Nuodai ir toksinai: apibrėžimas, rūšys, poveikis ir priešnuodžiai

Sužinokite apie nuodų ir toksinų rūšis, poveikį sveikatai, prevenciją ir veiksmingus priešnuodžius — praktiški patarimai, kaip atpažinti pavojus ir apsisaugoti.

Nuodai - tai medžiagos, kurios, patekusios į gyvą būtybę, sukelia mirtį arba sužaloja. Nuodai gali būti vartojami su gėrimu ar maistu arba patekti per odą. Žala paprastai padaroma dėl cheminės reakcijos. Nuodų poveikis priklauso nuo to, koks jų kiekis absorbuojamas (suvartojamas arba įkvepiamas). Nuodingosios medžiagos vadinamos toksinėmis. Jei apsinuodijimas sukelia mirtį, tai yra mirtini nuodai.

Teisiniu požiūriu ir pavojingų cheminių medžiagų ženklinime nuodai yra ypač toksiškos medžiagos. Mažiau toksiškos medžiagos ženklinamos kaip "kenksmingos", "dirginančios" arba visai neženklinamos.

Medicinoje ir zoologijoje toksinai ir nuodai skiriasi nuo nuodų. Toksinai yra biologinio proceso rezultatas. Nuodai - tai medžiagos, kurias organizmas naudoja kitoms rūšims pakenkti. Kai kurie organizmai nuodus naudoja medžioklei arba gynybai. Jei organizmas yra nuodingas, pavyzdžiui, daugelis grybų, jį kenksminga valgyti. Jei jis nuodingas, pavyzdžiui, gyvatės ar bitės, jis turi kenksmingą įkandimą ar įgėlimą. Nuo kai kurių labai mirtinų įkandimų žmonės sukūrė veiksmingus priešnuodžius.

Dažnai skirtumas yra tik medžiagos kiekis. Alkoholinių gėrimų vartojimas gali sukelti agresyvų elgesį, kalbos sutrikimus ir įvairių formų amneziją. Šis poveikis vadinamas intoksikacija. Dar daugiau išgėrusius žmones gali ištikti šokas. Tuo pačiu metu alkoholis gali būti naudojamas kaip dezinfekuojanti priemonė.

Kartais nuodai turi priešnuodį. Nuodų priešnuodis sulėtina arba pakeičia jų poveikį. Pats priešnuodis gali būti nuodai. Pavyzdžiui, atropinas gali būti naudojamas kaip priešnuodis nuo tam tikrų nervus paralyžiuojančių dujų, pavyzdžiui, tabūno ar zarino, arba nuo tam tikrų insekticidų. Jis taip pat vartojamas kaip vaistas. Didelės atropino dozės yra nuodai. Vis dėlto atropinas yra vienas iš pagrindinių vaistų, įtrauktų į Pasaulio sveikatos organizacijos būtiniausių vaistų sąrašą.

Yra ir kitų rūšių pavojingų medžiagų. Tai:

• Kancerogenai (vėžį sukeliantys nuodai), tokie kaip akrilamidas, asbestas ir benzenas.
• Mutagenai (mutacijas sukeliantys nuodai), tokie kaip radiacija ir benzenas.
• Teratogenai (apsigimimus sukeliantys nuodai), pavyzdžiui, talidomidas ir alkoholis.

Tarša kartais būna ir nuodinga, pavyzdžiui, toksiškos atliekos.

Nuodų rūšys ir pavyzdžiai

• Cheminiai nuodai: rūgštys, šarmai, tirpikliai, benzenas, akrilamidas.
• Organiniai nuodai: insekticidai (organofosfatai, karbamatai), herbicidai, industrinės cheminės medžiagos.
• Biologiniai toksinai: bakteriniai toksinai (botulinas), gyvūnų nuodai (gyvačių, vapsvų), augalų nuodai (rūgštys, alkaloidai).
• Metalai ir jų junginiai: arsenas, svinas, gyvsidabris, kadmio.
• Gamtinės ir aplinkos pavojingos medžiagos: anglies monoksidas, cianidai, radioaktyvios medžiagos.
• Vaistai ir narkotikai: perdozavimas — paracetamolis (acetaminofenas), opioidai, benzodiazepinai.

