Opera seria
Opera seria - tai itališkas terminas, reiškiantis XVIII a. italų operos "rimtąjį" stilių. Jis skyrėsi nuo opera buffa, kuri buvo muzikinė komedija. Opera seria turėjo būti skirta rimtai tragedijai. Terminas "opera seria" pradėtas vartoti tik po to, kai buvo populiarus kalbant apie istorinį laikotarpį.
Itališka opera seria visada buvo atliekama italų kalba, net jei ji buvo sukurta ar atliekama kitose šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje, Austrijoje, Anglijoje ir Ispanijoje. Prancūzijoje opera seria nebuvo tokia populiari. Jie turėjo savo operos formas.
Populiariausi operos seria kompozitoriai buvo Hasse, Vinci, Jommelli, Georgas Frydrichas Hendelis, Piccinni, Paisiello, Cimarosa, Gluckas ir Mozartas.
Opera seria dažnai buvo vadinama dramma per musica ("drama per muziką"). Istorija buvo pasakojama rečitatyvu, greitai sklindančia muzika su paprastu akompanimentu. Paskui buvo arijos - didelės dainos, kuriose dainininkai galėdavo pademonstruoti savo meistriškumą. Paprastai jos būdavo da capo formos (pagrindinė dalis, vidurinioji dalis, o pagrindinė dalis kartojama). Opera prasidėdavo uvertiūra, taip pat būdavo ansamblių, kuriuose vienu metu dainuodavo keli personažai.
Operos seria istorijos dažniausiai buvo apie senovės graikų ir romėnų dievus ar karalius. Priešingai nei opera buffa, kurioje pasakojama apie paprastus žmones ir dažnai pašiepiami karaliai ir didikai.
Pagrindiniai operos seria dainininkai dažniausiai buvo kastratai - dainininkai vyrai, kurie jaunystėje buvo kastruoti, kad galėtų dainuoti aukštais balsais. XVIII a. pamažu daugiau pagrindinių vaidmenų ("prima donna" arba "pirmoji dama") atiteko moterims dainininkėms.
Vienas pirmųjų operos seria kompozitorių buvo Alessandro Scarlatti. Anglijoje Georgas Frydrichas Hendelis parašė daug puikių operų seria. Svarbiausias žmogus XVIII a. vidurio operos seria raidoje buvo Metastasio, kuris rašė libretus. Jo žodžius įgarsino didžiausi Europos kompozitoriai: Hasse, Porpora ir ypač Mozartas.
XVIII a. pabaigoje Christophas Willibaldas Gluckas pakeitė daugelį operos tradicijų. Jis nenorėjo, kad opera būtų tik būdas dainininkams pademonstruoti savo balsus. Jis norėjo, kad istorija būtų svarbi. Jis nenaudojo sauso rečitatyvo, bet stengėsi, kad drama, šokis ir muzika būtų svarbūs, ypač choras. Orfėjas ir Euridikė" (Orfeo ed Euridice) buvo jo pirmoji svarbi opera, po jos sekė kitos, pavyzdžiui, "Alcestas" (Alceste).
Wolfgangas Amadeus Mozartas buvo paveiktas Glucko reformų. Dvi didžiosios jo operos seria - "Idomenėjas" (1780) ir "Tito klyksmas" (1791). Tačiau dažniausiai Mozartui ne itin rūpėjo rašyti apie senuosius graikų dievus ir karalius. Kitos jo didžiosios itališkos operos: Cosi fan tutte", "Figaro vedybos" ir "Don Žuanas" yra kažkas tarpinio tarp operos seria ir operos buffa. Jos buvo pastatytos pagal Lorenco da Pontės libretus.
Kiti svarbūs operos seria kompozitoriai buvo Luigi Cherubini ir Gaspare Spontini, po jų - Rossini, kurio muzikinis stilius dar labiau pakeitė operą seria.
Hendelio operos "Flavio" spektaklio karikatūra, kurioje trys žymiausi to meto operos seria dainininkai: kastratas Senesino (kairėje), Francesca Cuzzoni (centre) ir kastratas Gaetano Berenstadtas (dešinėje).
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra opera seria?
A: Opera seria - itališkas terminas, reiškiantis "rimtąjį" XVIII a. italų operos stilių. Jis skyrėsi nuo opera buffa, kuri buvo muzikinė komedija ir orientuota į rimtą tragediją.
K: Kokia kalba buvo atliekama opera seria?
A: Opera seria visada buvo atliekama italų kalba, net jei ji buvo sukurta ar atliekama kitose šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje, Austrijoje, Anglijoje ir Ispanijoje. Tačiau Prancūzijoje ji nebuvo tokia populiari dėl savų operos formų.
Klausimas: Kas buvo populiarūs operos seria kompozitoriai?
A: Populiariausi operos seria kompozitoriai buvo Hasse, Vinci, Jommelli, Georgas Frydrichas Hendelis, Piccinni, Paisiello, Cimarosa, Gluckas ir Mozartas.
K: Kokie yra kai kurie operos seria bruožai?
A: Operos seria istorija pasakojama rečitatyvais - greitai sklindančia muzika su paprastu akompanimentu, po kurių skamba arijos - didelės dainos, kuriose dainininkai gali pademonstruoti savo sugebėjimus ir kurios paprastai atliekamos da capo forma (pagrindinė dalis + vidurinė dalis + pagrindinė dalis). Spektaklį pradėdavo uvertiūros, taip pat būdavo ansambliai, kuriuose vienu metu dainuodavo keli personažai. Istorijos dažniausiai sukosi apie senovės graikų ir romėnų dievus arba karalius. Pagrindiniams vaidmenims dėl savo aukštų balsų dažnai būdavo naudojami kastratai, tačiau XVIII a. šiuos vaidmenis pamažu perėmė dainininkės.
Klausimas: Kam priskiriama Italijos operos pradžia?
A: Alessandro Scarlatti laikomas italų operos pradininku.
K: Kas parašė libretus daugeliui didžiųjų operos kūrinių?
A: Metastasio parašė libretus daugeliui didžiųjų operų kompozicijų, kurias sukūrė Hasse, Porpora ir ypač Mozartas.
K: Kaip Christophas Willibaldas Gluckas pakeitė operos tradicijas? A: Christophas Willibaldas Gluckas pakeitė operos tradicijas, nes užtikrino, kad dramos, šokio ir muzikos vaidmuo būtų svarbus, o ne tik būdas dainininkams pademonstruoti savo balsus. Jis taip pat stengėsi užtikrinti, kad istorijos pasakojimas taptų svarbesnis nei anksčiau.
