Kvėpavimo garsai – tai garsai, kuriuos skleidžia oras judėdamas kvėpavimo sistema. Jie dar vadinami plaučių arba kvėpavimo garsais. Kartais juos galima išgirsti tiesiog ausimi, tačiau dažnai reikia klausytis stetoskopu, kad būtų tiksliai įvertinti girdimi tonai ir tarpai, ypač klausant plaučių ir kvėpavimo takų.

Kaip atliekama auskultacija

Norėdami apibūdinti ir nustatyti kvėpavimo garsus, medikai paprastai atlieka auskultaciją – klauso stetoskopu. Jie klauso pacientui tiek įkvepiant, tiek iškvepiant, lygindami abi plaučių puses. Auskultaciją dažniausiai atlieka tylioje aplinkoje, pradėdami nuo plaučių apačios ir kylant aukštyn, apžiūrėdami tiek krūtinę, tiek nugarą. Vertinami tokie parametrai kaip garso aukštis (žemas, vidutinis, aukštas), stiprumas (švelnus, vidutinis, stiprus) ir laiko tarpinės ypatybės (įkvėpimo ar iškvėpimo dominavimas).

Normalūs kvėpavimo garsai

  • Vezikulinis (vesicular) – minkštas, žemas garsas, girdimas daugelyje plaučių laukų ypač per įkvėpimą; tai normalus periferinių plaučių audinių garsas.
  • Bronchiniai – garsesni ir ūžesni garsai, dažniau girdimi ties didžiaisiais oro takais; jei girdimi periferijoje, gali rodyti plaučių konsolidaciją (pvz., pneumoniją).
  • Bronchovezikulinis – pereinantis tipas tarp vezikulinio ir bronchinio, dažniausiai girdimas tarp šonkaulių prie gerklų.

Patologiniai (adventiciški) garsai

  • Crackles (traškesiai) – trumpi, disbalansiniai garsai, girdimi dažniausiai įkvėpimo metu. Maži, smulkūs „smeigti“ traškesiai gali rodyti plaučių fibrozę arba širdinę kilmę (pavyzdžiui, plaučių edema); stambūs traškesiai gali būti bronchiektazės ar išskyrų užkimšimo požymis.
  • Wheezes (švilpavimai) – aukštos tonacijos tonai, paprastai girdimi iškvepiant; būdingi astmai ir obstrukcijai (pvz., lėtinis obstrukcinis plaučių susirgimas, bronchito priepuoliai).
  • Rhonchi – žemesnio tono burzgimo garsai, dažnai susiję su skrepliais didesniuose oro takuose.
  • Stridor – aukšto tono garsas, girdimas dažniausiai be stetoskopo (ypač vaikams) ir rodo viršutinių kvėpavimo takų obstrukciją.
  • Pleuralinis trintis – šiurkštus trinties garsas, atsirandantis dėl pleuros paviršių trinties, būdingas pleurito atvejais.

Kas gali pakeisti kvėpavimo garsus

  • Infekcijos (pvz., pneumonija) – gali sukelti bronchinius garsus periferijoje, traškesius.
  • Obstrukcinės ligos (astma, COPD) – dažnai lydimos švilpavimo (wheeze) garsų.
  • Širdies nepakankamumas ir plaučių edema – smulkūs traškesiai, ypač bazinėse plaučių dalyse.
  • Pleuros problemos (efuzija, pleuritas) – mažina įprastus plaučių garsus arba sukelia pleuralinį trintį.
  • Atelectazė – prislopinti garsai ir galimi lokalizuoti traškesiai.

Auskultacijos technikos patarimai

  • Užtikrinkite tylą patalpoje ir paprašykite paciento kvėpuoti ramiu, giliais įkvėpimais per burną.
  • Naudokite stetoskopo diafragmą aukštų tonų garsams, kartais varpelį – žemesniems tonams.
  • Klausykite simetriškai, palyginkite dešinę ir kairę puses tose pačiose vietose.
  • Klausykitės ir ant krūtinės priekio, ir ant nugaros, ypač plaučių dugnų srityse.
  • Atsižvelkite į pacientą: riebus audinys, plaukai ar drabužiai gali slopinti garsus; perkelkite stetoskopą tiesiai ant odos.

Kokia auskultacijos reikšmė klinikoje

Auskultacija yra paprastas, neinvazinis ir greitas būdas gauti informaciją apie kvėpavimo takų ir plaučių būklę. Ji padeda:

  • Nustatyti ir lokalizuoti patologiją (pvz., pneumoniją, pleuros efuziją, obstrukciją).
  • Vertinti ligos sunkumą ir stebėti gydymo efektyvumą (pavyzdžiui, ar mažėja traškesiai po diuretiko skyrimo širdies nepakankamumo atveju).
  • Spręsti, ar reikalingi papildomi tyrimai – krūtinės rentgenograma, kompiuterinė tomografija, spirometrija ar arterinė kraujo dujų analizė.

Kada kreiptis į gydytoją

Kreipkitės nedelsiant, jei jaučiate:

  • staigų dusulį arba kvėpavimo pasunkėjimą,
  • triukšmingą kvėpavimą, švilpimą ar stridorą,
  • karščiavimą ir kosulį su skrepliais, ypač jei yra krūtinės skausmas ar silpnumas.

Dokumentavimas

Auskultacijos rezultatus svarbu tiksliai užrašyti: kokio tipo garsai, kurioje plaučių dalyje, ar dominuoja įkvėpimas ar iškvėpimas, garso stiprumas ir ar garsai yra simetriški. Tokia informacija padeda stebėti paciento būklės pokyčius ir planuoti tolimesnį gydymą.

Teisingai atlikta auskultacija kartu su anamneze ir kitais tyrimais leidžia greitai atpažinti daugelį kvėpavimo sistemos sutrikimų ir tinkamai nukreipti gydymą.