Opera buffa
Opera buffa - itališkas terminas, reiškiantis "komišką operą". Jis dažniausiai vartojamas kalbant apie XVIII a. italų komiškas operas. Opera buffa priešpriešinama opera seria ("rimtoji opera"), kurios istorija buvo tragedija. Opera seria turėjo būti "rimta", o opera buffa - linksma muzikinė komedija. Kaip ir operoje seria, viskas buvo dainuojama, nebuvo sakytinių dialogų. Tai skyrėsi nuo komiškos operos kitose šalyse. Operoje buffa istorija pasakojama rečitatyvu, o tada skambėdavo arijos, kuriomis veikėjai galėdavo parodyti savo jausmus ir pademonstruoti balsus.
Nors šiandien vartojame terminą "opera buffa", XVIII a. tokias operas vadino kitais vardais, pavyzdžiui, "commedia in musica", "dramma giocosa", "operetė", "burleska" ir t. t. Opera buffa paprastai būdavo pilnos apimties kūrinys, kuriuo būdavo galima praleisti visą vakarą. Ji skyrėsi nuo "intermezzo" arba "farsa" - trumpos muzikinės komedijos, atliekamos muzikinės tragedijos pertraukų metu, nors skirtumas tarp jų ne visada akivaizdus. XVIII a. intermezzo vis ilgėjo ir pamažu virto opera buffa. Pergolesi "La Serva Padrone" buvo intermezzo, kuris labai išgarsėjo po Pergolesi mirties. Jis padarė įtaką operai buffa.
Operoje buffa visada buvo daug karikatūrų. Personažai rodė žmogiškąsias silpnybes, tokias kaip kvailumas, tuštybė, godumas ir afektas (žmonės, apsimetantys išmintingais ir svarbiais). Jie dažnai pašiepdavo valdančiąsias klases.
Operoje buffa vaidyba visada buvo labai svarbi. Tai buvo labai gyvas spektaklis, kuriame daug kas vyko labai greitai. Kiekvieno veiksmo pabaigoje visi pagrindiniai veikėjai dainuodavo kartu: tai vadinama "ansambliu" (prancūziškas žodis, reiškiantis "kartu").
Opera buffa prasidėjo Neapolyje ir palaipsniui paplito kitose Italijos dalyse. Ji buvo ypač populiari karnavalų metu. Svarbūs operos buffa kompozitoriai yra Carlo Goldoni ir Baldassare Galuppi.
Iki XVIII a. pabaigos ne visada buvo įmanoma atskirti operą buffa nuo operos seria. Pavyzdžiui, Mozarto operoje "Don Žuanas" yra daug komedijos, tačiau joje yra ir rimtosios pusės.
Klausimai ir atsakymai
K: Ką reiškia terminas "opera buffa"?
A: Opera buffa - tai itališkas terminas, reiškiantis "komišką operą". Jis daugiausia vartojamas kalbant apie XVIII a. italų komiškas operas.
K: Kuo opera buffa skiriasi nuo operos seria?
A: Opera seria turėjo būti "rimta", o opera buffa - linksma muzikinė komedija. Operos seria istorija paprastai būdavo tragedija, o opera buffa pasakojama rečitatyvu ir arijomis, kuriomis atskleidžiami veikėjų jausmai ir balsai.
K: Kokie dar pavadinimai XVIII a. buvo suteikti šių tipų operoms?
A: XVIII a. tokias operas vadino kitais vardais, pavyzdžiui, "commedia in musica", "dramma giocosa", "operetta" arba "burlesca".
Klausimas: Ar šiose operose buvo sakytinių dialogų?
A: Ne, kaip ir opera seria, viskas buvo dainuojama - nebuvo jokių žodinių dialogų. Tai skyrėsi nuo kitų šalių komiškų operų tuo laikotarpiu.
K: Ką reiškė intermezzo ir farsa?
A: Intermezzo arba farsa - tai trumpa muzikinė komedija, atliekama muzikinės tragedijos pertraukų metu; tačiau laikui bėgant juos vis sunkiau atskirti nuo pilno metro kūrinių, nes ilgainiui jie vis ilgėjo ir sudėtingėjo. Pergolesi "La Serva Padrone" - tai intermezzo pavyzdys, kuris labai išgarsėjo po Pergolesi mirties ir padarė įtaką vėlesniems opera buffa kūriniams.
Klausimas: Kokio pobūdžio charakterio bruožai dažnai būdavo įtraukiami į šiuos kūrinius?
A: Opera buffa visada buvo daug karikatūrų; personažai rodydavo žmogiškąsias silpnybes, pavyzdžiui, kvailumą, tuštybę, godumą ir afektą (žmonės, apsimetantys išmintingais ir svarbiais). Taip pat dažnai juokėsi iš valdančiųjų klasių ar autoritetingų visuomenės veikėjų.
K: Iš kur atsirado tokio tipo muzika?
Atsakymas: Operabufas atsirado Neapolyje ir palaipsniui paplito kitose Italijos dalyse; jis buvo ypač populiarus karnavalų metu, o tarp svarbiausių operabufo kompozitorių buvo Carlo Goldoni ir BaldassareGaluppi.
