jų Simon Conway Morris ir Derek Briggs — atliko sistemingus tyrimus, atskleidę, kiek daug informacijos apie ankstyvą sudėtingumą ir evoliuciją teikia šios fosilijos. Dėl to tapo akivaizdu, kad Walcottas daugumos Burgeso skalūnų informacijos vos palietė ir kad formacija yra nepaprastai reikšminga paleontologijai.
Vėliau atidaryti papildomi karjerai toje pačioje geologinėje formacijoje leido ištirti skirtingus stratigrafinius sluoksnius ir pastebėti faunos pokyčius per laiko skalę. Išsami pakartotinė analizė parodė, kad Burgeso fauna yra daug įvairesnė ir keistesnė, nei manyta anksčiau.
Fosilijos ir žymūs pavyzdžiai
Burgeso skalūnuose rasta gausybė neįprastų ir morfologiškai unikalių gyvūnų. Kai kurie garsiausi pavyzdžiai yra Opabinia su penkiomis akimis ir ilgu, vamzdeliu primenančiu snukiu; ištirti Nectocaris, Hallucigenia, Anomalocaris, Marrella, Wiwaxia ir daugelis kitų. Daugeliu atvejų pirmosios rekonstrukcijos buvo klaidingos (pavyzdžiui, Hallucigenia iš pradžių buvo rekonstruotas aukštyn kojomis), o vėlesni tyrimai gerokai pakeitė supratimą apie jų anatomiją ir evoliucinius ryšius.
Išsaugojimas, kolekcijos ir paveldas
Burgeso skalūnų medžiaga saugoma įvairiose institucijose visame pasaulyje, didžiausia kolekcija — Karališkajame Ontarijo muziejuje — dabar viršija 150 000 egzempliorių. Karjeruose išlikusių fosilijų puikus išsaugojimas (dažnai fiksuojamos ir minkštos dalys) susijęs su ypatingomis sąlygomis: greitai nusėdusios smulkios dalelės ir deguonies stokos sąlygos giliuose baseinuose padėjo cheminei organinių audinių apsaugai ir vėlesniam išlikimui.
Burgeso skalūnai 1980 m. buvo įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą — tai pripažinimas jų išskirtinei mokslinei ir kultūrinei vertei. Dėl savo reikšmės Burgeso skalūnų radiniai tebėra kertinis elementas tiriant ankstyvąją gyvybės raidą, evoliucinius eksperimentus ir morfologinę įvairovę kambro laikotarpiu.
Šiandien Burgeso skalūnai ir toliau traukia ne tik paleontologus, bet ir platesnę visuomenę: muziejų parodos, mokslinės ekspedicijos ir populiarinamosios publikacijos padeda skleisti žinias apie šio telkinio atradimus, svarbą ir unikalias fosilijas. Walcottas aprašinėjo dalį radinių iki mirties 1927 m., o nuo 1960 m. atkurtas sistemingas Burgeso skalūnų tyrimas nulėmė daug esminių permainų mūsų supratime apie gyvybės ankstyvąją evoliuciją ir taksonomiją iki pat XXI a.


Rasta pirmoji pilna Anomalocaris fosilija


Ottoia , minkštakūnis kirminas, gausiai paplitęs Burgeso skalūnuose


Marrella , gausiausias Burgeso skalūnų organizmas
Susiję puslapiai
- Cambroraster falcatus
- Lagerstätte
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas yra Burgeso skalūnų formacija?
A: Burgeso skalūnų formacija - tai iškastinių fosilijų telkinys, esantis Britų Kolumbijos Uoliniuose kalnuose. Jis garsėja išskirtiniu minkštųjų fosilijų dalių išsilaikymu ir datuojamas prieš ~505 mln. metų (vidurinis kambro periodas).
K: Kas atrado Burgeso skalūnus?
A: Burgeso skalūnus 1909 m. atrado paleontologas Čarlzas Doolitas Volkotas (Charles Doolittle Walcott).
K: Kiek pavyzdžių Walcott surinko iš karjero?
A: Walcott surinko daugiau kaip 65 000 pavyzdžių iš Fossil Ridge esančio karjero.
K: Kas paskatino mokslininkus suprasti, kad Walcott vos apčiuopė Burgeso skalūnų informacijos paviršių?
A.: Alberto Simonetta iš pirmų rankų pakartotinai ištyręs fosilijas, mokslininkai suprato, kad Walcott vos apčiuopė Burgeso skalūnų informacijos paviršių.
K: Kur Karališkasis Ontarijo muziejus turi vieną didžiausių Burgeso skalūnų medžiagos kolekcijų?
A: Karališkasis Ontarijo muziejus turi vieną didžiausių Burgeso skalūnų medžiagos kolekcijų - daugiau kaip 150 000 pavyzdžių.
K.: Kokie yra šioje vietovėje aptiktų keistų anatominių ypatybių pavyzdžiai?
Atsakymas: Opabinia su penkiomis akimis ir snukiu, panašiu į dulkių siurblio žarną, Nectocaris ir Hallucigenia, kuri iš pradžių buvo atkurta apversta aukštyn kojomis ir vaikščiojanti ant spyglių.
K.: Kada ši vieta buvo įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą?
A: 1980 m. Burgeso skalūnai buvo įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, o 1984 m. tapo Kanados Uolinių kalnų parkų pasaulio paveldo dalimi.