Skustuvo kriauklė
Skustuvinės kriauklės, dar vadinamos skustuviniais moliuskais, yra senosios skustuvo formos dvigeldžiai moliuskai. Savo kriauklėmis jie įsirėžia į smėlį ir pasislepia po paviršiumi.
Pharidae šeimai priklausantis Ensis aptinkamas smėlio paplūdimiuose Šiaurės Europoje ir Rytų Kanadoje, pavyzdžiui, Princo Edvardo saloje. Ensis arcuatus mieliau renkasi rupesnį smėlį nei jo giminaičiai E. ensis ir E. siliqua.
Taip pat yra dar viena skustuvinių kriauklių šeima - Solenidae. Kai kas mano, kad Solen ir Ensis yra artimi giminaičiai, o kai kas mano, kad jie panašūs dėl konvergentinės evoliucijos. Šis klausimas tikriausiai paaiškės atlikus sekų analizę ateityje.
Solen marginatus
Aprašymas
Yra žinoma, kad skustuvo kiautas siekia 23 cm ilgio. Nugarinis kraštas tiesus, o pilvinis - lenktas. Jį lengva supainioti su šiek tiek trumpesniu 15 cm (5,9 in) ir labiau išlenktu E. ensis (kurio tiek priekinė, tiek užpakalinė dalis išlenkta lygiagrečiai).
Skustuvo kriauklės yra trapios, su atvirais galais. Kriauklė iš išorės lygi, balkšvos spalvos, su vertikaliomis ir horizontaliomis rausvai rudomis arba violetiškai rudomis žymėmis, atskirtomis įstriža linija. Periostraka yra alyvuogių žalios spalvos. Vidinis paviršius baltas su violetiniu atspalviu, o pėda kreminės baltos spalvos su rudomis linijomis .
Gilinimasis
Skustuvas gyvena po smėliu ir galinga koja kasasi į saugų gylį. Kasimas turi šešis etapus, kurie kartojasi. Kasimo cikle dalyvauja raumeninga pėda (užimanti didelę kūno dalį) ir vožtuvo bei vieno galo atidarymas ir uždarymas.
Pėda pripučiama hidrauliniu būdu ir stumiama žemyn į smėlį, kad gyvūnas būtų įtvirtintas. Išleidus pėdą, kiautas traukiamas žemyn. Be to, skustuvo kiautas į smėlį purškia vandenį, taip pašalindamas nuo savo kelio purų smėlį. Pėda sukuria 2 kg/cm2 slėgį.
Kriauklės buvimą po smėliu atskleidžia rakto skylutės formos skylutė smėlyje, kurią sifonai padaro maitindamiesi planktonu.
Reprodukcija
Skustuvo kiauto lytinis vystymasis yra labai sinchroniškas: kiaušinėliai ir spermatozoidai išsiskiria tuo pačiu metu. Žiemą ir pavasarį nerštas vyksta iš eilės, o jį pertraukia laikotarpiai, kai išsiskiria daugiau kiaušinėlių ir spermatozoidų.
