Georg Friedrich Händel

Gyvenimas

Ankstyvieji metai

Hendelis gimė Halėje, Vokietijos šiaurės rytuose, dabartinėje Saksonijos-Anhalto žemėje. Jo tėvas buvo kirpėjas ir chirurgas. Dar būdamas labai jaunas pradėjo groti klavesinu ir vargonais. Būdamas septynerių metų, jis gavo klavikordą ir juo praktikavosi palėpėje, kur tėvas negalėjo jo girdėti. Būdamas devynerių metų jis jau komponavo. Jis turėjo mokytoją Frydrichą Vilhelmą Zachovą (Friedrich Wilhelm Zachow), kuris buvo Halės didžiosios bažnyčios, Marienkirche, vargonininkas. Jis mokėsi groti vargonais, klavesinu ir smuiku, taip pat kompozicijos, harmonijos.

Hendelio tėvas nenorėjo, kad jis studijuotų muziką; jis norėjo, kad jis būtų teisininkas. Nors Hendelio tėvas mirė 1697 m., Hendelis 1703 m. įstojo į Halės universitetą. Vienerius metus jis studijavo teisę, nes to norėjo jo tėvas. Po tų metų Hendelis buvo nepatenkintas teisės studijomis. Jis nusprendė nutraukti teisės studijas ir tapti muzikantu. Jis tapo Halės protestantų katedros vargonininku. Kitais metais persikėlė į Hamburgą, kur gavo smuikininko ir klavesinininko darbą operos teatro orkestre. Čia 1705 m. pradžioje buvo pastatytos dvi pirmosios jo operos - "Almira" ir "Neronas". Kitos dvi ankstyvosios operos - "Dafnė" ir "Florindo" - Hamburge buvo pastatytos 1708 m.

Hendelis tapo geru operų kompozitoriumi, tačiau norėjo išmokti daugiau, todėl 1707 m. išvyko į Italiją. Ten jis praleido ketverius metus. 1707 m. Florencijoje buvo pastatyta jo opera "Rodrigo", o 1709 m. Venecijoje - "Agrippina". Opera "Agrippina" buvo labai populiari ir sulaukė 26 spektaklių. Ji išgarsino Hendelį. Romoje jis taip pat pastatė tris oratorijas. Jis rašė sakralinę muziką (bažnytinę muziką) ir kitus operos stiliaus kūrinius, pavyzdžiui, "Dixit Dominus" (1707 m.).

Persikėlimas į Angliją

1710 m. Hendelis tapo Hanoverio kurfiursto Jurgio, kuris netrukus tapo Didžiosios Britanijos karaliumi Jurgiu I, kapelmeisteriu (muzikos vadovu). Kurfiurstas sutiko, kad Hendelis iš karto gautų 12 mėnesių atostogas ir galėtų išvykti į Londoną. Londone jis lankėsi aštuonis mėnesius. Jo opera "Rinaldo" buvo atlikta 1711 m. Tai buvo pirmas kartas, kai Anglijoje buvo atlikta itališka opera. Ji iš karto sulaukė sėkmės. 1711 m. vasarą Hendelis grįžo į Hanoverį ir metus rašė kamerinę ir orkestrinę muziką, nes Hanoveryje nebuvo operos. Jis taip pat bandė išmokti anglų kalbą. 1712 m. kurfiurstas leido jam dar kartą apsilankyti Anglijoje. Anglijoje jis turėjo mecenatų (turtingų žmonių, kurie davė jam pinigų). Iš karalienės Anos jis gavo 200 svarų sterlingų metinių pajamų (tuo tarpu Bachas per metus uždirbdavo vos aštuoniasdešimt svarų sterlingų). Jam labai sekėsi, todėl pasiliko Anglijoje, užuot grįžęs į darbą Hanoverio dvare.

1712 m. mirė karalienė Ana, o Didžiosios Britanijos karaliumi tapo Hanoverio kurfiurstas. Hendelis galėjo turėti bėdų dėl pasilikimo Britanijoje. Pasak vienos istorijos, karalius atleido Hendeliui, nes jis parašė gražią muziką, pavadintą "Vandens muzika", kuri buvo atlikta Temzės laivu per karališkąjį vandens vakarėlį. Ši istorija apie tai, kad karalius atleido Hendeliui, tikriausiai nėra teisinga. Jurgis turėjo žinoti, kad karalienė Ana netrukus mirs ir jis taps Didžiosios Britanijos karaliumi, taigi vėl taps Hendelio mokytoju. Iš tikrųjų naujasis karalius padvigubino Hendelio atlyginimą. Po kelerių metų jo atlyginimas vėl padidėjo, kai jis mokė muzikos karalienės Karolinos dukterį.

