Dvigeldžiai moliuskai (Bivalvia): aprašymas, rūšys ir pavyzdžiai
Sužinokite apie dvigeldžius moliuskus: aprašymas, daugiau nei 30 000 rūšių, populiariausi pavyzdžiai (midijos, austrės, šukutės) ir jų gyvenimo ypatumai.
Dvigeldžiai moliuskai yra didelė moliuskų klasė, dar vadinama pelekipodais.
Sandara ir morfologija
Jiems būdingas kietas kalkinį kiautą, sudarytą iš dviejų dalių arba "vožtuvų". Minkštosios dalys yra kiauto viduje, apsaugotos plėvele, vadinamu mantle (mantija). Kiauto dalys sujungtos vyru (hinge) ir laikančiuoju raiščiu; viduje yra stiprūs adductoriniai raumenys, leidžiantys kiautą greitai užsiverti. Kriauklė paprastai būna dvipusiai simetriška, tačiau formos ir ornamentika labai įvairuoja.
Daugelio dvigeldžių gyslomis yra plaukuotos gyslos-galvos (ctenidijos), kurios atlieka du pagrindinius vaidmenis: kvėpavimą ir maisto filtravimą. Dauguma rūšių yra filtruojančios — jos įtraukia vandenį ir sulaiko jame esančias daleles. Evoliucijos eigoje daugumai dvigeldžių dingo radulės, kurią naudoja dauguma kitų moliuskų.
Įvairovė ir pasiskirstymas
Yra daugiau kaip 30 000 dvigeldžių moliuskų rūšių, įskaitant iškastines rūšis. Šiuo metu aprašoma apie 9200 gyvų rūšių, priklausančių 1260 genčių ir 106 šeimoms. Visos jos gyvena vandenyje, dauguma jų — jūroje arba sūriame vandenyje, tačiau nemažai rūšių prisitaikė prie gėlo vandens aplinkos.
Elgsena ir ekologinė rolė
- Filtravimas: dvigeldžiai pašalina planktą ir smulkias organines daleles iš vandens, todėl veikia kaip natūralūs vandens valymo organizmai.
- Buveinės kūrimas: uolose arba dumble gyvenančios rūšys (pvz., midijos) sudaro tankius krūmus, kurie teikia prieglobstį kitiems organizmams.
- Mityba: dauguma filtruoja smulkias daleles ir mikrodumbliais, tačiau kai kurios rūšys yra mėsėdžiai arba oportunistiškai praryja didesnį grobį.
- Judėjimas: kai kurios rūšys, pvz., šukutės, gali „plaukti“ uždarydamos ir staigiai atverdamos kiautą; dauguma kitų juda mažiau arba prisispaudžia prie substrato (midijos) arba kasa tunelius (kriauklės).
Reprodukcija ir vystymasis
Dauguma dvigeldžių išskiria gametas į vandenį, kur vyksta išorinė apvaisinimas. Iš apvaisintų kiaušinėlių dažnai išsirita planktoninė lervos stadija — pirmiausia trochophora, o vėliau veliger, kuri gali plūduriuoti vandenyje ir platinti rūšį. Kai kurios gėlavandenės šeimos (pvz., Unionidae) turi specializuotas lervas — glochidija, kurios laikinai prisitvirtina prie žuvų žiaunų arba žvynų, taip užtikrindamos pasklidimą. Kai kurios rūšys yra hermafroditai arba inkubuoja ikrelius savo kiauto viduje.
Evoliucija ir fosilijos
Dvigeldžiai turi ilgą evoliucinę istoriją, jų pirmieji radiniai aptinkami iš senųjų geologinių epochų, todėl jie turi platų fossilių įrašą. Dėl tvirtų kriauklių gerai išsilaikę radiniai leidžia mokslininkams sekti grupės raidą per milijonus metų.
Ekonominė ir kultūrinė reikšmė
- Maitinimas: daug rūšių — moliuskai, midijos, šukutės ir austrės — yra svarbus maisto šaltinis žmonėms ir turi reikšmingą žuvininkystės bei akvakultūros vertę.
