Georgas Frydrichas Hendelis (1685–1759) — 'Mesijas' autorius, baroko kūrėjas
Georgas Frydrichas Hendelis (vok. Georg Friedrich Händel) (1685 m. vasario 23 d., Halis prie Zalės – 1759 m. balandžio 14 d., Londone) buvo vokiečių kilmės kompozitorius, jaunystėje išvykęs gyventi į Angliją ir vėliau natūralizavęsis britas. Tais pačiais metais gimė ir Johannas Sebastianas Bachas; abu buvo žymiausi savo epochos meistrai, nors asmeniškai niekada nesusitiko. Hendelis, tapęs britu, dažnai lotynizavo arba anglizavo savo vardą – vokiečių rašyboje jis vis dar žinomas kaip Georg Friedrich Händel.
Ankstyvieji metai ir muzikinis išsilavinimas
Hendelis gimė Halėje (Halle an der Saale) muzikališkoje šeimoje; anksti parodė talentą muzikai ir mokėsi pas miesto kapelmeisterį Friedrichą Wilhelmą Zachową. Iš ten jis persikėlė į Hamburgo operą, kur įgijo patirties operos ir teatro muzikoje. Vėlesnė kelionė į Italiją (apie 1706–1710 m.) buvo lemiama: jis studijavo itališką operos stilių, dirbo su italų atlikėjais bei kompozitoriais ir susiformavo kaip melodijų meistras ir dramatinės raiškos kūrėjas.
Karjera Anglijoje
Nuo 1710-ųjų Hendelis aktyviai veikė Londone, kur tapo vienu svarbiausių operos impresarijų ir kompozitorių. Jis parašė per 40 operų, daugiausia italų kalba, ir vėliau persiorientavo į oratorijas, randaudamas čia didelį pripažinimą. Hendelis daug keliavo, bet Londone susikūrė pagrindinę karjeros sceną: ten vykdė didžiausius savo projektus, bendradarbiavo su patronais bei atlikėjais ir tapo visuomenei žinoma figūra.
Svarbiausi kūriniai ir stilius
Hendelio kūryboje susilieja vokiečių kontrapunkto tradicija, itališkos operos lirizmas ir anglų choralinė tradicija. Jis kūrė:
- operas – daugiau kaip 42 (dramatiškos scenos, arijos ir recitativai);
- oratorijas – iš kurių garsiausia yra "Mesijas" (1741 m., pirmą kartą atliktas Dublinoje 1742 m.); ši oratorija susideda iš trijų dalių ir turi ikonišką „Hallelujah“ chorą, tapusį vienu žinomiausių klasikinės muzikos epizodų;
- familiarią kamerinę ir orkestrinę muziką, įskaitant garsiasis "Vandens muziką" (Water Music) – sukomponuotą 1717 m. Karaliui Jurgiui I, atliekamą laive ant Temzės, ir "Muziką karališkiesiems fejerverkams" (Music for the Royal Fireworks) – sukomponuotą 1749 m.;
- koncertus, koncertuosius grosso kūrinius bei organo koncertus, himnus ir sakralinius kūrinius.
„Mesijas“ ir oratorijos tradicija
Oratorijos leidžia Hendeliui sujungti dramatiškumą ir choro galybę be sceninės akcijos; daugeliui klausytojų jis yra svarbiausias oratorijos meistras. Mesijas pasižymi ryškiai išreikšta melodija, stipria kontrastų valdymu ir efektyviu choro bei solistų panaudojimu. Jo „Hallelujah“ choras tapo kultūriniu reiškiniu: tradiciškai klausytojai daugelyje šalių atsistoja jam per atlikimą.
