Kraujo plazma: kas tai, sudėtis, funkcijos ir medicininis panaudojimas
Sužinokite viską apie kraujo plazmą: sudėtį, funkcijas, medicininį panaudojimą ir plazmaferezę — aiškiai, suprantamai ir remiantis klinikine praktika.
Kraujo plazma yra geltona skysta kraujo dalis. Įprastame kraujyje kraujo ląstelės yra suspenduotos plazmoje.
Sudėtis
Plazma sudaro apie 55 % viso kraujo tūrio. Joje daugiausia yra vandens (90 % tūrio) ir ištirpusių baltymų, gliukozės, krešėjimo veiksnių, mineralinių jonų, hormonų ir anglies dioksido. Plazma yra išsiskyrimo terpė.
Plazmos baltymų sudėtyje dominuoja albuminas (palaiko onkotinį spaudimą ir perneša įvairias medžiagas), globulinai (įskaitant antikūnus ir transportinius baltymus) bei fibrinogenas, kuris svarbus kraujo krešėjimui. Be jų plazmoje yra elektrolitų (Na+, K+, Ca2+, Mg2+, Cl-, HCO3-), maisto medžiagų (gliukozė, riebalų komponentai), pačių įvairiausių hormonų, šlapalo ir kitų apykaitos produktų bei tirpaus deguonies/anglies dioksido kiekio formų (pvz., HCO3-).
Funkcijos
- Transportas: plazma perneša maistines medžiagas, hormonus, antikūnus, medikamentus ir apykaitos atliekas tarp organų.
- Osmoreguliacija ir tūrio palaikymas: albuminas ir kiti baltymai padeda išlaikyti kraujospūdį bei skysčių pasiskirstymą tarp kraujo ir audinių.
- Imuninė apsauga: globulinai (antikūnai) dalyvauja užkrečiamųjų ir imuninės reakcijose.
- Krešėjimas: fibrinogenas ir kiti krešėjimo faktoriai yra būtini kraujavimo stabdymui.
- Buferinės funkcijos: plazmos jonai ir baltymai padeda palaikyti rūgštinė/šarmų pusiausvyrą (pH).
- Temperatūros reguliacija ir laikinasis rezervuaras: plazma padeda skirstyti šilumą ir išlaikyti hemodinamiką.
Kaip ruošiama ir saugoma ligoninėse
Ligoninėse kraujo plazma ruošiama taip. Kraujo krešėjimą stabdo antikoaguliantas. Tada mėgintuvėliai su krauju labai greitai sukami centrifugoje. Kraujo ląstelės nukeliauja į mėgintuvėlių dugną. Plazma supilama į kitą indą.
Dažniausiai naudojamas antikoaguliantas donoriniam kraujui yra citrato pagrindu veikiantis tirpalas (pvz., citrate–phosphate–dextrose). Po atskyrimo plazma dažnai šaldoma (pvz., šviežiai užšaldyta plazma – FFP), kad būtų išsaugoti krešėjimo faktoriai. Kraujo bankai taip pat atlieka tyrimus dėl infekcinių ligų (hepatitai, ŽIV ir kt.) ir kartais taiko virusų inaktyvavimo metodus (pvz., solvent/detergent apdorojimas).
Standartinės saugojimo sąlygos ir terminai priklauso nuo plazmos tipo: FFP laikoma užšaldyta tam tikrą laiką (pvz., -30 °C ar žemesnėje temperatūroje), o prieš transfuziją ji atitirpinama ir patikrinama.
Klinikinis panaudojimas
Ligoninės gali suteikti pacientams:
- Fiziologinis tirpalas (grynas vanduo ir druska) kraujo tūriui nustatyti. Skubos atveju tai galima padaryti greitai.
- Kraujo plazma.
- Supakuoti eritrocitai.
- Visas kraujas.
Pastaba apie šiuos pasirinkimus:
- Fiziologinis tirpalas (0,9 % NaCl) yra greitas tūrio papildymas esant skysčių netekimui, tačiau jis nepakeičia kraujo funkcijų, pvz., krešėjimo ar deguonies pernešimo.
- Kraujo plazma skiriama pacientams su krešėjimo faktorių trūkumu, masinio kraujavimo atvejais, kepenų nepakankamumu ar diseminuota intravaskuline koaguliacija (DIC), taip pat kai reikalingas krešėjimo atstatymas.
- Supakuoti eritrocitai naudojami siekiant pagerinti deguonies pernašą esant anemijai ar dideliam kraujavimui.
- Visas kraujas naudojamas rečiau, tačiau pritaikomas tam tikrose masinio kraujavimo situacijose arba kai reikia ir tūrio, ir visiškų kraujo komponentų.
Skirtumas tarp plazmos ir serumo
Kraujo serumas - tai kraujo plazma be fibrinogeno ir kitų krešėjimo veiksnių (t. y. visas kraujas be ląstelių ir krešėjimo veiksnių). Serumą gauna leidžiant kraujui užkrėsti ir pašalinus krešulį; serumą dažnai naudoja serologiniams tyrimams ir biocheminiams bandymams, o plazma – krešėjimo tyrimams.
