Dvigeldžiai

Kriauklė

Dvigeldžiai moliuskai turi du kiautus arba vožtuvus, sujungtus šarnyru su šarnyriniais dantukais. Jie pagaminti iš kalkinio mineralo - kalcito arba aragonito. Vožtuvus dengia periostracum, kuris yra organinė raginė medžiaga. Ji sudaro gerai pažįstamą spalvotą kiauto sluoksnį.

Kriaukles paprastai laiko stiprūs prisitraukiamieji raumenys. Šukutės gali naudoti raumenis vožtuvėliams atlenkti ir plaukti.

Maistas

Dvigeldžiai įsiurbia vandenį, kuriame plaukioja planktonas ir kiti dalykai.

Kai kurių (bet ne visų) moliuskų mantijos dalis vadinama sifonu (vamzdeliu). Jei yra sifonų, jie būna poromis: vienas jų įsiurbia, kitas - išsiurbia.

Viskas, kas yra pakankamai maža, kad tilptų į jo inkrementinio sifono skylutę, patenka į dvigeldžius moliuskus. Kai plūduriuojanti medžiaga patenka į vidų, ji įstrigsta gleivėse, kurios yra dvigeldžio moliusko žiaunų paviršiuje. Maistas perkeliamas į burną, kuri yra kitoje sifono pusėje. Maistas suvirškinamas dvigeldžių skrandyje ir žarnyne, o visa, kas nesuvirškinta, su vandeniu išeina per kitą sifoną.

Sifonai - tai moliuskų prisitaikymas. Tiems, kurie gyvena virš substrato (nuosėdų), pavyzdžiui, šukutėms ir austrėms, jų nereikia.

Maitinimo tipai

Skiriami keturi maitinimosi tipai, kuriuos apibūdina žiaunų struktūra:

• Protobranduoliai ctenidijas naudoja tik kvėpavimui, o lūpinius delnus - maitinimuisi.
• Septibrangiai turi pertvarą per mantijos ertmę, kuria siurbia maistą.
• Filibranchai ir lamelibranchai gaudo maistą gleivine danga ant ctenidijų; filibranchai ir lamelibranchai skiriasi pagal ctenidijų sujungimo būdą.

Judėjimas

Kasinėjimas

Dvigeldžiai moliuskai yra prisitaikę skverbtis į minkštą gruntą, pavyzdžiui, dumblą ir smėlį, ir judėti horizontaliai. Dažniausi to pavyzdžiai - skustuvai, kurie, norėdami pabėgti nuo priešų, dideliu greičiu įsirėžia į smėlį, ir peteliškės.

Plaukimas

Šukutės ir file moliuskai gali plaukti, kad išvengtų plėšrūno, ir suspausdami savo vožtuvus sukurti vandens srovę. Gegutės gali naudoti koją, kad paspruktų nuo pavojaus. Tačiau šie būdai greitai išsekina gyvūną. Dygliuotųjų moliuskų sifonai gali nutrūkti ir vėliau vėl ataugti.

Gynybinės išskyros

Plieniniai kiaukutai, iškilus pavojui, gali išskirti nuodingą sekretą, o tos pačios šeimos vėduokliniai kiaukutai turi unikalų rūgštį gaminantį organą.

Palyginimas su brachiopodais

Dvigeldžiai moliuskai iš pažiūros panašūs į brachiopodus, tačiau jų kiauto konstrukcija visiškai skiriasi. Brachiopodų du vožtuvai yra nugariniame ir ventraliniame kūno paviršiuje, o dvigeldžių - kairėje ir dešinėje pusėje.

Dvigeldžiai moliuskai atsirado vėlyvojo kambro sprogimo metu, o paleozojuje jų padaugėjo ir mezozojuje jie ėmė dominuoti prieš brachiopodus. Taigi buvo manoma, kad dvigeldžiai moliuskai geriau prisitaikę gyventi vandenyje nei brachiopodai, todėl brachiopodai buvo išstumti ir nustumti į antraeilių nišų vietą.

Tačiau po permo ir triaso periodo išnykimo dvigeldžiai moliuskai patyrė didžiulę adaptacinę radiaciją, o brachiopodai buvo sunaikinti ir prarado 95 % savo įvairovės.

"Tariamas brachiopodų pakeitimas moliuskais nėra laipsniškas ir nuoseklus. Tai vieno įvykio - permo išnykimo (kuris smarkiai paveikė brachiopodus, o moliuskus - palyginti nedaug) - rezultatas".

Dėl to pageidaujamas pakrančių buveines užėmė dvigeldžiai moliuskai. Brachiopodai dabar gyvena gilesniuose vandenyse, kur maisto yra mažiau.