Reumatinė polimialgija (PMR): simptomai, diagnostika ir gydymas

Reumatinė polimialgija (PMR): išsamiai apie simptomus, diagnozę, ESR tyrimus ir gydymą (prednizonas), kada kreiptis ir kaip valdyti skausmą bei uždegimą.

Autorius: Leandro Alegsa

Reumatinė polimialgija (PMR, kartais vadinama tiesiog polimialgija) yra uždegiminė būklė arba sindromas, kuri sukelia viršutinės kūno dalies sąnarių ir raumenų skausmą, ypač peties ir klubo juostos srityse. Dažnai pasireiškia rytinis sustingimas ir skausmas, kuris gali trukti valandas. PMR dažniau serga moterys nei vyrai ir dažniausiai pasireiškia žmonėms, vyresniems nei 50 metų; jaunesni pacientai serga retai. Maždaug 15 % PMR sergančių žmonių taip pat gali sirgti temporaliniu arteritu (didžiųjų laivų uždegimu).

Simptomai

  • Simetriškas skausmas ir sustingimas peties juostoje, šlaunų ir sėdmenų srityje.
  • Rytinis sustingimas, dažnai trunka >30–45 minučių.
  • Nuovargis, bendras silpnumas, kartais šaltkrėtis ir padidėjusi prakaitavimas.
  • Jeigu kartu yra temporalinis arteritas — gali pasireikšti naujas intensyvus galvos skausmas, dantų ar žandikaulio skausmas valgant (klabikacija), regėjimo sutrikimai ar sparčiai atsiradęs regėjimo praradimas. Tai reikalauja skubios medicininės pagalbos.
  • Reali raumenų silpnumo (kai negalite pakelti rankų ar atsistoti iš kėdės) PMR metu paprastai nėra; jeigu ji yra, reikėtų pagalvoti apie kitą ligą (pvz., polimiozitą).

Diagnostika

Diagnostika pagrįsta tipiniais simptomais, fiziniu ištyrimu ir uždegimo žymenimis kraujyje. Vienas iš dažniausiai atliekamų kraujo tyrimų yra eritrocitų nusėdimo greitis (ESR), kuris rodo, kaip greitai raudonieji kraujo kūneliai nusėda mėgintuvėlyje. Kuo greičiau nusėda, tuo didesnė ESR vertė ir paprastai tai rodo uždegimą. Taip pat dažnai didėja C reagulinis baltymas (CRP) — jis gali būti jautresnis negu ESR. Tipiškai ESR ir (ar) CRP yra žymiai padidėję.

Jei įtariamas temporalinis arteritas (Giant cell arteritis), reikia skubiai reaguoti: pradėti didesnes gliukokortikoidų dozes ir nukreipti pacientą oftalmologui/vaskulologui. Temporalinio arterito diagnozei kartais atliekama temporalinės arterijos biopsija arba ultragarsinis tyrimas. Kai yra įtarimas dėl kitų ligų (pvz., reumatoidinio artrito, polimiozito, infekcijų, skydliaukės ligų), atliekami papildomi kraujo tyrimai ir vaizdiniai tyrimai.

Gydymas

Prednizonas (ar kiti geriami gliukokortikoidai) yra pagrindinis PMR gydymas. Įprastinė pradinė dozę nustato gydytojas, dažnai tai būna 10–20 mg per parą (daugelyje gairių dažniausiai rekomenduojama ~15 mg/parą). Jei įtariamas temporalinis arteritas, pradžioje skiriamos gerokai didesnės dozės (pvz., 40–60 mg/parą), o esant regos pažeidimui — skubus hospitalizavimas ir intensyvesnis gydymas (kartais intraveninė methylprednisolono terapija).

  • Dažni gydymo principai:
    • Jei po 3 dienų 10–20 mg geriamojo prednizono per parą pacientas nepajunta žymaus pagerėjimo, diagnozę reikėtų persvarstyti. Kartais simptomų palengvėjimas pasireiškia tik po kelių valandų, tačiau didelis pagerėjimas per kelias dienas dažnai patvirtina diagnozę.
    • Jei įmanoma, mažinti dozę palaipsniui, siekiant rasti mažiausią veiksmingą dozę, ir stengtis nutraukti arba kuo labiau sumažinti steroidų vartojimą per 12–24 mėnesius; kai kuriems pacientams gali prireikti ilgesnio gydymo.
  • Sunkesnėse arba atkakliose bylose gydytojas gali skirti steroidų taupančius vaistus, pvz., metotreksatą (vadinamasis steroidų taupymo strategija), arba biologinius preparatus (pavyzdžiui, interleukino‑6 inhibitorius tocilizumabui yra duomenų, ypač temporalinio arterito atvejais). Tokie sprendimai priimami individualiai ir paprastai konsultuojant reumatologą.
  • Ilgalaikis steroidų vartojimas susijęs su šalutiniais poveikiais: kaulų tankio sumažėjimas, diabetas, svorio priaugimas, aukštas kraujospūdis, infekcijų rizika ir kt. Dėl to rekomenduojama:
    • vitamino D ir kalcio papildai;
    • kaulų apsaugos priemonės (bisfosfonatai) pagal riziką;
    • reguliarus cukraus kiekio kraujyje ir kraujospūdžio stebėjimas;
    • vakcinacijos (pvz., gripas, pneumokokas, zona — aptarti su gydytoju prieš pradedant intensyvesnę imunosupresiją).