Plazmos produktai
- Šviežiai užšaldyta plazma (FFP) – saugoma užšaldyta, naudojama krešėjimo faktoriams atstatyti.
- Kriosusitraukė plazma (cryo) – turtinga fibrinogenu, faktoriu VIII ir von Willebrand faktoriu; skiriama, kai reikalingas fibrinogenas.
- Solvent/detergent apdorota plazma – sumažina tam tikrų virusų perdavimo riziką.
- ABO suderinamumas – plazma turi antikūnų, todėl svarbu atsižvelgti į grupes; pvz., AB grupės plazma dažnai laikoma universaliosios plazmos donoriumi.
Plazmaferezė (plazmos apheresis)
Plazmaferezė yra medicininis gydymas, kurio metu paimama kraujo plazma, ji apdorojama ir grąžinama pacientui. Procedūros metu kraujas iš paciento per kraujagyslę praleidžiamas per aparatą, kuris atskiria plazmą nuo ląstelių; kraujo ląstelės paprastai sugrąžinamos kartu su pakeičiamais skysčiais (pvz., albumino tirpalu arba donorine plazma).
Indikacijos: autoimuninės ligos (pvz., Guillain–Barré sindromas, mišri autoimuninė neuropatija, tam tikros atakos esant myasthenia gravis), trombotinė trombocitopeninė purpura (TTP), kai kuriais atvejais sunkios intoxikacijos bei kai kurios neurologinės ir hematologinės ligos. Procedūros rizikos: hipotenzija, infekcijos rizika dėl kateterio, kraujavimo sutrikimai, elektrolitų pokyčiai, alerginės reakcijos.
Saugumas ir komplikacijos
Transfuzijų metu svarbu ABO ir kitų antigenu suderinamumas bei donorų patikrinimas. Nors donorinis kraujas ir plazma yra kruopščiai testuojami, visada yra minimalus infekcijų perdavimo rizikos bei transfuzinių reakcijų (pvz., alerginės reakcijos, hemolizinės reakcijos, TRALI — transfusion-related acute lung injury). Dėl to kraujo produktai yra griežtai reglamentuojami ir stebimi.
Laboratorinis ir mokslinis panaudojimas
Plazma ir serumas plačiai naudojami laboratoriniuose tyrimuose: plazma – krešėjimo faktorių ir koagulacijos tyrimams, serumai – serologijai ir daugeliui biocheminių testų. Moksliniuose tyrimuose plazma naudojama biomarkerių tyrimams, proteomikai bei farmakokinetikos studijoms.
Apibendrinant, kraujo plazma yra gyvybiškai svarbi organizmo skysčių dalis, atliekanti transporto, buferizacijos, krešėjimo ir imuninės apsaugos funkcijas; medicinoje ji plačiai naudojama tiek terapiniams reikalams, tiek diagnostikai.
Kraujo plazma plastikiniame maišelyje.
Saugykla
Visa plazma gali būti laikoma užšaldyta arba sausa. Džiovinta plazma gali būti gabenama į bet kurią pasaulio vietą ir yra gyvybiškai svarbi ginkluotosioms pajėgoms. Šis metodas buvo išrastas JAV 1940 m. ir plačiai naudotas Antrojo pasaulinio karo metais. Standartinė kariuomenės ir karinių jūrų pajėgų pakuotė buvo dvi skardinės, kurių kiekvienoje buvo po 400 cm3 buteliukų. Viename buvo laikoma plazma, kitame - distiliuotas (grynas) vanduo. Plazmą buvo galima atkurti per tris minutes, o šviežia ji išlikdavo apie keturias valandas.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra kraujo plazma?
Atsakymas: Kraujo plazma yra geltona skysta kraujo dalis, sudaranti apie 55 % viso kraujo tūrio.
K: Iš ko sudaryta kraujo plazma?
A: Plazmą daugiausia sudaro vanduo (apie 90 % tūrio), joje yra ištirpusių baltymų, gliukozės, krešėjimo faktorių, mineralinių jonų, hormonų ir anglies dioksido.
K: Kaip ligoninėse ruošiama kraujo plazma?
A.: Kraujo krešėjimui sustabdyti naudojamas antikoaguliantas, o kraujo mėgintuvėliai labai greitai sukami centrifugoje. Kraujo ląstelės nukeliauja į mėgintuvėlių dugną, o plazma supilama į kitą indą.
Klausimas: Kokių skirtingų rūšių kraujo preparatų ligoninės gali duoti pacientams?
A: Ligoninės pacientams gali duoti fiziologinio tirpalo (gryno vandens ir druskos) kraujo tūriui, kraujo plazmos, supakuotų eritrocitų, viso kraujo ir kraujo serumo (tai kraujo plazma be fibrinogeno ar kitų krešėjimo veiksnių).
K: Kas yra plazmaferezė?
A: Plazmaferezė yra medicininis gydymas, kurio metu iš paciento paimama kraujo plazma, apdorojama ir vėl grąžinama atgal.
K: Koks plazmos vaidmuo išsiskyrime?
A.: Plazma yra išsiskyrimo transportinė terpė.
K: Koks yra vandens kiekis plazmoje?
A.: Plazmą daugiausia sudaro vanduo (apie 90 % tūrio).
Ieškoti