Smėlio musės: biologija, platinamos ligos ir apsaugos priemonės

Sužinokite viską apie smėlio muses: biologiją, leišmaniozę ir kitas platinamas ligas, bei efektyvias apsaugos priemones ir repelentų naudojimą.

Smėlio musės - tai musių grupė, kurių daugelis minta krauju ir yra parazitų pernešėjos.

Ši grupė yra Phlebotominae, musių pošeimio grupė. Šios musės platina tokias parazitines ligas kaip leišmaniozė, bartoneliozė ir papataci karštligė. Naujajame pasaulyje leišmaniozę platina Lutzomyia genties smėlio musės. Lutzomyia dažnai gyvena urvuose, kur pagrindiniai jų šeimininkai yra šikšnosparniai. Senajame pasaulyje leišmaniozę platina Phlebotomus genties smėlio musės.

Flebotominų patelės ir tik jos čiulpia įvairių žinduolių, roplių ir paukščių kraują. Kai kurios rūšys yra selektyvios, o kitos įkanda bet kuriam tinkamam šeimininkui, kurį randa. Kiek žinoma, visoms rūšims po pirmojo kiaušinėlio reikia kraujo maistui kiekvienai vėlesnei kiaušinėlių dėžei. Kraujyje esantys baltymai ir kitos maistinės medžiagos leidžia patelei gaminti kiaušinėlius.

Musės savo burnos dalelėmis sukelia šeimininko kraujavimą. Tada jos išsiurbia išsiliejusį kraują. Kaip ir beveik visi krauju mintantys parazitai, jos įšvirkščia biocheminių medžiagų, kurios slopina kraujo krešėjimą, taip pat skatina šeimininko putliąsias ląsteles gaminti histaminą, kuris išplečia kapiliarus ir taip skatina kraujo tekėjimą.

Iš vieno kraujo davinio gali išsiritti apie 100 kiaušinių. Patelės deda kiaušinėlius į drėgną dirvožemį, kuriame gausu organinių medžiagų.

Smėlinės muselės yra mažos; jų kūnas paprastai būna apie 3 mm ilgio. Tai padeda joms pabėgti. Jų įkandimas ne visada juntamas, tačiau po jo lieka nedidelis apvalus, rausvas guzelis, kurį po kelių valandų ar dienų pradeda niežėti. Vietovėse, kuriose yra smėlio musių, rekomenduojama naudoti repelentus nuo vabzdžių.

Biologija ir elgsena

Smėlio musės yra smulkios, tankiai plaukuotos musių rūšys, kurių ilgis dažniausiai svyruoja apie 2–4 mm. Jos yra silpni skrajūnai ir dažniausiai juda trumpais šuoliais. Dauguma rūšių yra naktinės arba aktyvios prie aušros ir sutemų, todėl žmonės dažniausiai įkandami vakare ar naktį. Smėlio musių lervos vystosi drėgname, organinėmis medžiagomis turtingame dirvožemyje, lapų sluoksnyje, gyvūnų guoliuose ar graužikų urvuose.

Gyvenimo ciklas

• Kiaušinėliai: dedami į drėgną organinį substratą.
• Lervos: paprastai porą savaičių–kelių mėnesių trukmės stadija, maitinasi organinėmis medžiagomis.
• Pupa: nebesimaitina, vyksta transformacija į suaugėlį.
• Suaugėlė: patelės lietimosi ar kiaušinių vystymui reikalingam kraujo maistui ieško naktį.

Gyvenimo trukmė priklauso nuo temperatūros ir drėgmės — nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių.

Ligos, kurias platina smėlio musės

Pagrindinės ligos:

• Leišmaniozė – sukeliama Leishmania rūšių. Gali būti odos (cutaneal), gleivinių (mucocutaneous) arba vidaus organų (visceral, t. y. kala-azar) formos. Pernešama Phlebotomus (Senasis pasaulis) ir Lutzomyia (Naujasis pasaulis) genties musių.
• Bartoneliozė – kai kuriose Andų zonose smėlio musės perneša Bartonella bacilliformis, sukeliantį Carrion's ligą (Oroya karštligė ir Peruvian warts).
• Papataci (sandfly) karštligė – sukeliama phlebovirusų (pvz., Sicilian, Naples), pasireiškianti kaip trumpalaikė karščiuojanti infekcija su galvos skausmu ir raumenų skausmais.

Be šių, smėlio musės gali sukelti vietines alergines reakcijas nuo seilių baltymų ir taip palengvinti antrines bakterines odos infekcijas.