Kaip nuodai veikia organizmą

Po patekimų į organizmą nuodai gali turėti įvairų poveikį, priklausomai nuo mechanizmo:

• Neurotoksinis poveikis: slopina arba hiperaktyvina nervų sistemą (pvz., organofosfatai, neuromediatorių pakenkimas).
• Citotoksinis poveikis: tiesiogiai naikina ląsteles (pvz., kai kurie chemoterapiniai vaistai, kancerogenai).
• Hemotoksinis poveikis: veikia kraują ar kraujagysles (pvz., arseno ar cianido poveikis susijęs su deguonies panaudojimu).
• Organų toksinis poveikis: kepenų (paracetamolio toksinimas), inkstų, širdies ar plaučių pažeidimas.

Veikimo stiprumas — dozė ir ekspozicija

Poveikis dažniausiai priklauso nuo dozės, trukmės ir poveikio būdo. Trumpalaikė (akutinė) ekspozicija didelėmis dozėmis sukelia staigius simptomus ir dažnai pavojų gyvybei. Ilgalaikė (chroninė) mažomis dozėmis gali lemti lėtines ligas (vėžį, kepenų pažeidimus, neurologinius sutrikimus). Dažnai naudojamas rodiklis — LD50 (mirtina dozė 50 % gyvų organizmų), tačiau klinikoje svarbiausia — paciento būklė ir simptomai.

Kontaktiniai keliai ir pagrindiniai simptomai

• Ingestija (suvalgyta): pykinimas, vėmimas, pilvo skausmas, viduriavimas, hepatotoksinės ar nefrotoksinės reakcijos.
• Inhaliacija (įkvėpta): kvėpavimo sutrikimai, kosulys, dusulys, centrinės nervų sistemos simptomai (galvos skausmas, svaigulys).
• Derminis kontaktas: dirginimas, cheminiai nudegimai; kai kurios medžiagos per odą patenka į kraują.
• Injekcija: greitas sisteminis poveikis (pvz., gyvatės įkandimas, narkotikų injekcija).

Diagnozė

Diagnozė remiasi anamneze (kas, kada, kiek), fiziniu ištyrimu ir pagal reikmę laboratoriniais tyrimais (kraujo, šlapimo), radiologija ar specialiais toksikologiniais tyrimais. Kartais skubiai atliekama EKG, kepenų ir inkstų funkcijų įvertinimas, arterinė kraujo dujų analizė. Greitas ir tikslus klausimas — ar pacientas pavojingai kvėpuoja, ar yra sąmonės sutrikimų — lemia pirmąsias gydymo priemones.

Gydymo principai ir pirmoji pagalba

Pagrindiniai gydymo principai:

• Stabilizuoti gyvybines funkcijas: oro takai, kvėpavimas, kraujotaka (ABC).
• Nutraukti poveikį: pašalinti nukentėjusį iš pavojingos aplinkos, nuplauti odą, nuimti užterštus drabužius.
• Dezinfekcija/dekontaminacija: praplovimas vandeniu, odos valymas.
• Neutralizacija ir specifiniai priešnuodžiai: prireikus taikomi specifiniai vaistai.
• Palaikomasis gydymas: deguonis, skysčių infuzijos, kraujospūdžio palaikymas, ventiliacija.
• Pašalinimo skatinimas: aktyvuota anglį (tam tikroms medžiagoms), šlapimo alkalo/ rūgštinimas, hemodializė (kai kuriems nuodams).

Pradinė pirmoji pagalba (neprofesionalams):

• Užtikrinkite savo saugumą — nenaudokite rankų, jeigu medžiaga pavojinga (garai, rūgštis).
• Jei įkvėpta nuodų — išneškite nukentėjusį į gryną orą.
• Jei medžiaga ant odos — praplovkite dideliu kiekiu vandens 10–20 min. ir nuimkite užterštus drabužius.
• Jeigu suvalgyta — neduokite nieko gerti ar priversti vemti, nebent pataria medikų ar nuodų kontrolės centro specialistai.
• Kreipkitės į skubios pagalbos tarnybą arba vietinį nuodų informacijos centrą — jie nurodys konkrečius veiksmus.

