Natos aukštis (muzikoje): reikšmė, dažnis ir absoliutus girdėjimas
Sužinokite, kas yra natos aukštis, kaip matuojamas dažnis (Hz) ir ką reiškia absoliutus girdėjimas — aiškus paaiškinimas muzikantams ir smalsiems klausytojams.
Muzikoje natos aukštis reiškia, kokio aukščio ar žemo tono ji yra. Fizikoje jis matuojamas hercais. Natos, kurios virpesių dažnis yra 261 Hz, skambesį sukelia garso bangos, kurios virpa 261 kartą per sekundę. Tai bus vidurinė C fortepijono natos dalis. Iš tikrųjų dažniausiai nurodoma tikslesnė vertė vidurinei C (C4) yra apie 261,63 Hz; dažnis dvigubėja kylant oktava (pvz., C5 ≈ 523,25 Hz), o krenta perpus leidžiantis oktava (C3 ≈ 130,81 Hz).
Dažnis, hercai ir oktavos
Dažnis yra fizinis matas, nurodantis virpesių skaičių per sekundę (Hz). Muzikaliniam garso aukščiui svarbu tai, kad suvokiamas aukštis žmogaus ausiai priklauso ne tik nuo atskiro dažnio, bet ir nuo konteksto (pvz., dominančio spektro, antrinų virpesių, timbro). Oktava – tai intervalas, kuriame garso dažnis padvigubėja arba padalinamas iš dviejų; garsai, kuriuos skiria lygiai viena arba daugiau oktavų, paprastai suvokiami kaip „ta pati nata“ tik du kartus aukštesnė arba žemesnė.
Tuningas ir standartai
Tarptautinis koncertinis standartas dažnai yra A4 = 440 Hz, tačiau istorijoje ir praktikoje sutinkami ir kiti standartai (pvz., A4 ≈ 442 Hz arba baroko muzikos atvejais A4 ≈ 415 Hz). Skirtingos orkestro ar laikotarpio praktikos nulemia, kokiu dažniu yra „nustatomas“ instrumentas. Temperavimas (pavyzdžiui, lygus temperavimas) yra sistema, kaip oktava padalijama į 12 pustonių, kad būtų galima groti pagalbinę harmoniją visuose tonuose; tai keičia santykines intervalų proporcijas, nors oktavos santykis išlieka dvigubas.
Instrumentai ir skirtingos garso savybės
Ne visi muzikos instrumentai skleidžia tam tikro aukščio natas. Daugelis mušamųjų instrumentų, pavyzdžiui, būgnai, trikampiai ir lėkštės, yra ritmo instrumentai. Jie negroja melodijų, nes neturi tam tikro aukščio (nors dažnai tam tikrą aukštį galima išgirsti tik atidžiai įsiklausius). Kita vertus, yra mušamųjų instrumentų, kurie turi aiškų aukštį, pavyzdžiui, timpani, ksilofonas ar marimba – jie priskiriami „pagrindiniams“ arba „tono“ mušamiesiems. Taip pat styginiai, pučiamieji ir klavišiniai instrumentai gamina aiškiai apibrėžtas natas, nors timbras ir stygų/oro charakteristikos gali pakeisti suvokiamą aukštį.
Percepcija: psichologinis ir fiziologinis požiūris
Dažnai aukštis painiojamas su dažniu. Dažnis naudojamas kaip mokslinė priemonė garsui ir galimiems jo aukščiams matuoti ir keisti, nors garso aukštis naudojamas labiau psichologiniam apibūdinimui. Žmogaus gebėjimas atskirti dvi labai panašias natas (just-noticeable difference) priklauso nuo dažnio, garsumo ir timbro; vidutiniškai skirtumas, kurį žmogus gali pastebėti, yra tik keli centai (centas = 1/100 pustono), bet tai kinta pagal klausymo sąlygas ir patirtį.