- Perlai: tam tikros austrių ir kitų rūšių reakcija į svetimkūnius lemia natūralių arba kultivuotų perlų susidarymą.
- Bioindikatoriai: kaip filtratoriai, dvigeldžiai kaupiasi tam tikras teršalų dalis ir naudojami vandens kokybės stebėsenai.
- Problemos: invazinės rūšys, pernelyg intensyvus žvejojimas, tarša bei klimato kaita (ypač jūros rūgštėjimas) kelia grėsmes kriauklių formavimuisi ir populiacijų išsaugojimui.
Įdomybės
- Kai kurios midijos prisisiurbia prie paviršių naudodamos byssus siūlus, o kitos — gamina stiprų cementą ir prisitvirtina visam gyvenimui.
- Šukutės gali girdėti ir reaguoti į garsą vibracijomis, taip pranešdamos apie plėšrūnus.
Apibendrinant, dvigeldžiai moliuskai yra įvairi ir ekologiniu požiūriu svarbi gyvūnų grupė, turinti didelę biologinę, ekonominę ir mokslinę reikšmę. Jų tyrimas padeda geriau suprasti vandens ekosistemų funkcijas, evoliuciją ir kaip žmogaus veikla veikia jūrų bei gėlavandenių aplinką.
Daug veneridinių dvigeldžių su matomais sifonais
Tuščia milžiniško moliusko (Tridacna gigas) kriauklė
Didžiausias pasaulyje moliuskas (187 cm) - Sphenoceramus steenstrupi fosilija iš Grenlandijos, saugoma Kopenhagos geologijos muziejuje
Kriauklė
Dvigeldžiai moliuskai turi du kiautus arba vožtuvus, sujungtus šarnyru su šarnyriniais dantukais. Jie pagaminti iš kalkinio mineralo - kalcito arba aragonito. Vožtuvus dengia periostracum, kuris yra organinė raginė medžiaga. Ji sudaro gerai pažįstamą spalvotą kiauto sluoksnį.
Kriaukles paprastai laiko stiprūs prisitraukiamieji raumenys. Šukutės gali naudoti raumenis vožtuvėliams atlenkti ir plaukti.
Maistas
Dvigeldžiai įsiurbia vandenį, kuriame plaukioja planktonas ir kiti dalykai.
Kai kurių (bet ne visų) moliuskų mantijos dalis vadinama sifonu (vamzdeliu). Jei yra sifonų, jie būna poromis: vienas jų įsiurbia, kitas - išsiurbia.
Viskas, kas yra pakankamai maža, kad tilptų į jo inkrementinio sifono skylutę, patenka į dvigeldžius moliuskus. Kai plūduriuojanti medžiaga patenka į vidų, ji įstrigsta gleivėse, kurios yra dvigeldžio moliusko žiaunų paviršiuje. Maistas perkeliamas į burną, kuri yra kitoje sifono pusėje. Maistas suvirškinamas dvigeldžių skrandyje ir žarnyne, o visa, kas nesuvirškinta, su vandeniu išeina per kitą sifoną.
Sifonai - tai moliuskų prisitaikymas. Tiems, kurie gyvena virš substrato (nuosėdų), pavyzdžiui, šukutėms ir austrėms, jų nereikia.
Maitinimo tipai
Skiriami keturi maitinimosi tipai, kuriuos apibūdina žiaunų struktūra:
- Protobranduoliai ctenidijas naudoja tik kvėpavimui, o lūpinius delnus - maitinimuisi.
- Septibrangiai turi pertvarą per mantijos ertmę, kuria siurbia maistą.
- Filibranchai ir lamelibranchai gaudo maistą gleivine danga ant ctenidijų; filibranchai ir lamelibranchai skiriasi pagal ctenidijų sujungimo būdą.
