Raudonieji kraujo kūneliai (eritrocitai): funkcijos, skaičius ir reikšmė
Sužinokite viską apie raudonuosius kraujo kūnelius (eritrocitus): jų funkcijas, skaičių, hemoglobino vaidmenį ir reikšmę sveikatai.

Raudonieji kraujo kūneliai (dar vadinami eritrocitais) yra kraujo ląstelės, pernešančios deguonį. Viename mikrolitre moterų kraujo yra apie 4,8 mln. raudonųjų kraujo kūnelių. Vyrų viename kraujo mikrolitre yra 5,4 mln. raudonųjų kraujo kūnelių. Raudonieji kraujo kūneliai yra raudoni, nes juose yra hemoglobino.
Funkcijos
Pagrindinė funkcija – pernešti deguonį iš plaučių į audinius ir grąžinti anglies dioksidą iš audinių atgal į plaučius. Tam svarbus hemoglobinas, baltymas eritrocitų viduje, kuris prisijungia prie deguonies ir anglies dioksido.
Kitos reikšmės:
- Padeda palaikyti rūgščių ir šarmų (pH) pusiausvyrą;
- Įtakoja kraujo vizkozitetą ir kraujotakos parametrus;
- Atlieka tam tikrą apsauginę funkciją – netiesiogiai dalyvauja organizmo atsake į įvairias patologijas.
Kiekis ir normalūs intervalai
Raudonųjų kraujo kūnelių skaičius matuojamas mikrolitre (µl) kraujo. Nurodomi vidutiniai dydžiai, tačiau normalūs intervalai gali skirtis priklausomai nuo laboratorijos ir amžiaus:
- Vyrams: maždaug 4,5–5,9 mln./µl (pateiktas straipsnyje vidurkis – 5,4 mln./µl).
- Moterims: maždaug 4,1–5,1 mln./µl (straipsnyje minimas vidurkis – 4,8 mln./µl).
- Vaikams ir paaugliams normos skiriasi pagal amžių; kūdikiams ir mažiems vaikams gali būti kitokios ribos.
Svarbu vertinti ne tik eritrocitų skaičių, bet ir hemoglobino koncentraciją bei eritrocitų dydžio rodiklius (MCV, MCH, MCHC).
Gamyba ir gyvavimo trukmė
- Eritropoezė: raudonųjų kraujo kūnelių gamyba vyksta kaulų čiulpuose. Procesą stimuliuoja hormonas eritropoetinas (EPO), kurį daugiausia gamina inkstai reaguodami į mažėjantį audinių deguonies kiekį.
- Gyvavimo trukmė: vidutiniškai apie 100–120 dienų. Pasenę arba pažeisti eritrocitai pašalinami blužnyje ir kepenyse.
Laboratoriniai tyrimai ir rodikliai
Pagrindinis tyrimas – bendrasis kraujo tyrimas (CBC), kuriame įvertinami:
- Eritrocitų kiekis (RBC) – skaičius mikrolitre;
- Hemoglobinas (Hgb) – g/dl; parodo kraujo deguonies pernešimo pajėgumą;
- Hematokritas (Hct) – procentinė eritrocitų dalis kraujyje;
- MCV (vidutinis eritrocito tūris), MCH ir MCHC – rodikliai, padedantys nustatyti anemijos tipą;
- Retikulocitų skaičius – jaunų eritrocitų procentas, rodantis eritropoezės aktyvumą;
- Esant reikalo – periferinės kraujo tepinėlis (morfologinė analizė), geležies tyrimai, B12, folio rūgšties lygiai, EPO lygis ir kt.
Klinikinė reikšmė: mažas arba didelis RBC skaičius
Eritrocitų sumažėjimas (anemija) dažnai pasireiškia nuovargiu, silpnumu, dusuliu, blyškumu, širdies plakimu. Dažniausios priežastys:
- Geležies trūkumas (dažniausia priežastis);
- Vitaminų B12 arba folio rūgšties trūkumas;
- Kroninės ligos arba uždegiminės būklės;
- Hemolizinės ligos (erytrocitų skaidymas per anksti);
- Aktyvus kraujavimas (pvz., virškinamojo trakto, menstruacijų metu).
Eritrocitų padidėjimas (policitemija) gali sukelti galvos skausmą, paraudimą, padidintą trombozių riziką. Priežastys:
- Pirminė policitemija (pvz., polikitemija vera);
- Antrinė policitemija dėl ilgalaikio hipoksijos (pvz., lėtinės plaučių ligos, gyvenimas aukštyje) arba dėl padidėjusio EPO gamybos (tam tikri navikai).
Dažniausios eritrocitų morfologinės anomalijos
- Mikrocitinė anemija – mažesni eritrocitai (dažnai dėl geležies trūkumo);
- Makrocitinė anemija – didesni eritrocitai (dažniausiai dėl B12 arba folio rūgšties trūkumo);
- Sferocitai, cilindreliniai arba fragmentuoti eritrocitai – gali rodyti hemolizę arba mechaninį pažeidimą;
- Sriegio (sickle) formos eritrocitai – būdingos sickle ląstelių ligai.
