Figaro vedybos (Le nozze di Figaro) – Mozarto opera: istorija ir reikšmė

Figaro vedybos (Mozarto opera) — 1786 premjera, cenzūra, skandalai ir muzikinė reikšmė. Sužinokite operos istoriją, poveikį ir kultūrinę svarbą.

"Figaro vedybos, arba Beprotybės diena" ("Le nozze di Figaro, ossia la folle giornata") - tai Wolfgango Amadeus Mozarto opera buffa pagal italų autoriaus Lorenzo Da Pontės libretą. Operos premjera įvyko 1786 m. gegužės 1 d. Vienos Burgtheater teatre. Ji buvo palankiai įvertinta ir beveik kiekviena scena sulaukdavo bisų, todėl spektaklis taip užsitęsė, kad imperatoriui tai nepatiko ir jis pareikalavo jį nutraukti.

Opera sukurta pagal 1784 m. Pierre'o Beaumarchais prancūzų pjesę "La folle journée, ou le Mariage de Figaro". Savo laiku pjesė buvo labai kontroversiškai vertinama (Prancūzijoje ji net buvo trumpam uždrausta), tačiau abejotina pjesės medžiaga buvo pašalinta, o Da Pontės libretas praėjo Vienos cenzūrą.

Trumpas siužetas

Veiksmas vyksta vieną audringą dieną grafų Almavivų dvare. Siužetas sukasi apie Figaro — grafui tarnausį ir jo namų ūkio vyr. tarnautoją — ir jo sužadėtinę Susanną. Grafas, nepaisydamas etikos ir santuokos, bando pasinaudoti senąja teisėmis ir sužadėtinę pavilioti, tad Figaro, Susanna, grafienė ir kiti herojai imasi apgaulių, persirengimų ir intrigos, kad atskleistų grafą ir atgautų garbę. Drąsios komiškos situacijos, klaidų grandinės ir moralinis susitaikymas pabaigoje sudaro operos pagrindą.

Personažai ir vaidmenys

• Figaro (baritonas) – pagrindinis herojus, gudrus ir išradingas.
• Susanna (sopranas) – Figaro sužadėtinė, protinga ir drąsi.
• Grafas Almaviva (baritonas) – valdinga, bet pavydumo ir silpnybių turinti figūra.
• Grafienė Rosina (sopranas) – mylinti, išdidumo prislėgta moteris.
• Cherubino (mezzosopranas vaidinamas mecosopranistu arba sopranistu vyrams skirtu tipu) – jaunas, aistros pilnas pusiau berniukas, šmaikštus smulkus veikėjas.
• Taip pat – Dr. Bartolo, Marcellina, Don Basilio ir kiti šaliaus komiški personažai.

Muzikinės ypatybės

Mozartas operoje demonstruoja ne tik genialų melodijų pajautimą, bet ir ypatingą gebėjimą rašyti ansamblius: duetai, tercetai, kvartetai ir didžiuliai finalai perteikia veikėjų emocijas ir siužeto vingius vienu metu. Įsimintinos arijos ir numeriai:

• "Non più andrai" – linksmąją pjesę skirianti ironija ir ritmas.
• "Voi che sapete" – jausminga Cherubino arija apie meilės neramumus.
• "Porgi, amor" ir "Dove sono" – grafienės lyrinės arijos, atskleidžiančios jos sielvartą ir orumą.
• "Sull'aria… che soave zeffiretto" – subtilus duetų pavyzdys, kuriame muzika ir tekstas susilieja į intymią sceną.

Orkestracija atitinka klassikinės eros standartus: styginiai, mediniai pučiamieji, raginiai, timpani. Mozarto padažnėję kontrapunktiniai sprendimai ir ritminiai posūkiai kuria gyvą ir organišką scenos pulsą.

Istorinis ir kultūrinis kontekstas

Figaro vedybos gimė prieš Prancūzijos revoliuciją ir atspindi to meto visuomenės įtampas: klasines prieštaras, kritiką privilegijų sistemai ir žmogaus teisių idėjas, kurios skleidėsi apšvietos epochoje. Beumarchais pjesė buvo laikoma politiškai provokuojančia, todėl jos perdirbimas į operą reikalavo sušvelninimų, tačiau pagrindinė kritika prieš privilegijuotųjų elgesį liko.

Premjera, priėmimas ir poveikis

Premjera Vienoje sulaukė didžiulio pasisekimo: spektaklis buvo šiltai priimtas, daugelis scenų būdavo pakartotos (bisai), o publika reagavo audringai. Imperatoriaus pastaba dėl trukmės tik simbolizuoja, kiek įspūdingai bei ilgai buvo šios premjeros atgarsiai. Opera nuo tada tapo vienu svarbiausių operinio repertuaro šedevru ir yra statoma visame pasaulyje iki šiol.

Reikšmė ir palikimas

"Figaro vedybos" svarbios ne tik kaip komiška pramoga — tai kūrinys, kuriame muzika ir drama yra glaudžiai susijusios, kur veikėjų charakteriai atskleidžiami per subtilią instrumentaciją ir ansamblių konstrukcijas. Tai vienas iš svarbiausių Mozarto ir Da Pontės bendradarbiavimo vaisių; kartu jie vėliau sukūrė Don Giovanni ir Così fan tutte, formuodami naują operos dramaturgiją.

Praktinė informacija žiūrovui

• Kalba: italų.
• Veiksmas: 4 veiksmai.
• Tipinė trukmė: apie 3 valandas (su pertraukomis, priklausomai nuo atlikimo).
• Dažnai statoma tiek tradicinėse, tiek modernistinėse interpretacijose; režisieriai mėgsta akcentuoti politinį ir socialinį operos kontekstą.

Rekomendacijos klausytis ir žiūrėti

Ieškodami įrašų ar gyvų pastatymų, atkreipkite dėmesį į dirigavimo stilių (klasicizmo interpretacija prieš istorinį atlikimo praktiką) ir solistų sudėtį. Yra tiek tradicinių, tiek modernių, eksperimentinių pastatymų; kiekvienas pabrėžia skirtingus operos aspektus — komiškumą, meilę, pavydą ar socialinę kritiką.

„Figaro vedybos“ išlieka gyvas ir aktualus kūrinys: tai muzikinis liudijimas apie žmogaus prigimtį, meilę ir teisingumo siekį, taip pat – monumentalus Mozarto muzikos meistriškumo pavyzdys.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra "Figaro vedybos" (Le nozze di Figaro)?

K: Kada įvyko operos "Figaro vedybos" premjera?

K: Kaip opera buvo sutikta per premjerą?

K: Kuo paremta opera?

K: Kodėl pjesė "La folle journée" savo laiku buvo kontroversiška?

K: Ar Da Pontės "Figaro vedybų" libretas buvo cenzūruotas?

K: Kas parašė muziką "Figaro vedyboms"?

Paieška pagal raidę