Šafraninė menkė (Eleginus gracilis) yra smulkesnė žuvų rūšis iš menkių šeimos (Gadidae), artimai susijusi su tikrosiomis menkėmis (Gadus gentis). Kūnas dažniausiai tamsiai pilkai žalsvas arba rudas, šonuose matomos įvairaus dydžio dėmės, pilvas šviesesnis. Užauga iki maždaug 60 cm ilgio, dažniausiai – 20–40 cm, ir gali sverti iki ~1,3 kg; dauguma individų būna mažesni. Kūne aiškiai matoma lateralinė linija, o kūno forma primena kitas menkių šeimos rūšis.

Buveinė ir paplitimas

Šafraninė menkė paplitusi Ramiojo vandenyno šiaurinėje dalyje: nuo Korėjos pakrančių, per Japonijos jūras, Okhotsko ir Beringo jūras iki Beringo sąsiaurio prie Aliaskos krantų. Dažniausiai randama sekliuose pakrantės vandenyse iki ~60 m gylio, tačiau pasitaiko iki 200 m gylyje. Rūšis toleruoja įvairų druskingumą: ji įsitvirtina sūriuose, sūriauose ir net gėluose vandenyse, todėl kartais pastebima upių žemupiuose bei įlankose.

Biologija ir ekologija

Šafraninės menkės dažniausiai pasiekia lytinį brendimą trečiaisiais gyvenimo metais. Daugeliui populiacijų nerštas vyksta pakrantėse pavasario mėnesiais, kai suaugusios žuvys susiburia sekliuose vandenyse; nerštiniai ikrai ir lervos keliauja planktono sluoksniuose, o jaunikliai dažnai naudoja įlankas ir upių žemupius kaip slėptuves ir maitinimosi zonas.

Mityba: šios žuvys minta smulkiais žuvimi, bestuburiais, ypač įvairiais vėžiagyviais, taip pat moliuskais ir kitais prieinamais organizmais. Jos yra svarbi maisto grandinės grandis — jas medžioja didesnės žuvys, jūrų žinduoliai ir paukščiai.

  • Gylis: dažniausiai iki 60 m, bet sutinkama iki 200 m;
  • Druskingumas: ištveria sūrius ir gėlus vandenis, dažnai įplaukia į upes;
  • Brendimas: paprastai 2–4 metų amžiuje;
  • Mityba: žuvys ir mažesni vėžiagyviai.

Žvejyba ir reikšmė žmonėms

Šafraninė menkė žvejojama verslinėmis ir vietinėmis žvejybos priemonėmis daugelyje regionų Ramiojo vandenyno šiaurės vakarų dalyje. Daugiausia laimikio gaunama Rusijoje, taip pat žvejojama Japonijoje ir šiaurės Amerikos šiaurinėse pakrantėse. Žuvys dažniausiai parduodamos šviežios arba šaldytos, naudojamos maistui vietinėse rinkose ir pramoniniuose patiekaluose.

Žvejyboje šios menkės dažnai laikomos svarbiu ekonominiu ištekliumi regionuose, kur jos gausios; naudojamos tiek vietinei mitybai, tiek komercinei prekybai.

Išsaugojimas ir grėsmės

Dabartiniai duomenys rodo, kad daugeliui šafraninės menkės populiacijų rimtų kritinių nuosmukių nėra; rūšis nėra plačiai pripažinta kaip nykstanti. Vis dėlto regioniniai svyravimai dėl klimato kaitos, žvejybos intensyvumo ir pakrantės buveinių degradacijos gali paveikti tam tikras populiacijas. Vietinė žvejyba ir tinklų žala jaunikliams bei nerštavietėms yra pagrindinės grėsmės kai kuriuose rajonuose.

Siekiant išsaugoti populiacijas, taikoma stebėsena, žvejybos kvotos ir kiti regioniniai valdymo sprendimai, ypač ten, kur žvejyba intensyvi. Vietinė maisto ir ekonominė reikšmė lemia susidomėjimą tvaria praktika.

Panašios rūšys ir atpažinimas

Šafraninė menkė gali būti painiojama su kitomis menkių šeimos žuvimis, tačiau paprastai atpažįstama pagal mažesnį kūno dydį, spalvą ir paplitimą pakrantėse bei sūrių gėlųjų vandenų toleranciją. Tikslesniam identifikavimui naudinga atkreipti dėmesį į kūno formas, dėmių raštą ir lokalų paplitimą.

Apibendrinant, šafraninė menkė yra reikšminga šaltųjų ir mišrių druskingumo vandenų rūšis, kuri ekologiškai svarbi regioninėse maisto grandinėse ir turi ekonominę vertę vietinėms bendruomenėms.