Nuodingosios dujos
Nuodingos dujos - tai bet kokios dujos, kurios taip pat yra nuodai. Nuodingos dujos gali nužudyti arba sužeisti žmogų, jei jų koncentracija yra pakankamai didelė. Egzistuoja daugybė skirtingų nuodingų dujų ir kiekviena jų turi unikalių savybių. Daugelis nuodingų skysčių taip pat yra lakūs, o jų garai yra nuodingos dujos. "Nuodingos dujos" gali reikšti cheminiuose ginkluose esančius nuodus, tačiau dauguma jų iš tikrųjų yra skysčiai, pavyzdžiui, garstyčių dujos ir VX yra klampūs skysčiai, kurie išsisklaido į smulkią miglą.
Mažais kiekiais ėsdinančios nuodingos dujos paprastai sukelia dirginimą ir gali turėti kvapą, tačiau tai nėra universalu. Yra keletas dujų, kurios gali nužudyti klastingai, be įspėjamojo kvapo ar dirginimo.
Visos dujos, išskyrus deguonį, gali išstumti orą ir sukelti mirtį dėl uždusimo. Tai nereiškia, kad jos yra nuodingos. Azotas ir anglies dioksidas yra du įprasti pavyzdžiai. Į tai reikia atsižvelgti dirbant su bet kokiomis suslėgtomis ar suskystintomis dujomis. Dujos gali būti pavojingos ir dėl to, kad yra degios (lengvai užsiliepsnoja).
Nuodingos dujos gali sužeisti lengviau nei kietieji ar skystieji nuodai, nes jos sklinda ore, apnuogindamos odą ir lengvai įkvepiamos. Tiesioginis kontaktas su ėsdinančiomis dujomis sukelia cheminius odos ir plaučių nudegimus. Į žmogaus kūno vidų ir kraują patekusios įkvėpus arba per odą, kelios nuodingos dujos sukelia apsinuodijimą. Apsinuodijus dažnai prireikia medikų pagalbos; vien tik pašalinti nukentėjusįjį nuo dujų nepakanka, kad būtų išvengta simptomų.
- Ėsdinančios nuodingos dujos, pavyzdžiui, vandenilio chloridas, sukelia cheminius odos ir plaučių nudegimus. Dėl to plaučiai prisipildo skysčio, kuris gali nužudyti.
- Alkilinančios nuodingos dujos, pavyzdžiui, metilo chloridas, pažeidžia žmogaus DNR ir baltymus. Žmogaus ląstelėse tai sukelia ląstelių mirtį, vėžį ir įvairius simptomus, kuriuos sukelia alkilintų baltymų veikimo sutrikimai. Garstyčių dujos yra alkilinanti medžiaga.
- Į žmogaus organizmą patekusios fluorido jonų dujos gali sukelti kalcio netekimą kraujyje, o tai sukelia širdies priepuolį ir mirtį. Pavyzdžiai yra vandenilio fluoridas ir chloro trifluoridas.
- Amoniakas gali sukelti korozinius nudegimus.
- Vandenilio sulfidas turi stiprų kvapą, tačiau jis lengvai nuskausmina nosį. Po to jis gali išjungti kvėpavimo centrą smegenyse, todėl kvėpavimo refleksas sustoja ir auka miršta nuo uždusimo.
- Nervus sukeliančios medžiagos yra nuodingi skysčiai, kurie lengvai išgaruoja. Jie sustabdo biocheminius procesus, leidžiančius raumenims atsipalaiduoti. Dėl to susitraukia visi raumenys, įskaitant kvėpavimui reikalingus raumenis, ir mirštama nuo uždusimo.
Nuodingosios dujos pramonėje naudojamos kaip cheminiai reagentai. Cheminės reakcijos, kurioms jos gali būti naudojamos, yra svarbesnės už jų toksiškumą. Šiandien chemikai stengiasi išvengti nuodingų dujų naudojimo, tačiau dažnai tai neįmanoma. Didelės apimties pramoninių nuodingų dujų pavyzdžiai yra sieros vandenilis, suskilęs iš naftos, chloras, naudojamas įvairioms cheminėms reikmėms ir geriamajam vandeniui dezinfekuoti, ir amoniakas, kuris pats savaime yra vertinga trąša ir gali būti perdirbamas į įvairias kitas trąšas, be to, naudojamas cheminėms reikmėms.
Kai kurie fumigantai (cheminės medžiagos, naudojamos kenkėjams naikinti) taip pat yra nuodingos dujos, pavyzdžiui, fosfinas, naudojamas grūdų kenkėjams naikinti. Dujų privalumas yra tas, kad panaudojus dujas jos išgaruoja, todėl, jei maistas apdorojamas dujomis, nereikia jo plauti, kad būtų pašalinti nuodai. Kai kurios dujos gali jus nužudyti, o kai kurios - ne. Dujos turi privalumų ir trūkumų.
Nudegimų, atsirandančių po garstyčių dujų atakos, dažymas
Sirijos karys su AK-47 šautuvu ir dujokauke
Sovietų Sąjungoje pagaminto cheminio ginklo statinė iš Albanijos
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra nuodingos dujos?
A: Nuodingos dujos - tai bet kokios dujos, kurios taip pat yra nuodai. Jos gali nužudyti arba sužaloti žmogų, jei jų yra daug, ir yra daug skirtingų rūšių, turinčių savitų savybių. Daugelis nuodingų skysčių gali lengvai išgaruoti įprastoje temperatūroje ir tapti nuodingomis dujomis.
Klausimas: Kaip ėsdinančios nuodingos dujos paprastai veikia žmones?
A: Nedideliais kiekiais ėsdinančios nuodingos dujos paprastai sukelia dirginimą ir gali turėti kvapą, tačiau taip būna ne visada. Patekusios į žmogaus organizmo vidų kvėpuojant arba per sąlytį su oda, jos gali sukelti cheminius odos ir plaučių nudegimus.
Klausimas: Kokie yra kai kurie įprastų nenuodingų dujų pavyzdžiai?
A: Visos dujos, išskyrus deguonį, gali užvaldyti orą ir sukelti mirtį dėl uždusimo. Tokių nenuodingų dujų pavyzdžiai yra azotas ir anglies dioksidas.
K: Kaip veikia alkilinantys nuodai?
A: Alkilinantys nuodai pažeidžia žmogaus DNR ir baltymus, todėl ląstelės žūsta, susergama vėžiu ir pasireiškia įvairūs simptomai, kuriuos sukelia netinkamas alkilintų baltymų veikimas. Garstyčių dujos yra alkilinančių medžiagų pavyzdys.
Klausimas: Kokią žalą žmogui gali sukelti fluoro jonai?
A: Į žmogaus organizmą patekę fluoro jonai gali sukelti kalcio praradimą kraujyje, o tai sukelia širdies priepuolį ir mirtį. Pavyzdžiai: vandenilio fluoridas ir chloro trifluoridas.
K: Kodėl pramonėje gali būti naudojamos nuodingos dujos?
A: Nuodingosios dujos pramonėje naudojamos kaip cheminiai reagentai tam tikroms reakcijoms, kurių be jų negalima atlikti, nors jos yra nuodingos medžiagos; chemikai stengiasi jų nenaudoti, kai tik įmanoma. Kai kurie fumigantai (cheminės medžiagos, naudojamos kenkėjams naikinti), pavyzdžiui, fosfinas, dėl savo toksiškumo taip pat gali būti priskiriami prie nuodingų dujų, tačiau jie turi privalumų, pavyzdžiui, po panaudojimo išgaruoja, todėl jais apdoroto maisto po to nereikia nuplauti.