Vėlyvieji metai, sveikata ir paveldas
Vėlesniais gyvenimo metais Hendelis kentėjo sveikatos sunkumus, įskaitant akies problemas ir periodinius negalavimus, bet iki pat gyvenimo pabaigos išlaikė kūrybinį produktą. 1759 m. jis mirė Londone ir palaidotas Westministerio abatijoje. Hendelio indėlis į baroko epochą yra didžiulis: jis išplėtojo operos ir oratorijos formas, jo muzika tapo neatskiriama anglų muzikinio gyvenimo dalimi, o kūriniai, kaip Vandens muzika ir "Muzika karališkiesiems fejerverkams", iki šiol dažnai atliekami.
Poveikis ir atminimas
Hendelis laikomas vienu iš svarbiausių baroko kompozitorių: jo muzika įtakojo vėlesnius kompozitorius ir plačiai paplito Europoje. Mesijas ir kiti kūriniai reguliariai atliekami koncertų salėse, bažnyčiose ir per šventes, o Hendelio vardas išlieka kultūrinės atminties dalimi.
George'as Fredericas Händelis, 1733 m.
Gyvenimas
Ankstyvieji metai
Hendelis gimė Halėje, Vokietijos šiaurės rytuose, dabartinėje Saksonijos-Anhalto žemėje. Jo tėvas buvo kirpėjas ir chirurgas. Dar būdamas labai jaunas pradėjo groti klavesinu ir vargonais. Būdamas septynerių metų, jis gavo klavikordą ir juo praktikavosi palėpėje, kur tėvas negalėjo jo girdėti. Būdamas devynerių metų jis jau komponavo. Jis turėjo mokytoją Frydrichą Vilhelmą Zachovą (Friedrich Wilhelm Zachow), kuris buvo Halės didžiosios bažnyčios, Marienkirche, vargonininkas. Jis mokėsi groti vargonais, klavesinu ir smuiku, taip pat kompozicijos, harmonijos.
Hendelio tėvas nenorėjo, kad jis studijuotų muziką; jis norėjo, kad jis būtų teisininkas. Nors Hendelio tėvas mirė 1697 m., Hendelis 1703 m. įstojo į Halės universitetą. Vienerius metus jis studijavo teisę, nes to norėjo jo tėvas. Po tų metų Hendelis buvo nepatenkintas teisės studijomis. Jis nusprendė nutraukti teisės studijas ir tapti muzikantu. Jis tapo Halės protestantų katedros vargonininku. Kitais metais persikėlė į Hamburgą, kur gavo smuikininko ir klavesinininko darbą operos teatro orkestre. Čia 1705 m. pradžioje buvo pastatytos dvi pirmosios jo operos - "Almira" ir "Neronas". Kitos dvi ankstyvosios operos - "Dafnė" ir "Florindo" - Hamburge buvo pastatytos 1708 m.
Hendelis tapo geru operų kompozitoriumi, tačiau norėjo išmokti daugiau, todėl 1707 m. išvyko į Italiją. Ten jis praleido ketverius metus. 1707 m. Florencijoje buvo pastatyta jo opera "Rodrigo", o 1709 m. Venecijoje - "Agrippina". Opera "Agrippina" buvo labai populiari ir sulaukė 26 spektaklių. Ji išgarsino Hendelį. Romoje jis taip pat pastatė tris oratorijas. Jis rašė sakralinę muziką (bažnytinę muziką) ir kitus operos stiliaus kūrinius, pavyzdžiui, "Dixit Dominus" (1707 m.).