Absoliutus (tobulas) aukštis ir reliatyvus klausymas
Kai kurie muzikantai turi absoliutaus aukščio arba tobulo aukščio pojūtį. Tai reiškia, kad jie visada žino, kokia nata yra grojama, net ir nelyginant jos su kita nata. Absoliutaus garso aukščio pojūtis nebūtinai reiškia, kad žmogus yra geras muzikantas, nors jis gali būti labai naudingas. Dauguma muzikantų išsiugdo reliatyvų klausymą (gebėjimą atpažinti intervalus ir santykinius dažnius), kas yra praktiškesnis interpretacijai, improvizacijai ir transpozicijai. Tyrimai rodo, kad absoliutaus aukščio gebėjimas dažniau pasireiškia žmonėms, kurie pradėjo muzikos mokytis labai ankstyvame amžiuje; taip pat jis gali turėti genetinį komponentą.
Istorija, praktika ir papildomos pastabos
Yra įrodymų, kad žinomi klasikinės muzikos kompozitoriai, tokie kaip Haydnas, Beethovenas, Mozartas ir Bachas, išvystė ir galbūt net įvaldė garso aukščio pojūtį. Reikia paminėti, kad istoriniuose epizoduose „standartinis“ aukštis kito – orkestrai ir teatrai dažnai derindavo savo „A“ skirtingu dažniu. Šiandien daugelyje profesionalių ansamblių laikomasi aiškesnių standartų, tačiau interpretacijų ir instrumentų įvairovė vis dar daro įtaką galutiniam skambesiui.
Galiausiai, natos aukštis yra sudėtingas reiškinys, persipynęs fizikos, biologijos, psichologijos ir kultūros dimensijomis: nuo gryno virpesių skaičiaus iki to, kaip žmogaus smegenys interpretuoja ir klasifikuoja garsus muzikinėje struktūroje.
Susiję puslapiai
- nota (muzika)
- muzikinis užrašas
- skalė (muzika)
- banga (fizika)
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas muzikoje yra garso aukštis?
A: Aukštis muzikoje yra tai, kaip aukštai ar žemai skamba nata.
K: Kaip garso aukštis priklauso nuo dažnio?
A: Aukštis dažniausiai priklauso nuo garso dažnio, kuris matuojamas vienetu, vadinamu hercu, ir reiškia, kaip greitai oras virpa pirmyn ir atgal.
K: Ar visi muzikos instrumentai skleidžia tam tikro aukščio natas?
Atsakymas: Ne, ne visi muzikos instrumentai skleidžia tam tikro aukščio natas. Daugelis mušamųjų instrumentų, pavyzdžiui, būgnai, trikampiai ir cimbolai, naudojami ritmams ir negroja melodijų, nes neturi tam tikro aukščio.
Klausimas: Kas yra absoliutus arba tobulas garso aukštis?
A: Absoliutus arba tobulas garso aukštis reiškia, kad kas nors visada žino, kokia nata grojama, nelyginant jos su kita nata.
Klausimas: Ar turėdamas absoliutų arba tobulą garso aukštį žmogus tampa geru muzikantu?
A: Absoliutus arba tobulas garso aukštis nebūtinai padaro žmogų geru muzikantu, nors tai gali būti labai naudinga.
K: Ar žinomi klasikinės muzikos kompozitoriai išsiugdė absoliutaus ir (arba) tobulo garso aukščio pojūtį?
A.: Yra įrodymų, kad tokie žinomi klasikinės muzikos kompozitoriai kaip Haydnas, Beethovenas, Mozartas ir Bachas buvo išsiugdę ir galbūt net įvaldę absoliutaus arba tobulo garso aukščio pojūtį.
K: Ar yra koks nors skirtumas tarp dažnio ir aukščio?
A: Dažnis naudojamas kaip mokslinė priemonė matuoti ir keisti garsą bei galimus jo aukščius, o aukštis yra labiau psichologinė savybė, priklausanti nuo to, kaip ausis suvokia garsus ir kaip juos interpretuoja smegenys.
Ieškoti