Komplikacijos ir stebėsena

  • Temporalinis arteritas yra svarbiausia PMR komplikacija — gali sukelti nepataisomą regėjimo praradimą. Bet kokie nauji galvos skausmai, regėjimo pokyčiai ar žandikaulio skausmas valgant turi būti vertinami skubiai.
  • Relapsai yra dažni — pacientams reikia ilgalaikės priežiūros ir periodinio uždegimo žymenų (ESR, CRP) bei klinikos stebėjimo. Gali prireikti didinti steroidų dozę recidyvo metu.
  • Sveikatos priežiūra turi apimti kaulų sveikatos vertinimą (kaulų tankio tyrimai), metabolinių rizikos veiksnių kontrolę ir infekcijų profilaktiką.

Diferencinė diagnostika — kada pagalvoti apie kitą ligą

  • Jei simptomai neatsako į steroidus ar yra neįprasti požymiai (fokalūs sąnarių pokyčiai, ryški raumenų silpnumas, labai aukšta temperatūra), reikėtų pagalvoti apie kitas ligas: reumatoidinį artritą, polimiozitą, fibromialgiją, infekcijas, malignumus, skydliaukės ligas ir kt.
  • Diagnozė turėtų būti peržiūrėta, jei po kelių dienų standartinio gydymo nėra jokio pagerėjimo.

Kas padeda kasdienybėje

  • Fizinė veikla ir pritaikyti pratimai padeda mažinti sustingimą ir išlaikyti judrumą; gali būti naudinga kineziterapija.
  • Šaltis ar šiluma, skausmą malšinantys vaistai (pvz., paracetamolis arba nesteroidiniai uždegimo slopintojai trumpalaikiai), poilsis ir streso valdymas — papildoma pagalba skausmo kontrolei.
  • Daugelis pacientų gerai reaguoja į gydymą, tačiau reikalinga ilgalaikė priežiūra ir bendradarbiavimas su gydytoju dėl dozavimo koregavimų ir šalutinių poveikių kontrolės.

Jei įtariate PMR arba pastebite naujus simptomus (ypač susijusius su rega ar stipriu galvos skausmu), kreipkitės į gydytoją. Ankstyva diagnostika ir tinkamas gydymas mažina komplikacijų riziką.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra reumatinė polimialgija?



A: Reumatinė polimialgija - tai sindromas arba būklė, sukelianti viršutinės kūno dalies sąnarių ir raumenų skausmą ir galinti turėti įtakos normaliems rankų ir kojų judesiams.

K: Kada dauguma PMR sergančių žmonių jaučia skausmą?



Atsakymas: Dauguma PMR sergančių žmonių skausmą jaučia rytais, nors kartais jis gali pasireikšti vėlyvą popietę arba vakare.

K: Kas yra temporalinis arteritas?



A.: Laikinis arteritas - tai būklė, kuri gali pasireikšti maždaug 15 % žmonių, sergančių PMR, ir susijusi su galvos ir kaklo kraujagyslių uždegimu.

K: Kas dažniausiai serga PMR?



A: PMR dažniau serga moterys nei vyrai ir dažniausiai pasireiškia penkiasdešimties metų ir vyresniems žmonėms. Ja gali sirgti ir jaunesni nei 50 metų žmonės, tačiau tai pasitaiko retai.

K: Kas yra eritrocitų nusėdimo greičio (ESR) kraujo tyrimas?



A: Eritrocitų nusėdimo greitis (ESR) - tai kraujo tyrimas, kuriuo matuojama, kaip greitai eritrocitai nusėda mėgintuvėlyje, ir kuris naudojamas uždegimui nustatyti.

K.: Koks vaistas pasirenkamas PMR gydyti?



A.: PMR gydymui pasirenkamas vaistas yra prednizonas.

K: Kiek laiko pacientams paprastai reikia vartoti prednizoną PMR gydyti?



A: PMR gydymo trukmė dažnai yra ilgesnė nei vieneri metai, todėl pacientams paprastai prednizoną reikia vartoti ilgą laiką. Jei po trijų dienų prednizoną vartojant nepastebimas ryškus pagerėjimas, diagnozę reikėtų persvarstyti. Kartais simptomai palengvėja vos per kelias valandas.


Ieškoti
AlegsaOnline.com - 2020 / 2025 - License CC3