Austrės — Ostreidae šeimos dvigeldžiai: biologija, kulinarija ir auginimas
Austrės: sužinokite jų biologiją, kulinarinius žavesius ir auginimo paslaptis — nuo rinkimo iki receptų ir tvarios fermų praktikos.
Austrės yra Ostreidae šeimos dvigeldžiai moliuskai su šiurkščiais, storais kiautais. Kai kurios kitos moliuskų rūšys taip pat vadinamos austrėmis. Daugelis rūšių yra valgomos ir paprastai patiekiamos žalios. Jos taip pat skanios termiškai apdorotos.
Anksčiau jie buvo svarbus maisto šaltinis, ypač Prancūzijoje ir Didžiojoje Britanijoje. Anksčiau jos augo milžiniškuose austrių telkiniuose, tačiau XIX a. buvo "peržvejotos". Šiais laikais jos brangesnės, todėl valgomos rečiau.
Austrės paprastai renkamos, kol dar nėra visiškai užaugusios. Paliktos pačios sau, jos užauga gana didelės. Neseniai buvo užauginta 11 colių ilgio (29 cm) ir 3,7 svarų (1,7 kg) svorio austrė. BBC reportaže rašoma: "Šeima (įmonė) apskaičiavo, kad dėl savo dydžio ji galėjo būti "15-20 metų amžiaus". Didžiausia pasaulyje austrė buvo 13,97 colių ilgio (35,5 cm) ir 4,21 colių (10,7 cm) pločio. Ji buvo rasta Danijoje 2013 m. gruodį, teigiama Gineso rekordų knygoje".
Biologija ir rūšys
Austrės yra filtratoriai — jos siurbia vandenį per savo žiaunas ir išfiltruoja planktoną bei kitas maistingas daleles. Dauguma austrių yra hermafroditai arba turi atskirus lytiškus asmenis, priklausomai nuo rūšies. Daugelis rūšių išskiria daugybę ikrų ir spermatozoidų į vandenį (broadcast spawning); išsiritę lervos (veliger) kurį laiką plaukioja, kol prisitvirtina prie kieto paviršiaus ir virsta jaunomis austėmis (spat).
Dažniausiai auginamos ir vartojamos rūšys pasaulyje:
- Crassostrea gigas (ramiojo vandenyno austrė) — plačiai paplitusi akvakultūroje;
- Ostrea edulis (Europos plokščioji austrė) — tradicinė europinė austrė;
- Crassostrea virginica (Amerikos austrė) — paplitusi Atlanto vandenyne;
- kitos vietinės rūšys, pritaikytos regioniniams klimatams ir sąlygoms.
Auginimas ir austrių fermos
Austrių auginimas (aqua‑kultūra) vyksta keliais būdais: gilinimas ir traukimasis nuo dugno (bottom culture), laikymas ant lentynų ar grotelės (rack and bag), ilgųjų lynų (longline) arba inkubatoriniai ir perėjimo periodai laivuose. Aukštos kokybės ūkininkavimas dažnai prasideda nuo ikrų ir lervų auginimo inkubatoriuose bei vėlesnio persodinimo į užaugimo zonas.
Vienas svarbus procesas — depuracija (angl. depuration): surinktos austrės 48–72 valandų laikomos švaraus ar chloruoto vandens talpose, kuriose pumpuojamas ir keičiamos vandens sąlygos, kad išvalytų jų žarnyną nuo kenksmingų medžiagų ir bakterijų. Tai saugumo priemonė, minimizuojanti riziką vartotojui.
Auginimas turi tiek teigiamų, tiek neigiamų aspektų: teigiamai — austrės valo vandenį ir gali pagerinti vietinę ekosistemą, sudarydamos rifus; neigiamai — intensyvus ūkis gali skleisti ligas, introdukuoti svetimas rūšis ir keisti natūralius buveinių santykius.