Prevencija ir gydymo pagrindai
- Reguliarus sveikatos tikrinimas ir bendras kraujo tyrimas, ypač simptomams atsiradus.
- Mityba: geležimi turintys produktai (raudona mėsa, ankštiniai, tamsiai žalios lapinės daržovės), B12 (gyvulinės kilmės produktai arba papildai), folio rūgštis (žalumynai, grūdai, pupelės).
- Priklausomai nuo priežasties – geležies papildai, B12 arba folio rūgšties papildai, gydymas pagrindinių ligų, kraujo perpylimas sunkiu atveju arba eritropoezės stimuliacija tam tikroms pacientų grupėms.
- Svarbu nesigydyti savarankiškai be gydytojo rekomendacijos – netinkami papildai arba per didelis geležies kiekis gali būti žalingi.
Kada kreiptis į gydytoją
- Jei jaučiate nepaaiškinamą nuovargį, dusulį, stiprų silpnumą, staigų širdies plakimą arba pastebite ryškų odos blyškumą;
- Jei yra gausios menstruacijos, pasikartojantys kraujavimai arba žarnyno simptomai, kurie gali rodyti vidinį kraujavimą;
- Jei kraujo tyrimai rodo nenormalias RBC reikšmes arba kitus pakitimus – būtina tolimesnė diagnostika ir tinkamas gydymas.
Raudonieji kraujo kūneliai yra esminė organizmo dalis — jų kiekis, forma ir funkcija tiesiogiai veikia deguonies tiekimą ir bendrą sveikatą. Laiku atliekami tyrimai ir tinkama mityba bei gydymas leidžia užtikrinti normalų eritrocitų funkcionavimą.
Funkcija
Svarbiausia raudonųjų kraujo kūnelių funkcija yra deguonies (O2 ) pernešimas į audinius. Hemoglobinas absorbuoja deguonį plaučiuose. Tada jis keliauja kraujagyslėmis ir per širdį atneša deguonį į visas kitas ląsteles. Kraujo kūneliai keliauja per plaučius (kad surinktų deguonį), per širdį (kad visos ląstelės gautų deguonies). Jos grįžta atgal į širdį, kad vėl būtų perpumpuojamos į plaučius (kad vėl surinktų deguonies), taigi kraujas jūsų kūne keliauja dvigubu ratu, du kartus pereidamas per širdį, kol užbaigia vieną pilną kūno apytaką.
Raudonieji kraujo kūneliai yra koldūno formos, bet be skylutės. Tokia forma vadinama dvipusiai įgaubtu disku. Tačiau dėl paveldimų ligų, pavyzdžiui, pjautuvo formos ląstelių ligos, jie gali pakeisti formą ir sustabdyti kraujo tekėjimą kapiliaruose ir venose. Plazma gaunama iš viso kraujo. Siekiant išvengti krešėjimo, iš karto po kraujo paėmimo į kraują pridedama antikoagulianto (pvz., citrato).
Diskusija
Žinduolių kraujo kūneliai yra unikalūs tuo, kad subrendę jie neturi ląstelės branduolio. Šios ląstelės turi branduolius vystymosi metu, bet subrendusios juos išstumia. Taip atsiranda daugiau vietos hemoglobinui. Žinduolių kraujo kūneliai taip pat netenka visų kitų ląstelių organelių, pavyzdžiui, mitochondrijų, Golgio aparato ir endoplazminio tinklo. Visi kiti stuburiniai gyvūnai turi branduolius turinčius raudonuosius kraujo kūnelius.
Kadangi ląstelės neturi mitochondrijų, jos nenaudoja deguonies, kurį perneša. Vietoj to jos gamina energijos nešiklį ATP. Kadangi brandžiuose raudonuosiuose kraujo kūneliuose nėra branduolių ir organelių, juose nėra DNR ir jie negali sintetinti RNR. Jos negali dalytis ir turi ribotas taisymo galimybes. Tai taip pat užtikrina, kad joks virusas negali būti nukreiptas į žinduolių raudonuosius kraujo kūnelius.
CO2 pernešimas kraujyje
Anglies dioksidas (CO2 ) į kraują patenka trimis skirtingais būdais. Tikslūs procentiniai kiekiai priklauso nuo to, ar tai arterinis, ar veninis kraujas.
- Didžiąją jo dalį (apie 68-83 %) raudonuosiuose kraujo kūneliuose esantis fermentas karboanhidrazė paverčia bikarbonato jonais HCO−
3 . Reakcija CO2 + H2 O → H2 CO3 → H+ + HCO−
3 . - 5-10 % ištirpsta kraujo plazmoje.
- 5-10 % yra susijungę su hemoglobinu kaip karbamino junginiai.
Ieškoti