Rezervuarai ir geografinis pasiskirstymas

Rezervuarai priklauso nuo ligos: leišmaniozei dažnai šeimininkai yra graužikai, šikšnosparniai, hyrax’ai, naminiai šunys ir kiti savininkai. Geografiškai smėlio musės randamos Pietų ir Šiaurės Amerikoje, Afrikoje, Europoje, Azijoje ir regione aplink Viduržemio jūrą; konkrečios rūšys ir su jomis susijusios ligos skiriasi pagal regioną.

Simptomai, diagnozė ir gydymas

Smėlio musės įkandimo vietoje paprastai lieka mažas, niežtintis guzelis. Jei atsiranda infekcija:

• Leišmaniozė: odos opos, kurios gali didėti ir nesigyti savaime (cutaneal); išplitusios formos gali pažeisti gleivines; visceralinė forma sukelia karščiavimą, svorio kritimą, kepenų ir blužnies padidėjimą.
• Papataci karštligė: trumpalaikė karščiuojanti liga su galvos ir raumenų skausmu.
• Bartoneliozė: regionuose, kur ji paplitusi, gali pasireikšti sunkiu klinikiniu vaizdu.

Diagnozė remiasi klinikiniu vaizdu, mikroskopija (žievės aspiratai, biopsija), kultūromis, PCR ir serologiniais tyrimais priklausomai nuo įtariamos ligos. Gydymas priklauso nuo diagnozės ir ligos formos — leišmaniozei taikomi vietiniai metodai (krioterapija, termoterapija), sisteminiai vaistai (pentavalentiniai antimonai, amfotericinas B, miltefozinas, pentamidinas) — gydymą skiria ir stebi gydytojas. Papataci karštligė dažniausiai praeina palaikomojo gydymo būdu.

Prevencija ir kontrolė

Smėlio muses kontroliuoti sudėtinga dėl jų mažo dydžio ir daugybės natūralių slėptuvių. Svarbiausios prevencijos priemonės:

• Asmeninė apsauga: naudokite repelentus su DEET, pikaridinu ar IR3535 ant odos; dėvėkite ilgus rankovus ir kelnes vakare; impregnuotos permethrinu drabužiai ir repelento-impregnuotos tinklinės priemonės.
• Tinkleliai: miegant naudokite tinklus su smulkiu akių tinkleliu (smaller mesh than ordinary mosquito nets); geriausia — insekticidu impregnuoti tinklai.
• Aplinkos valdymas: naikinkite organines šiukšles, užpildykite gyvūnų urvus ar plyšius prie gyvenamųjų pastatų, sumažinkite drėgnumą potencialiose veisimosi vietose.
• Pastatų apsauga: montuokite langų ir durų tinklelius su smulkesnėmis akimis; naudokite užtvaras, uždarykite duris vakare.
• Komandinės priemonės: vietinės programos gali naudoti residualinį insekticidų purškimą, siauros juostos uodų kontrolei, šunų apsauginius antkaklius endeminiuose regionuose, sveikatos švietimą.
• Kelionės į rizikos vietas: prieš keliones pasidomėkite endeminėmis ligomis ir imkitės apsaugos priemonių; konsultuokitės su tropinės medicinos specialistu, jei reikia.

Ką daryti įkandus

• Nuplaukite įkandimo vietą muilu ir vandeniu.
• Venkite kasymo; naudokite antiseptiką ir, prireikus, vietinį niežulį mažinantį preparatą ar geriamąjį antihistamininį vaistą.
• Stebėkite vietą dėl ilgiau besitęsiančių opų, karščiavimo ar limfmazgių padidėjimo — jei atsiranda simptomų, kreipkitės į gydytoją.

Kada kreiptis į gydytoją

Kreipkitės, jei po įkandimo atsiranda karščiavimas, ilgai nesugyjančios odos opos, padidėję limfmazgiai arba kiti sisteminiai simptomai. Ankstyva diagnostika ir gydymas ypač svarbūs leišmaniozei ir kitoms sunkioms infekcijoms.

Santrauka: smėlio musės yra mažos, naktinės musės, kurios gali pernešti reikšmingas parazitines ir virusines ligas. Asmeninė apsauga (repelentai, apsauginiai tinklai ir drabužiai), aplinkos tvarkymas ir medicininis įvertinimas įtariant užsikrėtimą yra pagrindinės priemonės rizikai mažinti.

Klausimai ir atsakymai

Klausimas: Koks yra mokslinis smėlio musių pavadinimas?

K: Kokias ligas platina smėlio muselės?

K: Kuriuose regionuose gyvena Lutzomyia?

K: Kaip smėlio muselės minta krauju?

Klausimas: Kiek kiaušinėlių gali padėti vienas kraujo patiekalas?

K: Kur patelės deda kiaušinėlius?

K: Koks yra tipiškas smėlio muselės kūno dydis?

Paieška pagal raidę