Persikėlimas į Angliją
1710 m. Hendelis tapo Hanoverio kurfiursto Jurgio, kuris netrukus tapo Didžiosios Britanijos karaliumi Jurgiu I, kapelmeisteriu (muzikos vadovu). Kurfiurstas sutiko, kad Hendelis iš karto gautų 12 mėnesių atostogas ir galėtų išvykti į Londoną. Londone jis lankėsi aštuonis mėnesius. Jo opera "Rinaldo" buvo atlikta 1711 m. Tai buvo pirmas kartas, kai Anglijoje buvo atlikta itališka opera. Ji iš karto sulaukė sėkmės. 1711 m. vasarą Hendelis grįžo į Hanoverį ir metus rašė kamerinę ir orkestrinę muziką, nes Hanoveryje nebuvo operos. Jis taip pat bandė išmokti anglų kalbą. 1712 m. kurfiurstas leido jam dar kartą apsilankyti Anglijoje. Anglijoje jis turėjo mecenatų (turtingų žmonių, kurie davė jam pinigų). Iš karalienės Anos jis gavo 200 svarų sterlingų metinių pajamų (tuo tarpu Bachas per metus uždirbdavo vos aštuoniasdešimt svarų sterlingų). Jam labai sekėsi, todėl pasiliko Anglijoje, užuot grįžęs į darbą Hanoverio dvare.
1712 m. mirė karalienė Ana, o Didžiosios Britanijos karaliumi tapo Hanoverio kurfiurstas. Hendelis galėjo turėti bėdų dėl pasilikimo Britanijoje. Pasak vienos istorijos, karalius atleido Hendeliui, nes jis parašė gražią muziką, pavadintą "Vandens muzika", kuri buvo atlikta Temzės laivu per karališkąjį vandens vakarėlį. Ši istorija apie tai, kad karalius atleido Hendeliui, tikriausiai nėra teisinga. Jurgis turėjo žinoti, kad karalienė Ana netrukus mirs ir jis taps Didžiosios Britanijos karaliumi, taigi vėl taps Hendelio mokytoju. Iš tikrųjų naujasis karalius padvigubino Hendelio atlyginimą. Po kelerių metų jo atlyginimas vėl padidėjo, kai jis mokė muzikos karalienės Karolinos dukterį.
1724 m. Hendelis persikėlė į naujai pastatytą namą Bruko gatvėje 25, Londone, kurį nuomojosi iki pat savo mirties 1759 m., t. y. 35 metų. Dabar šis namas vadinamas Hendelio namų muziejumi ir yra atviras visuomenei. Būtent čia Hendelis sukūrė garsiausius savo kūrinius, tokius kaip "Mesijas", "Kunigas Zadokas" ir "Fejerverkų muzika".
1729 m. pirmą kartą buvo atlikta Hendelio opera "Scipionas" ("Scipio"). Šio kūrinio maršas dabar yra Didžiosios Britanijos Grenadierių gvardijos pulko lėtasis maršas. Kitais metais jis priėmė britų pilietybę.
1731 m. Hendelis gavo užsakymą parašyti keturis himnus karaliaus Jurgio II karūnavimo ceremonijai. Vienas iš jų, "Kunigas Zadokas", nuo to laiko giedamas per kiekvieną karūnavimo ceremoniją.
Hendelis daugiausia laiko praleido kurdamas operas. 1722-1726 m. jis buvo Karališkosios muzikos akademijos direktorius. Ši organizacija rengė operos spektaklius. Ji neturėjo nieko bendra su akademija, kuri šiandien vadinasi Karališkąjamuzikos akademija ir kurioje jauni studentai studijuoja muziką. Hendelis taip pat dirbo Karaliaus teatrų vadovybėje, o daugelis jo operų buvo atliekamos Karališkajame operos teatre Kovent Gardene. Kartais jis keliaudavo į Italiją, kad surastų naujų italų dainininkų ir įkalbėtų juos atvykti į Londoną. Londonas visame pasaulyje išgarsėjo operomis. Nepaisant visko, ką Hendelis darė operos labui, jis turėjo daug priešų ir draugų. Buvo daug varžymosi, ypač su kompozitoriumi Bononcini, kurio muzika šiandien pamiršta. 1740 m. Hendelis atsisakė vadovavimo operai, nes pralošė daug pinigų šiame versle.