Rinkimas ir atidarymas („shucking“)
Austrės iš dumblinų dugnų ištraukiamos gilinant. Prieš parduodant austres, jos iš jų kiautų ištraukiamos. Nukratoma trumpu peiliu, įkištu tarp viršutinės ir apatinės kriauklės. Nupjaunamas prisitraukiamasis raumuo, kuris laiko kriauklę uždarytą, ir austrė išsilaisvina. Austrės parduodamos nesupjaustytos, bet su kiautu. Nukirpimo būdas:
- Įstatykite peilį, jei reikia, su nedidele jėga ir vibracija, į šarnyrą tarp dviejų vožtuvų.
- Sukite ašmenis, kol jie šiek tiek prasisuks.
- Stumkite peilį į viršų, kad perpjautumėte prisitraukiamąjį raumenį, kuris laiko kriauklę uždarytą.
Prieš atidarant austrių patariama imtis saugos priemonių: naudoti specialų austrių peilį, laikyti austrę rankoje suvyniotą į rankšluostį arba dėvėti apsauginę pirštinę, ir visada atidarinėti austrių kampu, atkreipiant dėmesį į rankos padėtį, kad išvengtumėte sužeidimų.
Maistinė vertė ir kulinarija
Austrės yra maistingos: jos turi daug baltymų, mažai riebalų, yra geras cinko, geležies, vitaminų B12 ir omega‑3 riebalų rūgščių šaltinis. Dėl savo skonio ir konsistencijos jos populiarios tiek žaliavos formoje, tiek paruoštos įvairiais būdais: su citrina, mignonette padažu, austrių Rockefeller, keptos, grilintos, troškintos ar rūkytos. Tinka ir konservavimui ar marinavimui.
Valgant žalias austrės, dažnai pateikiamas ir „austrių sultinys“ (liquor) — natūralus skystis viduje, suteikiantis skonio. Daugelyje kultūrų yra tradicinių patiekalų, kuriose austrės užima svarbią vietą.
Sveikata, sauga ir rizikos
Nors depuracija ir tinkamas apdorojimas sumažina riziką, žalių austrių vartojimas gali būti pavojingas, ypač žmonėms su nusilpusiu imunitetu, kepenų ligomis ar kitomis lėtinėmis ligomis. Potencialūs pavojai:
- bakterijos (pvz., Vibrio vulnificus), kurios gali sukelti rimtas infekcijas ir sepsiškai komplikacijas;
- virusai (pvz., norovirusas, hepatitas A), kuriuos galima perduoti per užterštas austrės;
- toksiškos dumblių žiedų susidarymo (harmful algal blooms, HAB) produktai — gali kauptis moliuskuose ir sukelti apsinuodijimą.
Dėl šių priežasčių rekomenduojama:
- jei esate rizikos grupėje, vengti žalių austrių ir rinktis gerai termiškai apdorotus produktus;
- perkant — rinktis patikimus tiekėjus ir atkreipti dėmesį į saugojimo (vėsinimo) sąlygas;
- namuose laikyti austres šaltai ir suvartoti per rekomenduojamą laiką;
- laikyti higieną ruošiant ir patiekiant austrių valgius.
Aplinkosaugos ir ekonominiai aspektai
Austrių ūkiai gali teigiamai paveikti ekosistemas, nes austrės valo vandenį ir sukuria struktūras, kurios suteikia buveines kitiems organizmams. Tačiau netvarus surinkimas ir bloga ūkininkavimo praktika gali nualinti natūralius telkinius, išplisti ligas ir introdukuoti invazines rūšis. Dėl to svarbūs tiek saugojimo režimai, tiek reguliavimas ir atsakinga akvakultūra.
Kitos „austrės“ ir terminų painiava
Kai kurios nesusijusios "austrės" yra perlinės austrės, Pinctada - moliuskai, ir kelios midijos, kurios ištrauktos iš kiauto atrodo šiek tiek panašios į austres. Tai svarbu pabrėžti, kad nekiltų painiavos tarp skirtingų ekonominių ir ekologinių reikšmių.
