Berdžeso skalūnai
Britų Kolumbijos Uoliniuose kalnuose esanti Burgeso skalūnų formacija yra vienas garsiausių pasaulyje fosilijų telkinių ir geriausias iš visų. Jis garsėja išskirtiniu fosilijų minkštųjų dalių išsilaikymu. Jam ~505 mln. metų (vidurinis kambro periodas), tai vienas ankstyviausių minkštųjų dalių fosilijų klodų.
Ši uoliena yra juodasis skalūnas, randamas keliose vietovėse netoli Fieldo miestelio Yoho nacionaliniame parke.
Burgeso skalūnus 1909 m., baigiantis sezono lauko darbams, atrado paleontologas Charlesas Doolittle'as Walcottas. Jis grįžo 1910 m. kartu su sūnumis ir įkūrė karjerą iškastinio kalnagūbrio šonuose. Dėl to, kad fosilijos buvo minkštakūnių formų, ir dėl naujų mokslui organizmų įvairovės jis beveik kasmet grįždavo į karjerą iki 1924 m. Tuo metu, būdamas 74 metų, jis buvo sukaupęs daugiau kaip 65 000 pavyzdžių.
Aprašyti fosilijas - didžiulis darbas, kurį Walcottas tęsė iki pat savo mirties 1927 m. ir tęsė iki XXI a. Walcottas, vadovaudamasis to meto moksline nuomone, bandė visas fosilijas suskirstyti į gyvus taksonus. Dėl to fosilijos tuo metu buvo laikomos tik įdomybėmis. Tik 1962 m. Alberto Simonetta (Alberto Simonetta) bandė iš naujo ištirti fosilijas iš pirmų rankų. Tai paskatino mokslininkus pripažinti, kad Walcottas vos apčiuopė Burgeso skalūnų informacijos paviršių.
Buvo atidarytas antras karjeras (toje pačioje geologinėje formacijoje). Atlikus išsamų pakartotinį Burgeso skalūnų įvertinimą paaiškėjo, kad fauna yra daug įvairesnė ir neįprastesnė, nei Walcottas manė. Karališkajame Ontarijo muziejuje dabar sukaupta didžiausia pasaulyje Burgeso skalūnų medžiagos kolekcija - daugiau kaip 150 000 egzempliorių. Daugelio čia esančių gyvūnų anatominės ypatybės buvo keistos ir tik menkiausiai panašios į kitus žinomus gyvūnus. Pavyzdžiui, Opabinia su penkiomis akimis ir snukiu, panašiu į dulkių siurblio žarną; Nectocaris ir Hallucigenia. Pastarasis iš pradžių buvo rekonstruotas aukštyn kojomis, vaikščiojantis ant spyglių.
1980 m. Burgeso skalūnai buvo įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
Rasta pirmoji pilna Anomalocaris fosilija
Ottoia , minkštakūnis kirminas, gausiai paplitęs Burgeso skalūnuose
Marrella , gausiausias Burgeso skalūnų organizmas
Susiję puslapiai
- Cambroraster falcatus
- Lagerstätte
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas yra Burgeso skalūnų formacija?
A: Burgeso skalūnų formacija - tai iškastinių fosilijų telkinys, esantis Britų Kolumbijos Uoliniuose kalnuose. Jis garsėja išskirtiniu minkštųjų fosilijų dalių išsilaikymu ir datuojamas prieš ~505 mln. metų (vidurinis kambro periodas).
K: Kas atrado Burgeso skalūnus?
A: Burgeso skalūnus 1909 m. atrado paleontologas Čarlzas Doolitas Volkotas (Charles Doolittle Walcott).
K: Kiek pavyzdžių Walcott surinko iš karjero?
A: Walcott surinko daugiau kaip 65 000 pavyzdžių iš Fossil Ridge esančio karjero.
K: Kas paskatino mokslininkus suprasti, kad Walcott vos apčiuopė Burgeso skalūnų informacijos paviršių?
A.: Alberto Simonetta iš pirmų rankų pakartotinai ištyręs fosilijas, mokslininkai suprato, kad Walcott vos apčiuopė Burgeso skalūnų informacijos paviršių.
K: Kur Karališkasis Ontarijo muziejus turi vieną didžiausių Burgeso skalūnų medžiagos kolekcijų?
A: Karališkasis Ontarijo muziejus turi vieną didžiausių Burgeso skalūnų medžiagos kolekcijų - daugiau kaip 150 000 pavyzdžių.
K.: Kokie yra šioje vietovėje aptiktų keistų anatominių ypatybių pavyzdžiai?
Atsakymas: Opabinia su penkiomis akimis ir snukiu, panašiu į dulkių siurblio žarną, Nectocaris ir Hallucigenia, kuri iš pradžių buvo atkurta apversta aukštyn kojomis ir vaikščiojanti ant spyglių.
K.: Kada ši vieta buvo įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą?
A: 1980 m. Burgeso skalūnai buvo įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, o 1984 m. tapo Kanados Uolinių kalnų parkų pasaulio paveldo dalimi.
