Opera seria — apibrėžimas, istorija ir žymiausi kompozitoriai
Opera seria: išsamus apibrėžimas, istorija ir žymiausių kompozitorių (Hendelis, Gluckas, Mozartas) apžvalga — baroko operos dramos, arijų ir libretų evoliucija.
Opera seria — tai XVIII a. italų operos „rimtojo“ stiliaus pavadinimas. Ji susiformavo kaip priešingybė opera buffa, kuri yra muzikinė komedija. Opera seria orientavosi į rimtas, dažnai tragiškas temas, didingą emocijų raišką ir solistų virtuozinę ekspresiją. Terminas „opera seria“ pradėtas nuosekliau vartoti tik vėliau, kai muziejininkai ir istorikai apibūdino XVIII a. operos praktiką.
Kilme ir paskirstymas Europoje
Itališka opera seria daugiausia buvo rašoma ir atliekama italų kalba, net jei kūriniai buvo užsakomi ar statomi kitose šalyse — pavyzdžiui, Vokietijoje, Austrijoje, Anglijoje ir Ispanijoje. Prancūzijoje dominuodavo savitos operos tradicijos (tragédie lyrique), tad italų opera seria ten nebuvo tokia populiari.
Stiliaus ir formos ypatybės
Siužetas ir temos: dažniausiai — mitologinės arba istorinės temos, pasakojimai apie senovės graikų ir romėnų dievus, karalius bei didikus. Tokios temos pabrėždavo garbę, pareigą, asmeninius konfliktus ir didingas tragedijas, skirtingai nuo opera buffa, kurioje vaizduojamos kasdienio gyvenimo situacijos ir dažnai pašiepiami valdžios atstovai ar didikai.
Muzikinė struktūra: pasakojimas daugiausia skleidžiamas per rečitatyvą — greitai atliekamą kalbėjimo tipo muziką su paprastu akompanimentu (secco) arba orkestro pagalba (accompagnato). Rečitatyvą dažnai keičia arijos - solinės dalys, kurių tikslas — sustiprinti emocinį momentą ir suteikti atlikėjams galimybę demonstracinei virtuoziškumui. Dažniausiai arijos buvo sudaromos da capo forma (A–B–A), kur pakartojimo metu dainininkai riešutuodavo ornamentais.
Instrumentacija ir scena: opera dažnai prasidėdavo uvertiūra, taip pat pasitaikydavo ansamblių situacijų, kai keli personažai dainuodavo vienu metu. Tradiciškai opera seria buvo struktūruota į tris veiksmus, tačiau nebūdavo vieningo standarto — skyrėsi pagal užsakymą ir aplinkybes. Choras XIX a. pradžioje kartais turėjo menkesnį vaidmenį, tačiau reformų metu, kaip antai Glucko atveju, choras tapo svarbesniu dramaturgijos elementu (choras).
Atlikėjai ir vaidmenys
Pagrindinius vaidmenis XVIII a. dažnai atlikdavo kastratai — vyrai, kurie jaunystėje buvo kastruoti, kad išsaugotų aukštą balsą ir galėtų atlikti itin sudėtingus ornamentinius partus. Vėlesniais dešimtmečiais vis dažniau pagrindines partijas dainavo moterys — „prima donna“ (pirmoji dama). Repertuaras buvo pritaikytas konkretiems didžiųjų žvaigždžių balsams, todėl kompozitoriai kartais koreguodavo arijas pagal atlikėjo sugebėjimus.
Svarbiausi kompozitoriai ir tekstų kūrėjai
Vienas ankstyvųjų operos seria formos kūrėjų buvo Alessandro Scarlatti, veikęs XVII–XVIII a. sandūroje. Georgas Frydrichas Hendelis Anglijoje sukūrė daug italų kalba parašytų operų seria (pvz., Rinaldo, Giulio Cesare), kurios prisidėjo prie žanro sklaidos už Italijos ribų. Populiariausi XVIII a. kompozitoriai, kuriuos istorija dažnai sieja su opera seria, yra Hasse, Vinci, Jommelli, Piccinni, Paisiello, Cimarosa, Gluckas ir Mozartas.
Metastasio (Pietro Metastasio, Metastasio,) buvo kertinė figūra libretų raidoje: jo kuriami libretai buvo itin populiarūs ir muzikaliai interpretuojami daugelio kompozitorių (Hasse, Porpora, Piccinni ir kt.). Metastasio tekstų aiški dramaturgija ir moralinis svoris padarė juos idealiu pagrindu opera seria kūriniams.
Glucko reformos ir žanro pokyčiai
XVIII a. viduryje Christophas Willibaldas Gluckas ėmėsi reformuoti operos praktiką. Jis kritikavo situaciją, kad opera tapo pernelyg dainininkocentriška — skirta tik solistų demonstracijai. Gluckas siekė, kad muzika tarnautų dramatinei logikai: mažiau „sauso“ rečitatyvo, glaudesnis ryšys tarp žodžio ir orkestro, didesnė choreografijos ir šokio reikšmė, didesnis choras įsitraukimas į veiksmą. Jo svarbiausi kūriniai šiame kontekste — Orfėjas ir Euridikė (ital. Orfeo ed Euridice, premjera 1762) ir Alcestis (Alceste).
