Leishmania
Leišmanijos - tai protistai, sukeliantys leišmaniozę. Tai tripanosomatidinis parazitas, priklausantis Euglenozoa filofilijai.
Senajame pasaulyje ją platina Phlebotomus genties smėlio muselės, o Naujajame pasaulyje - Lutzomyia genties muselės.
Pagrindiniai jų šeimininkai yra stuburiniai gyvūnai; leišmanijomis dažniausiai užsikrečia hiraksai, šunys, graužikai ir žmonės. Šiuo metu leišmanijomis serga 12 mln. žmonių 98 šalyse. Parazitas pavadintas 1903 m. škotų patologo Viljamo Būgo Leišmano vardu.
Ligos
Parazitas sukelia trijų rūšių ligas. Kiekvieną ligos rūšį sukelia skirtingos parazito rūšys.
- Odos liga: rytietiška opaligė
- Gleivinės leišmaniozė: gali būti mirtina
- Visceralinė kepenų ir blužnies liga bei anemija. Vadinamoji kala-azar
Struktūra
Leišmanijos turi lipofosfoglikano apvalkalą ląstelės išorėje. Tai yra signalo receptorius 2, kuris sukelia įgimtą žinduolių imuninį atsaką. Parazitas gali atlaikyti imuninės sistemos kontrataką. Yra gydymo būdų, padedančių imuninei sistemai reaguoti.
Leišmanijos gyvenimo ciklas
