Pneumotoraksas: kas tai, simptomai, priežastys ir skubi pagalba

Pneumotoraksas: sužinokite simptomus, priežastis ir skubios pagalbos veiksmus — kaip atpažinti pavojingus požymius, rizikas ir kada nedelsiant kreiptis į medikus.

Pneumotoraksas (kartais vadinamas "sugriuvusiu plaučiu") - tai sveikatos problema, kai pleuros ertmėje (erdvėje tarp plaučių ir pleuros) yra oro arba dujų. Pleura yra plona membrana, dengianti plaučius. Dvi pleuros dalys paprastai liečiasi. Plaučių paviršiuje gali išaugti skylė. Tuomet tarp pleuros ir plaučio patenka oro. Plaučiai suyra. Jei į pleuros ertmę patenka pakankamai oro, jis taip pat gali spausti kitus krūtinės ląstos organus ar dalis, pavyzdžiui, širdį ar aortą. Pneumotoraksas yra skubi medicininė pagalba.

Yra du pagrindiniai pneumotorakso tipai. Tai uždaras pneumotoraksas ir atviras pneumotoraksas. Jie taip pat vadinami paprastuoju pneumotoraksu ir sudėtinguoju pneumotoraksu.

Simptomai

• Staigiai atsiradęs arba palaipsniui didėjantis šoninis arba krūtinės skausmas (dažnai aštrus, duriantis).
• Dusulys (ypač jei pažeidimas didelis).
• Greitas kvėpavimas (tachipnėja), padidėjęs širdies ritmas (tachikardija).
• Kosulys, nuovargis, prakaitavimas ar silpnumas.
• Vienos pusės krūtinės ląstos garsų sumažėjimas auskultacijos metu arba hiperezonansas perkusijos metu.
• Poūmiai arba sunkiuose atvejuose - odos cianozė (mėlynavimas), kraujospūdžio kritimas, sąmonės netekimas (tai gali reikšti įtampos pneumotoraksą).
• Kartais: subkutaninė emfizema (oro kaupimasis po oda kaklo ar krūtinės srityje, jaučiama kaip spragsėjimas).

Priežastys ir rizikos veiksniai

• Pirminis spontaninės pneumotorakso – dažniausiai jaunų, aukštesnės sudėties (liesų) vyrų atvejais, kuriems susidaro plaučių subpleūrinės pūslelės (blebs), kurios pratrūksta.
• Antrinis spontaninės – sergant lėtinėmis plaučių ligomis (pvz., lėtinė obstrukcinė plaučių liga – LOPL, emfizema, cystinė fibrozė), padidėja plyšimo rizika.
• Trauminis pneumotoraksas – dėl krūtinės sužalojimų (pvz., šonkaulio lūžių, durtinės ar šautinės žaizdos).
• Iatrogeninis – po medicininių procedūrų (centrinė kateterizacija, plaučių biopsija, mechaninė ventiliacija su dideliu slėgiu).
• Rūkymas smarkiai padidina riziką.

Tipai (išsamiau)

• Uždaras (paprastasis) pneumotoraksas – oro patekimą pleuros ertmė lemia iš plaučių vidaus, nėra žaizdos odos paviršiuje.
• Atviras pneumotoraksas – yra atvira krūtinės ląstos žaizda, leidžianti orui patekti į krūtinės ertmę iš išorės.
• Įtampos (tension) pneumotoraksas – pavojingiausia forma: oras patenka į pleuros ertmę ir negali išeiti, kaupiasi slėgis, spaudžiamas širdies ir sveikų plaučių veikimas. Reikalauja skubios intervencijos.