Vėlesni metai
1739 m. balandį, būdamas 54 metų, jis patyrė insultą. Tikriausiai dėl to kurį laiką buvo paralyžiuota jo dešinioji ranka, todėl jis negalėjo koncertuoti, tačiau po šešių savaičių, praleistų Aix-la-Chapelle sanatorijoje, jis puikiai pasveiko. Tuo metu jis pradėjo rašyti ne operas, o oratorijas. 1742 m. Dubline pirmą kartą buvo atlikta jo oratorija "Mesijas". Keista, bet Londone ji nebuvo sėkminga iki 1750 m., kai buvo atlikta Foundlingo ligoninės koplyčiai paremti. Hendelis ją ten atlikdavo kasmet, už kiekvieną pasirodymą ligoninei atnešdamas apie 600 svarų sterlingų. Vėlesniais metais Hendelis daugiausia laiko skyrė oratorijoms kurti ir kurti. Ypač populiarus buvo "Judas Makabiejus". Šių oratorijų dainininkai buvo anglai ir italai. Tai nebuvo pasaulinio garso virtuozai, bet dainininkai, kuriuos pats Hendelis mokė.
1750 m. rugpjūtį, grįždamas iš Vokietijos į Londoną, Hendelis sunkiai susižeidė, kai apvirto jo vežimas. 1751 m. jis pradėjo prarasti regėjimą. Mirė 1759 m. Londone. Paskutinis koncertas, kuriame jis dalyvavo, buvo jo paties "Mesijas". Į jo laidotuves susirinko daugiau kaip 3 000 gedėtojų. Jis buvo palaidotas su visomis valstybinėmis iškilmėmis Vestminsterio abatijoje. Hendelis niekada nebuvo vedęs ir savo asmeninį gyvenimą laikė labai privačiu. Jis paliko 20 000 svarų sterlingų, kurie tais laikais buvo dideli pinigai (šiandien - apie 2800 000 svarų sterlingų) Didžiąją dalį pinigų paveldėjo jo dukterėčia. Dalį jų jis taip pat paliko draugams, tarnams, giminaičiams ir labdaros organizacijoms. Jo autografai (originalios jo parašytos muzikos kopijos) dabar daugiausia saugomi Britų muziejuje.
Hendelis 1727 m.
Jo vardas
Hendelis, natūralizuodamasis kaip Didžiosios Britanijos pilietis, priėmė rašybą "George Frideric Handel", kuri paprastai vartojama angliškai kalbančiose šalyse. Vokietijoje paprastai vartojama originali jo vardo forma (Georg Friedrich Händel), tačiau Prancūzijoje jis žinomas kaip "Haendel". Buvo dar vienas panašaus vardo kompozitorius Handlis, kuris buvo slovėnas ir dažniau žinomas kaip Jacobus Gallus. Tai gali būti labai sudėtinga kataloguotojams (žmonėms, bandantiems sudaryti jo muzikos sąrašą).
Klausimai ir atsakymai
K: Kas buvo Georgas Frydrichas Hendelis?
A: Georgas Frydrichas Hendelis buvo vokiečių kompozitorius, kuris jaunystėje išvyko gyventi į Angliją, o vėliau tapo natūralizuotu britų piliečiu.
K: Kada Hendelis pasikeitė pavardę?
A: Hendelis pasikeitė vardą į George'ą Fridericą Händelį, kai tapo britu; jis pašalino taškus virš "a" ir pakeitė Georgo ir Friedricho rašybą.
K: Kokią muziką rašė Bachas?
A: Bachas daugiausia rašė bažnytinę muziką, bet taip pat kūrė orkestrinius kūrinius, kamerinę muziką, kantatas ir kitų formų vokalinę muziką.
K: Kiek operų parašė Hendelis?
A: Hendelis parašė daugiau kaip 42 operas.
K: Kur Hendelis važiavo mokytis kompozicijos?
A: Jis daug keliavo, tarp jų ir į Italiją, kur daug sužinojo apie kompoziciją.
K: Kokia yra viena garsiausių Hendelio parašytų oratorijų?
A: Garsiausia jo oratorija yra "Mesijas".
