Šiltnamio efektas
Šiltnamio efektas atsiranda, kai tam tikros dujos Žemės atmosferoje (oras aplink Žemę) sulaiko infraraudonuosius spindulius. Dėl to planeta tampa šiltesnė, panašiai kaip šiltnamyje.
Šiltnamio efektą sukelia šiltnamio efektą sukeliančios dujos; svarbiausios šiltnamio efektą sukeliančios dujos Žemės atmosferoje yra vandensgarai, anglies dioksidas (CO2) ir metanas. Kai ore yra daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų, oras sulaiko daugiau šilumos. Todėl didesnis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis sukelia klimato kaitą ir visuotinį atšilimą.
Šiltnamio efektas yra natūralus. Jis svarbus gyvybei Žemėje. Jei nebūtų šiltnamio efekto, vidutinė Žemės temperatūra būtų apie -18 arba -19 laipsnių Celsijaus (0 arba 1 laipsnis Farenheito). Žemę užkluptų ledynmetis. Dėl šiltnamio efekto faktinė vidutinė Žemės temperatūra yra 14 laipsnių Celsijaus (57 laipsniai Farenheito).
Problema ta, kad pastaruoju metu šiltnamio efektas sustiprėjo. Taip yra todėl, kad žmonės naudoja daug iškastinio kuro, kurį deginant išsiskiria anglies dioksidas. Kadangi anglies dioksidas yra šiltnamio efektą sukeliančios dujos, per pastaruosius 150 metų dėl jo planeta atšilo.
Maždaug prieš 10 000 metų, kol žmonės dar nebuvo pradėję deginti daug iškastinio kuro, anglies dioksido (CO2) kiekis atmosferoje buvo 260-280 milijoninių dalių (ppm), o dabar jis viršija 400 ppm. Dauguma mokslininkų teigia, kad 350 ppm ar mažiau yra saugu aplinkai ir kad planetos rūšys gali prisitaikyti prie tokio lygio. Didesnis kiekis gali sukelti rimtų problemų gyvūnams ir jūrų gyvūnijai, kurios jau pastebimos šiandien, pavyzdžiui, vandenynų rūgštėjimas.
Šiltnamio efektą 1824 m. pirmasis pasiūlė Josephas Fourier. Marse, Veneroje ir kitose planetose, turinčiose atmosferą, taip pat pasireiškia šiltnamio efektas. Veneroje šis poveikis ypač stiprus, nes Veneroje yra labai daug CO2. Todėl Venera yra karštesnė už Merkurijų, nors Merkurijus yra arčiau Saulės. Pirmasis žmogus, kuris numatė, kad anglies dioksidas, susidarantis deginant iškastinį kurą (ir vykstant kitiems degimo procesams), gali sukelti visuotinį atšilimą, buvo Svantė Arrenijus (Svante Arrhenius).
Susiję puslapiai
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra šiltnamio efektas?
Atsakymas: Šiltnamio efektas atsiranda, kai tam tikros dujos Žemės atmosferoje sulaiko infraraudonąją spinduliuotę, todėl planeta tampa šiltesnė, panašiai kaip šiltnamyje.
K: Kokios svarbiausios šiltnamio efektą sukeliančios dujos Žemės atmosferoje?
A: Svarbiausios šiltnamio efektą sukeliančios dujos Žemės atmosferoje yra vandens garai, anglies dioksidas (CO2) ir metanas.
K: Kaip šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio didėjimas veikia klimato kaitą ir visuotinį atšilimą?
A: Kai ore yra daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų, jame susikaupia daugiau šilumos, o tai sukelia klimato kaitą ir visuotinį atšilimą.
K: Kas nutiktų, jei Žemėje nebūtų natūralaus šiltnamio efekto?
A: Jei Žemėje nebūtų natūralaus šiltnamio efekto, jos vidutinė temperatūra būtų apie -18 arba -19 laipsnių Celsijaus (0 arba 1 laipsnis Farenheito) ir Žemė būtų įkalinta ledynmetyje.
K: Kaip žmogaus veikla prisidėjo prie CO2 kiekio atmosferoje pokyčių?
A: Žmonės degina daug iškastinio kuro, todėl į atmosferą išsiskiria anglies dioksidas. Dėl to per pastaruosius 150 metų CO2 kiekis atmosferoje padidėjo.
K: Kas pirmasis pasiūlė, kad padidėjęs CO2 kiekis gali sukelti visuotinį atšilimą?
A: Nobelio premijos laureatas Svante Arrhenius pirmasis numatė, kad anglies dioksidas, susidarantis deginant iškastinį kurą (ir vykstant kitiems degimo procesams), gali sukelti visuotinį atšilimą.