Jūros vanduo, kuriame buvo austrės, jose nelieka. Austrės (ir apskritai vėžiagyviai) prieš parduodant išvalomos dar gyvos. Tai pradedama daryti po to, kai jos surenkamos. Austrės 48-72 valandas dedamos į talpyklas, į kurias pumpuojamas švarus vanduo. Taip vartotojas apsaugomas nuo bet kokių bakterijų, kurias austrės galėjo pasisavinti iš jūros ar upės vandens.
Apibendrinant: austrės yra tiek vertingas maisto produktas, tiek svarbus ekologinis elementas. Rinkdami, auginėdami ar valgydami austrės, verta žinoti apie jų biologiją, saugą ir įtaką aplinkai, kad mėgautumėtės šiuo delikatesu atsakingai.

Ant žarijų keptos austrės

Austrės patiekiamos su ledu ir citrinos gabalėliu.

Crassostrea gigas iš Marennes-Oléron baseino Prancūzijoje

Austrių rifas maždaug potvynio viduryje prie žvejybos prieplaukos Hunting Island valstybiniame parke, Pietų Karolinoje
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra "Oyster"?
Atsakymas: Austrės - tai Ostreidae šeimos dvigeldžiai moliuskai su storu, šiurkščiu kiautu. Kai kurios kitos moliuskų rūšys taip pat vadinamos austrėmis. Daugelis rūšių yra valgomos ir paprastai patiekiamos žalios arba virtos.
K: Kaip austrės buvo naudojamos anksčiau?
A: Praeityje austrės buvo svarbus maisto šaltinis, ypač Prancūzijoje ir Didžiojoje Britanijoje. Jų augo didžiuliai telkiniai, tačiau XIX a. jos buvo pernelyg gausiai žvejojamos.
K.: Ar austrės renkamos, kai jos visiškai užauga?
Atsakymas: Ne, austrės paprastai renkamos dar nepasiekusios pilno dydžio. Palikus jas ramybėje, jos gali užaugti gana didelės, pavyzdžiui, viena jų buvo 11 colių ilgio (29 cm) ir 3,7 svarų svorio (1,7 kg). Gineso rekordų knygos duomenimis, didžiausia pasaulyje užfiksuota austrė buvo 13,97 colio ilgio (35,5 cm) ir 4,21 colio (10,7 cm) pločio, rasta Danijoje 2013 m. gruodį.
K: Kaip renkamos austrės?
A: Austrės renkamos iš dumblinų dugnų jas ištraukiant iš vandens specialiais tam skirtais įrankiais arba tinklais.
K: Kaip nuskutamos austrės?
A.: Austrės išskobiamos trumpu peiliu, kuris įkišamas tarp viršutinės ir apatinės atsivėrusios austrės kriauklės, kol atsivėrus kriauklei pasigirsta lengvas spragtelėjimas; tada peiliu į viršų nupjaunamas prisitraukiamasis raumuo, kuris laiko austrę uždarytą, kad ji išsilaisvintų iš kriauklės prieš parduodant ar vartojant.
K: Ar jūros vanduo lieka atidarytos austrės viduje?
Atsakymas: Ne, jūros vanduo atidarytos austrės viduje nelieka, nes visi vėžiagyviai po derliaus nuėmimo paprastai dar gyvi išvalomi, o prieš parduodant ar vartojant 48-72 valandas dedami į talpyklas, kuriose pumpuojamas švarus vanduo, siekiant apsaugoti vartotojus nuo bet kokių nešvarių bakterijų, kurios galėjo patekti iš jūros ar upės vandens šaltinių, kuriuose jie buvo rasti iš pradžių.
Klausimas: Ar perliniai moliuskai yra giminingi tikriesiems ositrams?
Atsakymas: Ne, perliniai moliuskai priklauso kitai rūšiai, vadinamai Pinctada, kuri, išėmus iš kiauto, atrodo panašiai, tačiau nėra susijusi su Ostreidae šeimai priklausančiais tikraisiais aštuonkojais.
Ieškoti