Leišmaniozė
Leišmaniozė arba leišmaniozė yra liga, kurią sukelia Leishmania genties pirmuonys parazitai. Ji plinta įkandus tam tikrų rūšių smėlio muselėms.
Liga gali būti trijų formų:
- Odos leišmaniozė: odos opos
- Gleivinės ir odos leišmaniozė: odos, burnos ir nosies opos
- Visceralinė leišmaniozė: prasideda odos opomis, vėliau karščiavimu, mažu raudonųjų kraujo kūnelių kiekiu, didele blužnimi ir kepenimis.
Leišmaniozę žmonėms sukelia daugiau kaip 20 Leishmania rūšių. Rizikos veiksniai yra skurdas, prasta mityba, miškų kirtimas ir urbanizacija. Visas tris rūšis galima diagnozuoti nustatant parazitus per mikroskopą. Visceralinę formą galima diagnozuoti atlikus kraujo tyrimą.
Leišmaniozės iš dalies galima išvengti miegant po insekticidais apdorotais tinkleliais. Kitas būdas - naudoti insekticidus smėlio muselėms naikinti. Ankstyvas sergančių žmonių gydymas taip pat padeda užkirsti kelią tolesniam plitimui. Reikalingą gydymą lemia ligos užsikrėtimo vieta, leišmanijos rūšis ir infekcijos tipas. Visceralinei formai gydyti vartojami šie vaistai: liposominis amfotericinas B, pentavalentinių antimonų ir paromomicino derinys ir miltefosinas. Odos formai gydyti gali padėti paromomicinas, flukonazolas arba pentamidinas.
2014 m. duomenimis, maždaug 98 šalyse užsikrėtę apie 12 mln. žmonių. Kasmet nustatoma apie 2 mln. naujų atvejų. Kasmet nuo šios ligos miršta nuo 20 tūkst. iki 50 tūkst. žmonių. Azijoje, Afrikoje, Pietų ir Centrinėje Amerikoje bei Pietų Europoje apie 200 mln. žmonių gyvena vietovėse, kuriose ši liga paplitusi. Pasaulio sveikatos organizacija gavo nuolaidų kai kuriems vaistams šiai ligai gydyti.
Šią ligą sukeliantys parazitai užkrečia ir kitus žinduolius: Šia liga serga šunys, katės, graužikai, galvijai ir arkliai. Be žinduolio, parazitui reikalingas vabzdys, kuris parazitą platina įgeldamas.
Parazito gyvenimo ciklas
Leišmaniozė perduodama įkandus infekuotoms smėlio musių patelėms. Jos gali pernešti Leišmanijos infekciją. Smiltyninės vikšrelės, maitindamosi krauju, įšvirkščia infekcinę stadiją - metaciklinius promastigotus (1). Metaciklinius promastigotus, patekusius į durtinę žaizdą, fagocituoja makrofagai (2) ir jie virsta amastigotais (3). Amastigotai dauginasi infekuotose ląstelėse ir pažeidžia skirtingus audinius, iš dalies priklausomai nuo to, su kuria Leishmania rūšimi yra susiję (4). Skirtingi pažeistų audinių tipai lemia skirtingus matomus leišmaniozės tipus. Smėlio muselės užsikrečia maitindamosi užsikrėtusių šeimininkų krauju, kai praryja amastigotais užkrėstus makrofagus (5, 6). Smiltpelės vidurinėje žarnoje parazitai diferencijuojasi į promastigotus (7), kurie dauginasi, diferencijuojasi į metaciklinius promastigotus ir migruoja į nasrus (8).
Buvo nustatyti trijų Leishmania rūšių genomai ir tai suteikė daug informacijos apie parazito biologiją. Leishmania turi unikalių bruožų, susijusių su genų raiškos reguliavimu reaguojant į aplinkos pokyčius. Naujos žinios, gautos atlikus šiuos tyrimus, gali padėti nustatyti naujus vaistų taikinius ir padėti kurti vakcinas.
Leišmanijos gyvenimo ciklas
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra leišmaniozė?
A: Leišmaniozė, dar vadinama leišmaniozė, yra liga, kurią sukelia Leishmania genties pirmuonys parazitai. Ją platina tam tikros rūšies smėlio musės.
K: Kokios yra trys leišmaniozės formos?
Atsakymas: Trys leišmaniozės formos yra odos leišmaniozė (odos opos), gleivinių leišmaniozė (odos, burnos ir nosies opos) ir visceralinė leišmaniozė (prasideda odos opomis, vėliau prasideda karščiavimu, mažu raudonųjų kraujo kūnelių skaičiumi, didele blužnimi ir kepenimis).
K: Kokie yra šios ligos rizikos veiksniai?
A.: Šios ligos rizikos veiksniai yra skurdas, prasta mityba, miškų kirtimas ir urbanizacija.
K: Kaip tai galima diagnozuoti?
Atsakymas: Visų trijų tipų parazitus galima nustatyti mikroskopu. Visceralinę formą taip pat galima diagnozuoti atlikus kraujo tyrimą.
K.: Kaip to išvengti?
A.: Leišmaniozės iš dalies galima išvengti miegant po insekticidais apdorotais tinkleliais arba naudojant insekticidus smėlio musėms naikinti. Ankstyvas ligos gydymas taip pat padeda užkirsti kelią ligos plitimui.
K: Kokie vaistai naudojami jai gydyti?
Atsakymas: Visceralinei formai gydyti vartojami vaistai: liposominis amfotericinas B, pentavalentinio antimonio ir paromicino derinys ir miltefosinas. Esant odos formai, gali padėti paromicinas, flukonazolas arba pentamidinas.
Klausimas: Kam ši liga pasireiškia dažniausiai?
A: Azijoje, Afrikoje, Pietų Amerikoje, Pietų Amerikoje, Centrinėje Amerikoje ir Pietų Europoje apie 200 milijonų žmonių gyvena vietovėse, kuriose ši liga paplitusi. 20 000-50 000 žmonių kasmet miršta nuo šios ligos.