1724 m. Hendelis persikėlė į naujai pastatytą namą Bruko gatvėje 25, Londone, kurį nuomojosi iki pat savo mirties 1759 m., t. y. 35 metų. Dabar šis namas vadinamas Hendelio namų muziejumi ir yra atviras visuomenei. Būtent čia Hendelis sukūrė garsiausius savo kūrinius, tokius kaip "Mesijas", "Kunigas Zadokas" ir "Fejerverkų muzika".

1729 m. pirmą kartą buvo atlikta Hendelio opera "Scipionas" ("Scipio"). Šio kūrinio maršas dabar yra Didžiosios Britanijos Grenadierių gvardijos pulko lėtasis maršas. Kitais metais jis priėmė britų pilietybę.

1731 m. Hendelis gavo užsakymą parašyti keturis himnus karaliaus Jurgio II karūnavimo ceremonijai. Vienas iš jų, "Kunigas Zadokas", nuo to laiko giedamas per kiekvieną karūnavimo ceremoniją.

Hendelis daugiausia laiko praleido kurdamas operas. 1722-1726 m. jis buvo Karališkosios muzikos akademijos direktorius. Ši organizacija rengė operos spektaklius. Ji neturėjo nieko bendra su akademija, kuri šiandien vadinasi Karališkąjamuzikos akademija ir kurioje jauni studentai studijuoja muziką. Hendelis taip pat dirbo Karaliaus teatrų vadovybėje, o daugelis jo operų buvo atliekamos Karališkajame operos teatre Kovent Gardene. Kartais jis keliaudavo į Italiją, kad surastų naujų italų dainininkų ir įkalbėtų juos atvykti į Londoną. Londonas visame pasaulyje išgarsėjo operomis. Nepaisant visko, ką Hendelis darė operos labui, jis turėjo daug priešų ir draugų. Buvo daug varžymosi, ypač su kompozitoriumi Bononcini, kurio muzika šiandien pamiršta. 1740 m. Hendelis atsisakė vadovavimo operai, nes pralošė daug pinigų šiame versle.

Vėlesni metai

1739 m. balandį, būdamas 54 metų, jis patyrė insultą. Tikriausiai dėl to kurį laiką buvo paralyžiuota jo dešinioji ranka, todėl jis negalėjo koncertuoti, tačiau po šešių savaičių, praleistų Aix-la-Chapelle sanatorijoje, jis puikiai pasveiko. Tuo metu jis pradėjo rašyti ne operas, o oratorijas. 1742 m. Dubline pirmą kartą buvo atlikta jo oratorija "Mesijas". Keista, bet Londone ji nebuvo sėkminga iki 1750 m., kai buvo atlikta Foundlingo ligoninės koplyčiai paremti. Hendelis ją ten atlikdavo kasmet, už kiekvieną pasirodymą ligoninei atnešdamas apie 600 svarų sterlingų. Vėlesniais metais Hendelis daugiausia laiko skyrė oratorijoms kurti ir kurti. Ypač populiarus buvo "Judas Makabiejus". Šių oratorijų dainininkai buvo anglai ir italai. Tai nebuvo pasaulinio garso virtuozai, bet dainininkai, kuriuos pats Hendelis mokė.

1750 m. rugpjūtį, grįždamas iš Vokietijos į Londoną, Hendelis sunkiai susižeidė, kai apvirto jo vežimas. 1751 m. jis pradėjo prarasti regėjimą. Mirė 1759 m. Londone. Paskutinis koncertas, kuriame jis dalyvavo, buvo jo paties "Mesijas". Į jo laidotuves susirinko daugiau kaip 3 000 gedėtojų. Jis buvo palaidotas su visomis valstybinėmis iškilmėmis Vestminsterio abatijoje. Hendelis niekada nebuvo vedęs ir savo asmeninį gyvenimą laikė labai privačiu. Jis paliko 20 000 svarų sterlingų, kurie tais laikais buvo dideli pinigai (šiandien - apie 2800 000 svarų sterlingų) Didžiąją dalį pinigų paveldėjo jo dukterėčia. Dalį jų jis taip pat paliko draugams, tarnams, giminaičiams ir labdaros organizacijoms. Jo autografai (originalios jo parašytos muzikos kopijos) dabar daugiausia saugomi Britų muziejuje.

Hendelis 1727 m.

Jo vardas

Hendelis, natūralizuodamasis kaip Didžiosios Britanijos pilietis, priėmė rašybą "George Frideric Handel", kuri paprastai vartojama angliškai kalbančiose šalyse. Vokietijoje paprastai vartojama originali jo vardo forma (Georg Friedrich Händel), tačiau Prancūzijoje jis žinomas kaip "Haendel". Buvo dar vienas panašaus vardo kompozitorius Handlis, kuris buvo slovėnas ir dažniau žinomas kaip Jacobus Gallus. Tai gali būti labai sudėtinga kataloguotojams (žmonėms, bandantiems sudaryti jo muzikos sąrašą).