Mozartas ir žanro transformacija
Wolfgangas Amadeus Mozartas buvo paveiktas Glucko idėjų ir pats prisidėjo prie operos formos plėtros. Jo didžioji opera seria Idomenėjas (premjera 1781) laikoma reikšmingu žanro pavyzdžiu. Vėlesnės Mozartui priskiriamos italų kalba parašytos temos — „La clemenza di Tito“ (1791) — taip pat stovi tradicijos ir naujovių sankirtoje. Tačiau daugelis Mozarto operų, pavyzdžiui, Cosi fan tutte, Figaro vedybos ir Don Žuanas, yra tarpinės formos tarp opera seria ir opera buffa, nes jose derinamos rimtesnės ir komiškos dramaturgijos dalys. Tuo metu daug tokių libretų rašė Lorenco da Pontės.
Vėlesnė raida ir paveldas
Po Glucko ir Mozarto epochų operos forma toliau kito. Kompozitoriai kaip Luigi Cherubini ir Gaspare Spontini bandė derinti klasikines formas su naujomis idėjomis, o Rossini, kurio operos stilius išryškėjo XIX a., dar labiau pakeitė vokalinės linijos ir orkestracijos santykį — tai prisidėjo prie operos seria palaipsnio nykimo ir naujo — bel canto bei romantinės operos — atsiradimo.
Trumpas santraukinis užrašas apie atlikimą ir interpretaciją
- Arijų atlikimas: da capo pakartojimo metu dainininkai dažnai improvisuodavo ornamentus ir kadencijas; tai buvo svarbus atlikėjo „paradas“.
- Rečitatyvas: būdavo dviejų rūšių — secco (su basso continuo) ir accompagnato (su orkestru) — ir abu tarnavo siužeto vystymui.
- Scenos atlikimas: daug operų buvo užsakomos sostų ir teismų teatrams, todėl premjeros dažnai įvyko elitinėse aplinkose; repertuaro pasirinkimą formavo užsakovai ir dainininkų įgūdžiai.
Pabaigai: nors opera seria kaip atskiras žanras prarado pirmykštį dominavimą XIX a., jos principai (dramaturgija, arijų struktūros, rečitatyvo naudojimas) turėjo ilgalaikį poveikį Europos operos raidai. Metastasio, Gluckas, Händelis, Mozartas bei kiti minėti kompozitoriai paliko palikimą, kuris formavo vakarinės operos tradicijas ir atlikimo praktiką dar ilgus dešimtmečius.
Hendelio operos "Flavio" spektaklio karikatūra, kurioje trys žymiausi to meto operos seria dainininkai: kastratas Senesino (kairėje), Francesca Cuzzoni (centre) ir kastratas Gaetano Berenstadtas (dešinėje).
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra opera seria?
A: Opera seria - itališkas terminas, reiškiantis "rimtąjį" XVIII a. italų operos stilių. Jis skyrėsi nuo opera buffa, kuri buvo muzikinė komedija ir orientuota į rimtą tragediją.
K: Kokia kalba buvo atliekama opera seria?
A: Opera seria visada buvo atliekama italų kalba, net jei ji buvo sukurta ar atliekama kitose šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje, Austrijoje, Anglijoje ir Ispanijoje. Tačiau Prancūzijoje ji nebuvo tokia populiari dėl savų operos formų.
Klausimas: Kas buvo populiarūs operos seria kompozitoriai?
A: Populiariausi operos seria kompozitoriai buvo Hasse, Vinci, Jommelli, Georgas Frydrichas Hendelis, Piccinni, Paisiello, Cimarosa, Gluckas ir Mozartas.
K: Kokie yra kai kurie operos seria bruožai?
A: Operos seria istorija pasakojama rečitatyvais - greitai sklindančia muzika su paprastu akompanimentu, po kurių skamba arijos - didelės dainos, kuriose dainininkai gali pademonstruoti savo sugebėjimus ir kurios paprastai atliekamos da capo forma (pagrindinė dalis + vidurinė dalis + pagrindinė dalis). Spektaklį pradėdavo uvertiūros, taip pat būdavo ansambliai, kuriuose vienu metu dainuodavo keli personažai. Istorijos dažniausiai sukosi apie senovės graikų ir romėnų dievus arba karalius. Pagrindiniams vaidmenims dėl savo aukštų balsų dažnai būdavo naudojami kastratai, tačiau XVIII a. šiuos vaidmenis pamažu perėmė dainininkės.
Klausimas: Kam priskiriama Italijos operos pradžia?
A: Alessandro Scarlatti laikomas italų operos pradininku.
K: Kas parašė libretus daugeliui didžiųjų operos kūrinių?
A: Metastasio parašė libretus daugeliui didžiųjų operų kompozicijų, kurias sukūrė Hasse, Porpora ir ypač Mozartas.
K: Kaip Christophas Willibaldas Gluckas pakeitė operos tradicijas? A: Christophas Willibaldas Gluckas pakeitė operos tradicijas, nes užtikrino, kad dramos, šokio ir muzikos vaidmuo būtų svarbus, o ne tik būdas dainininkams pademonstruoti savo balsus. Jis taip pat stengėsi užtikrinti, kad istorijos pasakojimas taptų svarbesnis nei anksčiau.
Ieškoti