Baltoji jūra (Rusija) – geografija, uostai ir karinė reikšmė

Baltoji jūra (Rusija): geografija, svarbūs uostai ir strateginė karinė reikšmė — Archangelskas, Murmanskas, kanalai ir povandeninių laivų bazės.

Baltoji jūra yra pietinis Barenco jūros intakas. Ji yra Rusijos šiaurės vakarų pakrantėje. Vakaruose ją supa Karelija, šiaurėje - Kolos pusiasalis, o šiaurės rytuose - Kanino pusiasalis. Visą Baltąją jūrą kontroliuoja Rusija ir ji laikoma Rusijos vidaus vandenų dalimi. Ji padalinta tarp Archangelsko ir Murmansko sričių bei Karelijos Respublikos.

Pagrindinis Archangelsko uostas yra prie Baltosios jūros. Tai svarbi sovietų karinio jūrų laivyno ir povandeninių laivų bazė. Baltosios jūros ir Baltijos jūros kanalas jungia Baltąją jūrą su Baltijos jūra.

Baltoji jūra yra viena iš keturių jūrų, pavadintų angliškai pagal įprastus spalvų terminus. Kitos yra Juodoji, Raudonoji ir Geltonoji jūros.

Geografija ir hidrologija

Baltoji jūra yra santykinai nedidelė, pastebimai įdubusi į Europos dalį. Ji turi kelias dideles įlankas ir fiordų tipo sritis. Pagrindinės įlankos yra:

• Dvinos (Dvina) įlanka pietryčiuose — čia į jūrą įteka svarbios upės, pirmiausia Severnyj Dvina (Šiaurinė Dvina);
• Onegos įlanka rytuose;
• Mezenės įlanka šiaurės rytų dalyje;
• Kandalakšos įlanka vakaruose.

Jūroje yra daug salų; žymiausios — Soloveckio (Solovetsky) salos, turinčios reikšmę tiek gamtos, tiek kultūros paveldo požiūriu.

Baltoji jūra yra sekli ir pusiau uždaras vandens telkinys; jos vidutiniai gyliai nėra dideli (apytiksliai kelių dešimčių metrų vidurkis), nors gilių duobių galima rasti. Dėl didelio gėlavandenių upių indėlio (pvz., Severnyj Dvina, Onega, Mezenė, Kemė) jūros paviršinio vandens druskingumas yra žemesnis nei atviruose vandenynuose — dažnai vadinama pusiau sūria jūra.

Klimatas ir sezoniniai reiškiniai

Baltoji jūra patiria subarktinius klimato bruožus: vasaros yra trumpesnės ir vėsios, žiemos — ilgos ir šaltos. Dėl mažo gylio ir gausių upių įtekėjimų daugelyje vietų jūra užšąla žiemą; ledų sezonas gali trukti kelis mėnesius (priklausomai nuo metų — dažniausiai nuo vėlyvo rudens iki pavasario). Tai riboja laivybą ir daro strateginę reikšmę uostams bei ledlaužiams.

Uostai ir ekonominė reikšmė

Baltoji jūra turi keletą svarbių uostų ir pramoninių centrų, iš kurių reikšmingiausi yra:

• Archangelskas (Archangelsko regionas) — tradicinis regiono centras ir pagrindinis uostas Baltosios jūros pakrantėje;
• Severodvinskas — svarbus laivų statybos ir remonto centras (ten veikia didelės statyklos, aptarnaujančios karinius laivus ir povandeninius laivus);
• Belomorskas, Onega, Kemė, Kandalakša — regioniniai uostai, aptarnaujantys krovinius, žvejybą ir vietinę laivybą.

Ypatingą vaidmenį turi Baltosios jūros–Baltijos kanalas (Belomorkanalas), kuris sudaro tiesioginį laivybos kelią tarp Baltosios ir Baltijos jūrų. Kanalo statyba XX a. pradžioje ir ypač sovietmečiu turėjo didelę ekonominę ir politinę reikšmę regione.

Karinė reikšmė

Baltoji jūra turi strateginę karinę reikšmę dėl geografinės padėties ir prieigos prie vidinių Rusijos vandenų. Vietiniai uostai ir laivų statyklos aptarnauja karinius laivus ir povandeninius laivus; regionas istoriškai buvo ir tebėra svarbus Rusijos jūrų pajėgoms. Be to, jūra naudojama karinėms pratyboms, bandymams ir logistikai, o jos užšalimo periodai lemia sezonišką karinę veiklą.

Gamtos ypatumai ir apsauga

Baltojoje jūroje gyvena įvairūs jūros gyvūnai: žuvis (pvz., menkė, strimėlė), ruoniai, daugybė paukščių rūšių. Soloveckio salos ir kai kurios pakrantės zonos turi gamtos ir kultūros paveldo reikšmę (Soloveckio vienuolyno kompleksas yra UNESCO paveldo vieta).

Tuo pačiu regionas susiduria su aplinkosaugos iššūkiais: tarša iš pramonės ir laivybos, perkūrinė žvejyba bei klimato kaitos poveikis ekosistemoms. Dėl šių priežasčių kai kurios teritorijos yra saugomos, vykdomi monitoringai ir ribojimai žvejybai bei pramoninei veiklai.

Išnašos

• Baltoji jūra yra vidaus vanduo, visiškai kontroliuojamas Rusijos.
• Ji jungia Rusijos šiaurę su Baltijos regionu per kanalą, todėl turi ir ekonominę, ir strateginę reikšmę.

Geografija

Baltojoje jūroje yra keturios pagrindinės įlankos. Kandalakšos įlanka yra vakarinėje Baltosios jūros dalyje. Tai giliausia jūros dalis, siekianti 340 metrų (1115 pėdų). Į Onegos įlanką pietuose įteka Onegos upė. Į pietryčius į Dvinos įlanką įteka šiaurinė Dvinos upė ties didžiuoju Archangelsko uostu. Rytuose, priešais Kolos pusiasalį, yra Mezeno įlanka. Į ją įteka Mezeno upė ir Kulojos upė. Į jūrą įteka kitos svarbesnės upės: Vygas, Niva, Umba, Varzuga ir Ponojus.

Centrinės dalies ir Dvinos įlankos dugnas padengtas dumblu ir smėliu. Šiaurinės dalies, Kandalakšos įlankos ir Onegos įlankos dugną sudaro smėlio ir akmenų mišinys.

Baltojoje jūroje yra daug salų, tačiau dauguma jų mažos. Pagrindinė salų grupė yra Solovecko salos. Jos yra beveik jūros viduryje, netoli įėjimo į Onegos įlanką. Onegos įlankoje esanti Kiy sala svarbi dėl istorinio vienuolyno. Netoli kranto esanti Velikij sala yra didžiausia Kandalakšos įlankos sala.

Vasaros diena paplūdimyje netoli Severodvinsko, pietrytinėje jūros pakrantėje


Onegos įlankos krantas Kiy saloje

Klausimai ir atsakymai

K: Kur yra Baltoji jūra?

K: Kokie sausumos telkiniai ribojasi su Baltąja jūra?

K: Kas kontroliuoja Baltąją jūrą?

K: Kurios Rusijos teritorijos pretenduoja į Baltąją jūrą kaip į savo?

K: Koks yra pagrindinis uostas Baltojoje jūroje?

K: Kas yra Baltosios jūros-Baltijos kanalas?

K: Kiek jūrų anglų kalba pavadintos pagal įprastus spalvų terminus?

Paieška pagal raidę