Poliomielito vakcinos: Salko ir Sabino vakcinų istorija ir vaidmuo
Poliomielito vakcinos: Salko ir Sabino istorija bei jų vaidmuo išnaikinant ligą — nuo pirmųjų skiepų iki pasaulinės sėkmės ir šiandienos iššūkių.
Nuo poliomielito (arba poliomielito) pasaulyje naudojamos dvi pagrindinės vakcinos, sukurtos skirtingais metodais ir turinčios skirtingą vaidmenį ligos kontrolėje.
Pirmąją sukūrė Jonas Salkas; jo inaktyvuota (negyva) poliovakcina pirmą kartą buvo išbandyta 1952 m., o 1955 m. balandžio 12 d. J. Salkas apie ją paskelbė. Salko vakcina (dažnai vadinama IPV – inactivated polio vaccine) gaminama iš formaldehidą panaudojant inaktyvuotų poliovirusų kultūrų. Ji skiriama injekcijomis ir sukelia gerą sisteminį imunitetą, apsaugantį nuo paralyžiaus.
Geriamąją vakciną sukūrė Albertas Sabinas, naudodamas susilpnintą (gyvą, attenuota) polioviruso štamą. A. Sabino vakcinos bandymai su žmonėmis prasidėjo 1957 m., o 1962 m. ji buvo licencijuota. Sabino vakcina (OPV – oral polio vaccine) skiriama per burną (lašeliais) ir stipriai stimuliuoja žarnyno (mukozinį) imunitetą, todėl efektyviai blokuoja viruso perdavimą tarp žmonių.
Kaip šios vakcinos skiriasi ir kodėl abi svarbios
- IPV (Salko): injekcinė, saugi, nes negali sukelti vakcinacijos sukeltos poliomielito formos. Gerai apsaugo nuo paralyžiaus, tačiau sukelia mažesnį žarnyno imunitetą nei OPV, tad vakcinuotas asmuo gali trumpai nešioti virusą žarnyne.
- OPV (Sabino): burnoje duodama, lengvai taikoma masinėse kampanijose, pigesnė ir sukuria stiprų žarnyno imunitetą, todėl efektyviau nutraukia viruso perdavimą bendruomenėje. Tačiau labai retai (dažniausiai labai sumažėjus imunizacijos aprėpčiai) gali pasitaikyti vakcinacijos sukeltos paralyziacijos atvejų (VAPP) arba susiformuoti cirkuliuojantys vakcinos dariniai poliovirusai (cVDPV).
Vakcinos vaidmuo polio eradikacijoje
Poliovirusas neturi ilgalaikio gyvūninio rezervo gamtoje ir negali ilgai išgyventi atviroje aplinkoje, todėl sustabdžius perduvimą iš žmogaus žmogui galima visiškai išnaikinti ligą. Masinės skiepijimo kampanijos leido gerokai sumažinti poliomielito atvejus visame pasaulyje: nuo maždaug 350 000 atvejų 1988 m. iki žymiai mažesnio skaičiaus vėlesniais dešimtmečiais. (Tuo pačiu laikotarpiu OPV ir IPV buvo plačiai taikomos įvairiais deriniais.)
Tarptautinės iniciatyvos ir pažanga
1988 m. pradėta Pasaulinė poliomielito išnaikinimo iniciatyva (Global Polio Eradication Initiative), kurią remia Pasaulio sveikatos organizacija (WHO), UNICEF, Rotary International, JAV ligų kontrolės centrai (CDC) ir kitos organizacijos. Per dešimtmečius buvo pasiekta didelė pažanga: kai kurios polioviruso rūšys buvo paskelbtos išnaikintomis (pvz., laukinį polioviruso tipą 2 WHO paskelbė išnaikintu 2015 m., tipą 3 – 2019 m.), o Afrikos žemynas 2020 m. gavo statusą be laukinio polioviruso.
Šiuolaikinės strategijos ir rizikos
- Daugelis šalių įtraukė IPV į nuolatinę skiepijimo programą, kartais kartu su OPV deriniais, kad sumažintų VAPP ir cVDPV riziką, bet išlaikytų gebėjimą nutraukti perdavimą.
- OPV vis dar naudojama masinėse kampanijose endeminiuose regionuose dėl savo gebėjimo greitai sustabdyti transmisiją ir paprasto taikymo.
- Vakcinos dariniai poliovirusai (cVDPV) gali atsirasti ir plisti tik ten, kur skiepijimosi aprėptis yra per žema; tai pabrėžia, kad aukšta vakcinacijos aprėptis yra esminė ir po to, kai laukinis virusas sumažėja.
Sauga ir šalutinis poveikis
Abi vakcinos yra saugios. IPV nesukelia infekcijos, o dažniausi šalutiniai reiškiniai yra lengvos vietinės reakcijos po injekcijos. OPV labai retai gali būti susijusi su vakcinacijos sukeltu paralyžiumi (VAPP). Rimti alerginiai reakcijos atvejai pasitaiko labai retai. Svarbu, kad vakcinacija būtų atliekama pagal nacionalines imunizacijos programas ir medicininius rekomendacijas.
Ką reiškia tai visuomenei
Norint pasiekti visišką poliomielito išnaikinimą, reikia išlaikyti aukštą skiepijimosi lygį, greitai reaguoti į protrūkius ir derinti IPV bei OPV privalumus priklausomai nuo epidemiologinės situacijos. Dėl šių priežasčių Salko ir Sabino sukurtos vakcinos kartu su koordinuotomis tarptautinėmis pastangomis išliko esminės priemonės link pasaulio be poliomielito.
vaikas paskiepytas nuo poliomielito.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra vakcinos nuo poliomielito?
A: Vakcinos nuo poliomielito yra vakcinos, apsaugančios nuo poliomielito (arba poliomielito).
K: Kiek rūšių poliomielito vakcinų naudojama visame pasaulyje?
A: Pasaulyje naudojamos dviejų tipų poliomielito vakcinos.
K: Kas sukūrė pirmąją poliomielito vakciną ir kada ji buvo pirmą kartą išbandyta?
A: Pirmąją poliomielito vakciną sukūrė Jonas Salkas ir pirmą kartą ją išbandė 1952 m.
K: Kas yra pirmojo tipo poliomielito vakcina?
A: Pirmojo tipo poliomielito vakcina yra inaktyvuoto (negyvo) polioviruso injekcija.
K: Kas sukūrė antrojo tipo poliomielito vakciną ir kada ji buvo licencijuota?
A: Antrojo tipo poliomielito vakciną sukūrė Albertas Sabinas, o licencija jai buvo išduota 1962 m.
K: Kas yra susilpnintas virusas?
Atsakymas: Susilpnintas virusas yra daug mažiau kenksminga to paties viruso atmaina.
K: Kiek sumažėjo poliomielito atvejų pasaulyje nuo 1988 m. iki 2007 m.?
A: Pasaulyje poliomielito atvejų sumažėjo nuo maždaug 350 000 atvejų 1988 m. iki 1 652 atvejų 2007 m.
Ieškoti