Dažniausiai naudojami priešnuodžiai (pavyzdžiai)

• Atropinas: esant organofosfatų ar karbamato insekticidų apsinuodijimui (dažnai kartu su pralidoksimu).
• Pralidoksimas (2-PAM): atstato acetilcholinesterazę organofosfatų apsinuodijimo atvejais.
• Naloksonas: opiatų (opioidų) perdozavimui (greitai atstato kvėpavimą).
• N-acetilcisteinas (NAC): paracetamolio (acetaminofeno) hepatotoksinio perdozavimo gydymui.
• Hidroksokobalaminas: cianido terapijai.
• Cheminiai keliai metalų šalinimui: dimercaprol (BAL), EDTA, penicilaminas — naudojami arseno, gyvsidabrio, svino atvejais pagal indikacijas.
• Specifiniai antikorpai/antivenomai: gyvačių, skorpionų ar kitų gyvūnų nuodams.

Pastaba: priešnuodžiai dažnai turi savo šalutinį poveikį ir turi būti vartojami tik medicinos personalo priežiūroje.

Prevencija ir teisė

Prevencijos priemonės apima tinkamą cheminių medžiagų ženklinimą, saugojimą užrakinamose vietose, vaikams nepasiekiamose, tinkamas asmenines apsaugos priemones (pirštines, respiratorius) darbo vietose, atliekų valdymą ir kvotų bei normų laikymąsi. Teisė reglamentuoja pavojingų medžiagų klasifikaciją, ženklinimą, saugojimą ir atliekų tvarkymą — tai svarbu tiek darbo saugai, tiek aplinkos apsaugai.

Aplinkos poveikis

Nuodai ir toksinai gali kauptis aplinkoje, patekti į dirvožemį, vandenį ir maisto grandines. Kai kurios medžiagos — peroksi, organiniai teršalai, sunkieji metalai — ypač ilgai išlieka ir bioakumuliuojasi plėšrūnuose, sukeldamos ilgalaikius ekologinius bei sveikatos pavojus. Tinkamas tvarkymas ir prevencija mažina riziką.

Kada kreiptis pagalbos

Kreipkitės į skubiąją medicinos pagalbą arba nuodų informacijos centrą, jei:

• Yra sąmonės sutrikimų, kvėpavimo ar širdies veiklos pasikeitimų;
• Įtariama, kad buvo suvartota ar įkvėpta pavojinga medžiaga;
• Yra cheminės medžiagos ant odos arba akyse;
• Vaikui ar nėščiajai įvykus bet kokiai įtariamai ekspozicijai.

Laiku suteikta pagalba ir tinkami priešnuodžiai dažnai išgelbsti gyvybes bei sumažina ilgalaikes pasekmes.

Mirtys

2010 m. dėl apsinuodijimų mirė apie 180 000 žmonių, o 1990 m. - 200 000. Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo apie 727 500 apsilankymų skubios pagalbos skyriuose, susijusių su apsinuodijimais - 3,3 proc. visų apsilankymų, susijusių su traumomis.

Apsinuodijimų dėl negalios pakoreguoti gyvenimo metai 100 000 gyventojų 2004 m.      nėra duomenų <10 10-90 90-170 170-250 250-330 330-410 410-490 490-570 570-650 650-700 700-880 >880

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra nuodai?

K: Kaip skiriasi nuodų poveikis?

K: Kuo toksinai ir nuodai skiriasi nuo nuodų?

K: Ar alkoholis yra nuodingas?

Klausimas: Ar yra kai kurių nuodų priešnuodžių?

Klausimas: Kokios dar yra kitos pavojingos medžiagos, be nuodų?

Paieška pagal raidę