Hendelis: Muzika karališkiesiems fejerverkams (1749) — orkestrinė kompozicija

Hendelis — „Muzika karališkiesiems fejerverkams“ (1749): grandiozinė orkestrinė kompozicija, istorinis koncertas, barokinė šventinė muzika ir karališkas triumfas.

"Muzika karališkiesiems fejerverkams" - tai 1749 m. Georgo Frydricho Hendelio sukurta penkių kūrinių orkestrui grupė. Muziką parašyti jo paprašė karalius Jurgis II, nes karalius pageidavo muzikos ir fejerverkų, skirtų Aix-la-Chapelle sutarčiai paminėti. Tai buvo daugelio Europos šalių susitarimas, kuriuo buvo nutrauktas jų karas.

Karalius pageidavo, kad iškilmės vyktų Londono Žaliajame parke. Jis norėjo, kad orkestre būtų daug karinių instrumentų, tokių kaip trimitai ir būgnai, ir "tikėjosi, kad nebus smuikų"! Jis norėjo, kad orkestras repetuotų Vokshalio soduose, į kuriuos galėtų ateiti visuomenė. Hendelis nebuvo labai patenkintas šiais susitarimais, bet galiausiai sutiko.

Repeticija Vauxhall Gardens vyko balandžio 21 d. Tai buvo skirta tik muzikai, jokių fejerverkų nebuvo. Žiūrovų salėje buvo 12 000 žmonių. Dėl didžiulės minios ant Londono tilto susidarė trijų valandų spūstis. Įėjimo bilietai kainavo 2 s 6d (du šilingai ir šeši pensai, šiuolaikiniais pinigais - 12 ½ penso).

Po šešių dienų Žaliajame parke įvyko tikrasis spektaklis. Orkestras grojo specialiai pastatytame pastate. Muzika skambėjo sprogstant fejerverkams. Deja, įvyko nelaimė. Pastatas užsiliepsnojo, kai nukrito didžiulis karaliaus bareljefas. Tačiau niekas nenukentėjo.

Muziką sudaro penkios dalys: uvertiūra, Bourrée, dalis La paix (Taika), La réjouissance (Džiaugsmas) ir du menuetai.

Hendelis parašė muziką dideliam orkestrui: 24 obojams, 12 fagotų (įskaitant kontrafagotą), devyniems trimitams, devyniems valtornoms, trims poroms būgnų ir keliems šoniniams būgnams. Gegužės 27 d. Hendelis dar kartą dirigavo šią muziką specialiame koncerte, skirtame ligoninei "Foundling Hospital". Šį kartą jis pasitelkė įprastą orkestrą su styginiais ir pučiamaisiais instrumentais. Taip kūrinys paprastai grojamas ir šiandien.

Istorinis kontekstas ir užsakymas

Muzika buvo užsakyta kaip didelės valstybinių iškilmių dalis, skirta pažymėti 1748 m. pasiektą Aix-la-Chapelle (Acheno) taiką. Music for the Royal Fireworks (HWV 351) turėjo atitikti karaliaus Jurgio II pageidavimą — šventinės, triumfinės, karinės nuotaikos su akcentu ant pučiamųjų ir mušamųjų instrumentų. Hendelis, nors ir pripažino karališkąsias nuostatas, stengėsi išlaikyti savo muzikinę kokybę ir teatrališkumą.

Repeticija ir premjera

Repeticija Vauxhall Gardens sulaukė milžiniško susidomėjimo — apie 12 000 klausytojų. Renginys parodė, kokio masto renginys laukiant taikos minėjimo turėjo būti. Premjera Žaliajame parke — su tikrais fejerverkais ir specialia scenoje statyta konstrukcija — buvo pompastiška, tačiau baigėsi nelaime: pastato užsiliepsnojimu. Laimei, žuvo žmonių neužfiksuota, o incidentas nepražudė kūrinio populiarumo.

Muzikinė struktūra ir stilistika

Kūrinys susideda iš penkių trumpų dalių, kurios sudaro kontrastų ir šventinės nuotaikos visumą. Uvertiūra yra pompastiška, dažnai kuriama pagal prancūziškos uvertiūros modelį su gydingais ritminiais motyvais ir fanfariniais gestais. Bourrée — šokio dalis, trumpa ir energinga. La paix (Taika) pasižymi ramesniu, iškilmingu tonu, o La réjouissance (Džiaugsmas) — triumfuojančiu, linksmesniu charakteriu. Du menuetai prideda šventinio manieringumo ir elegancijos.

Instrumentacija ir atlikimo praktika

Hendelis specialiai komponavo šį kūrinį labai dideliam pučiamųjų ir mušamųjų ansambliui, kad skambesys būtų kuo didingesnis lauko sąlygoms. Originalioje sudėtyje dominuoja mediniai „reed“ instrumentai, gausios grupės obojų ir fagotų, gausiai naudojami trimitai ir valtornos, daugybė būgnų. Dėl tokios sudėties muzika turi karinės procesijos ir fejerverkų garso imitacijos bruožų.

Vėliau Hendelis adaptavo kūrinį ir įprastam orkestrui su styginiais, todėl šiandien dažniausiai girdime versijas, kuriose styginių grupė sujungia ir praturtina originalų pučiamųjų skambesį. Taip pat kūrinys dažnai atliekamas ir sinfoninių pučiamųjų (wind ensemble) sudėtyse, kurie imituoja originalią barokinę paletę.

Priėmimas, reikšmė ir įrašai

Nuo premjeros kūrinys tapo vienu žinomiausių Hendelio kūrinių ir dažnai naudojamas valstybinių švenčių, fejerverkų ir istorinių rekonstruojamų renginių metu. Jo fanfariniai motyvai yra patrauklūs tiek orkestrui, tiek plačiajai publikai. Muzika taip pat plačiai įrašyta — tiek autentiškos atlikimo praktikos ansamblių (su daug pučiamųjų), tiek styginių ir pučiamųjų mišrių orkestrų versijose.

Trumpas muzikos vertinimas

• Tembrinė idėja: šventiškas, karinis, fanfariškas skambesys.
• Kompozicinė įtaiga: aiškios, trumpų formų dalys, kuriose Hendelis geba derinti pompą su melodine elegancija.
• Šiuolaikinė atlikimo praktika: dažnai lanksčiai pritaikoma — nuo didingų, autentiškų pučiamųjų ansamblių iki įprastų simfoninių orkestrų interpretacijų.

Apibendrinant, Muzika karališkiesiems fejerverkams išlieka svarbi Hendelio kūrybos dalis: tai ne tik istorinis dokumentas apie XVIII a. puoselėtas iškilmes, bet ir muzikinė kompozicija, kuri iki šiol sugeba perteikti šventinę didybę bei emocinį pakilimą.

Klausimai ir atsakymai

Klausimas: Kas sukūrė muziką Karališkiesiems fejerverkams?

K: Kokiam renginiui karalius Jurgis II paprašė Hendelio parašyti muziką?

K: Kur turėjo vykti iškilmės?

K: Kokius instrumentus karalius Jurgis II norėjo įtraukti į orkestrą?

K: Kur Hendelis surengė repeticiją prieš pasirodymą Žaliajame parke?

Klausimas: Kiek kainavo bilietai į Vauxhall Gardens?

K: Kiek dalių turi "Muzika karališkiesiems fejerverkams"?

Paieška pagal raidę