Wolfgangas Amadeus Mozartas (1756 m. sausio 27 d. – 1791 m. gruodžio 5 d., tariama Mocartas) – austrų kompozitorius, instrumentalistas ir muzikos mokytojas. Pilnas jo krikšto vardas buvo Johannes Chrysostomus Wolfgangus Theophillus Mozart. Jis gimė Zalcburge, Austrijoje, ir buvo jauniausias Leopoldo Mozarto ir Anos Marijos (g. Pertl) vaikas. Nuo mažens Mozartas pasižymėjo išskirtiniais muzikiniais gabumais: jis grojo fortepijonu ir smuiku, jau vaikystėje kūrė ir improvizavo. Kelerius metus su tėvais ir vyresniąja seserimi „Nannerl“ keliavo po Europą, koncertuodamas karališkosioms ir aristokratinėms dvarams, sulaukdamas didelio susidomėjimo ir pripažinimo.

Jaunystėje Mozartas bandė įsitvirtinti kaip kompozitorius Paryžiuje, tačiau ten susidūrė su gyvenimo sunkumais ir neteko tam tikrų galimybių. Grįžęs į Zalcburgą trumpam įsidarbino Zalcburgo arkivyskupo dvare, tačiau jautėsi profesionaliai apribotas ir pasiryžo vykti į Vieną, kur turėjo didesnes galimybes koncertuoti ir publikuoti kūrinius. Vienoje jis sulaukė tiek sėkmės, tiek finansinių ir sveikatos iššūkių. Vedė Konstanciją Vėber; pora susilaukė kelių vaikų, iš kurių tik du išgyveno iki suaugusiųjų amžiaus. Mozartas mirė Vienoje po trumpos, iki galo neaiškios ligos, būdamas 35 metų.

Mozartas parašė daugiau kaip 600 muzikos kūrinių, iš kurių daugelis tapo klasikine repertuaro dalimi. Tarp jo žymesnių darbų yra operos "Figaro vedybos", "Don Žuanas", "Così fan tutte" ir "Stebuklingoji fleita", taip pat reikšmingos simfonijos Es-dur, g-moll ir C-dur ("Jupiteris"), koncertai fortepijonui, smuikui ir kitiems instrumentams, daugybė kamerinių kūrinių, bažnytinės muzikos, menuetų, šokių, dainų ir galiausiai Requiem. Kartu su Bachu ir Bethovenu Mocartas laikomas vienu didžiausių ir įtakingiausių kompozitorių muzikos istorijoje.

Ankstyvoji vaikystė ir turai po Europą

Leopoldas Mozartas, pats muzikantas ir pedagogas, labai skatino sūnaus ir dukters ugdymą. Vaikystėje Wolfgangas ir jo sesuo atlikdavo koncertus prieš karališkas ir aristokratines šeimas, o jauno kompozitoriaus kūriniai ir improvizacijos pelnė pagyrimus iš tokios auditorijos. Tokie kelionės metai leido Mozartui susipažinti su įvairiomis muzikinėmis tradicijomis ir stiliais, – nuo italų operos iki Vokietijos bažnytinės muzikos.

Karjera Vienoje ir Zalcburge

Mozarto gyvenime pasikartojo periodai, kai jis dirbo pavaldžiu komponistu Zalcburgo administracijoje, o taip pat ilgesni gyvenimo etapai Vienoje, kur jis stojo prieš rinką: ieškojo mecenatų, rengė koncertus, priiminėjo užsakymus. Vienoje jis perrašinėjo ir tobulino savo stilių, intensyviai komponavo operas ir instrumentinę muziką, bendradarbiavo su kitais menininkais ir pateko į laisvamanų ratai, tarp kurių buvo ir masonai – tai atspindima kai kuriose jo kūrybos temose ir simbolikoje.

Stilius ir kūrybinės ypatybės

Mozarto muzika pasižymi melodinės linijos aiškumu, formos tobulumu ir emocionalumu, kuris atrodo natūralus ir lengvai suprantamas. Jis sugebėjo derinti grakštų melodinį užrašą su sudėtingesne harmonine ir kontrapunktine struktūra. Mozartas taip pat buvo meistras orkestracijos srityje: ypač išryškėjo jo gebėjimas panaudoti pučiamuosius instrumentus kaip spalvos ir dialogo elementus orkestre.

Operos, simfonijos ir koncertai

Mozartas žymus tiek dramatiškomis operomis (ironiškas socialinis satyras „Figaro vedybos“, erotiška ir moralės klausimus keliančia „Don Žuano“ interpretacija, subtiliai psichologizuota „Così fan tutte“, dvasine alegorija prisotinta "Stebuklingoji fleita"), tiek simfoninėmis kalbomis (pvz., „Jupiteris“ – C-dur simfonija) ir virtuoziškais koncertais fortepijonui bei smuikui. Jis taip pat parašė populiarias serenadas ir divertimentus, pavyzdžiui, dažnai atliekamą „Eine kleine Nachtmusik“.

Requiem ir mirtis

Paskutinis Mozarto darbas – Requiem – liko nebaigtas. Užsakymą atlikti dalį Requiem gavo neįvardintas siuntėjas; po kompozitoriaus mirties šį kūrinį papildė ir užbaigė jo mokinys Franz Xaver Süssmayr. Dėl ankstyvos mirties ir nebaigto Requiem kilo daug spekuliacijų (pvz., nuodijimo teorijos), tačiau istorikai šias versijas laiko nepagrįstomis; labiau tikėtina, kad priežastis buvo liga, galėjusi būti infekcinė ar autoimuninė. Mozartas palaidotas Vienoje, St. Marx kapinėse, tačiau tiksli jo kapo vieta nėra žinoma.

Palikimas ir įtaka

Mozarto kūryba turėjo ir turi milžinišką įtaką vėlesniems kompozitoriams ir muzikos kultūrai apskritai. Jo darbai mokomi muzikos mokyklose, nešiojami į sceną operos teatruose ir įrašomi milijonus kartų. Ludwigas van Beethovenas, Franzas Schubertas ir kiti XIX a. kompozitoriai vertino Mozartą kaip pavyzdį, o XX–XXI a. atlikėjai ir tyrinėtojai toliau tiria jo muzikinę kalbą, atlikimo praktiką ir partituros niuansus.

Pastabos techniniams skaitytojams: daugelis Mozarto kūrinių yra su numeracija pagal Köchel katalogą (K. arba KV numeris), kuri sudaryta XIX a. padeda identifikuoti ir chronologiškai rūšiuoti jo darbus. Mozartas kūrė praktiškai visose tuo metu egzistavusiose žanruose: nuo solo fortepijono sonatų iki didelių sceninių veikalų ir bažnytinės muzikos, todėl jo palikimas yra neįtikėtinai platus ir įvairus.