Judėjimas
Kasinėjimas
Dvigeldžiai moliuskai yra prisitaikę skverbtis į minkštą gruntą, pavyzdžiui, dumblą ir smėlį, ir judėti horizontaliai. Dažniausi to pavyzdžiai - skustuvai, kurie, norėdami pabėgti nuo priešų, dideliu greičiu įsirėžia į smėlį, ir peteliškės.
Plaukimas
Šukutės ir file moliuskai gali plaukti, kad išvengtų plėšrūno, ir suspausdami savo vožtuvus sukurti vandens srovę. Gegutės gali naudoti koją, kad paspruktų nuo pavojaus. Tačiau šie būdai greitai išsekina gyvūną. Dygliuotųjų moliuskų sifonai gali nutrūkti ir vėliau vėl ataugti.
Gynybinės išskyros
Plieniniai kiaukutai, iškilus pavojui, gali išskirti nuodingą sekretą, o tos pačios šeimos vėduokliniai kiaukutai turi unikalų rūgštį gaminantį organą.
Palyginimas su brachiopodais
Dvigeldžiai moliuskai iš pažiūros panašūs į brachiopodus, tačiau jų kiauto konstrukcija visiškai skiriasi. Brachiopodų du vožtuvai yra nugariniame ir ventraliniame kūno paviršiuje, o dvigeldžių - kairėje ir dešinėje pusėje.
Dvigeldžiai moliuskai atsirado vėlyvojo kambro sprogimo metu, o paleozojuje jų padaugėjo ir mezozojuje jie ėmė dominuoti prieš brachiopodus. Taigi buvo manoma, kad dvigeldžiai moliuskai geriau prisitaikę gyventi vandenyje nei brachiopodai, todėl brachiopodai buvo išstumti ir nustumti į antraeilių nišų vietą.
Tačiau po permo ir triaso periodo išnykimo dvigeldžiai moliuskai patyrė didžiulę adaptacinę radiaciją, o brachiopodai buvo sunaikinti ir prarado 95 % savo įvairovės.
"Tariamas brachiopodų pakeitimas moliuskais nėra laipsniškas ir nuoseklus. Tai vieno įvykio - permo išnykimo (kuris smarkiai paveikė brachiopodus, o moliuskus - palyginti nedaug) - rezultatas".
Dėl to pageidaujamas pakrančių buveines užėmė dvigeldžiai moliuskai. Brachiopodai dabar gyvena gilesniuose vandenyse, kur maisto yra mažiau.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra dvigeldžiai moliuskai?
A: Dvigeldžiai moliuskai - tai moliuskų, dar vadinamų pelecypodais, klasė, turinti kietą kalkinį kiautą, sudarytą iš dviejų dalių arba "vožtuvų".
K: Kokia dvigeldžių moliuskų kiauto sandara?
A: Dvigeldžių kiautas sudarytas iš dviejų dalių arba "vožtuvų", kurie yra kieti ir kalkingi.
K: Kiek yra dvigeldžių moliuskų rūšių?
A: Yra daugiau kaip 30 000 dvigeldžių rūšių, įskaitant iškastines rūšis.
K: Kur gyvena dvigeldžiai moliuskai?
A: Visi dvigeldžiai moliuskai gyvena vandenyje, dauguma jų - jūroje arba sūriame vandenyje. Kai kurie gyvena gėlame vandenyje.
K: Kuo minta dvigeldžiai moliuskai?
A: Visi dvigeldžiai moliuskai yra filtruotojai, t. y. minta smulkiais mikrodumbliais. Tačiau kai kurie jų yra mėsėdžiai ir minta daug didesniu grobiu.
K: Kokie yra dvigeldžių moliuskų pavyzdžiai?
A: Gerai žinomi dvigeldžių moliuskų pavyzdžiai yra moliuskai, midijos, šukutės ir austrės.
K: Kiek yra gyvų dvigeldžių moliuskų rūšių?
Atsakymas: Yra apie 9 200 gyvų dvigeldžių rūšių, priklausančių 1 260 genčių ir 106 šeimoms.
Ieškoti