Diagnozė

Diagnozę dažniausiai patvirtina vaizdiniai tyrimai ir klinikinis įvertinimas:

• Krūtinės ląstos rentgeno nuotrauka – dažnai pakanka nustatyti pneumotoraksą ir įvertinti jo dydį.
• Kompiuterinė tomografija (KT) – jautresnė, naudojama sudėtingais atvejais ar kai reikia tikslesnio įvertinimo.
• Krūtinės ultragarsas (plaučių echoskopija) – vis dažniau naudojamas greitai diagnozei greitojo reagavimo sąlygomis.
• Laboratoriniai tyrimai ir arterinė kraujo dujų analizė gali būti atliekami siekiant įvertinti kvėpavimo funkciją ir deguonies prisotinimą.

Gydymas ir skubi pagalba

• Skubiosios pagalbos ženklai: sunkus dusulys, kraujospūdžio kritimas, sąmonės sutrikimai, stiprus krūtinės skausmas, veido ar kaklo venų išsiplėtimas — tai gali rodyti įtampos pneumotoraksą. Tokiu atveju reikalinga neatidėliotina medicininė intervencija.
• Pirmoji pagalba vietoje: svarbiausia kuo greičiau iškviesti skubią medicininę pagalbą ir paciento neramumą mažinti, sėdimą arba pusiau sėdimą padėtį, jei tai įmanoma. Atvirų žaizdų atveju – uždengti žaizdą occlusive (sandariu) tvarsčiu, bet nepašalinti įsiskverbusių objektų.
• Medicininis gydymas priklauso nuo pneumotorakso dydžio ir paciento būklės:
  • Mažas, stabilus pneumotoraksas – stebėjimas ligoninėje arba ambulatoriškai su deguonies terapija ir periodiniu rentgenologiniu stebėjimu; deguonis gali pagreitinti oro rezorbciją.
  • Vidutinio ar didelio dydžio pneumotoraksas arba simptomų esant – oro aspiracija adata arba krūtinės vamzdelio (thoracostomijos) įdėjimas su drenažu.
  • Įtampos pneumotoraksas – neatidėliotina adatinė dekompresija (skersinis išleidimas) atliekama tik mediciniškai apmokytų specialistų, po to dedamas krūtinės vamzdelis.
  • Pasikartojantys arba ilgai neišnykstantys oro nutekėjimai – chirurginė intervencija (pvz., VATS — videoasistinė torakoskopinė chirurgija) ir pleurodezė (pleuros „sulipdinimas“), kad būtų sumažinta recidyvo rizika.

Prevencija, gyvenimo būdo patarimai ir prognozė

• Rūkymo nutraukimas sumažina riziką, ypač jauniesiems pacientams, linkusiems į spontaninį pneumotoraksą.
• Atsargumas atliekant invazines procedūras (centrinės linijos, plaučių biopsijos) ir tinkama mechaninės ventiliacijos kontrolė sumažina iatrogeninių pneumotoraksų riziką.
• Po pneumotorakso pacientams dažnai rekomenduojama vengti nardymo, kelionių į didelį aukštį ar intensyvių oro slėgio pokyčių tol, kol pilnai neatsistato plaučiai ir nėra gydytojo leidimo.
• Dauguma pirmųjų epizodų, ypač mažų, pasveiksta be didesnių ilgalaikių pasekmių. Tačiau yra rizika recidyvų – ypač jei neatsisakoma rūkymo ar nebuvo atlikta chirurginė intervencija esant pakartotinėms problemoms.

Kada kreiptis į gydytoją

• Jei atsiranda staigus krūtinės skausmas ar dusulys — nedelsdami kreipkitės į skubią medicinos pagalbą arba skambinkite pagalbos numeriu.
• Jei turite žaizdą krūtinės srityje, kurią lydi dusulys ar kraujavimas — tai skubi būklė.
• Po pneumotorakso būtina laikytis gydytojo nurodymų dėl kontrolinių tyrimų ir fizinės veiklos apribojimų.

Atminkite: pneumotoraksas gali būti gyvybei pavojinga būklė, ypač jei vystosi įtampos forma. Jei kyla bent menkiausias įtarimas, ieškokite skubios medicininės pagalbos.

Paieška pagal raidę