Timpanai (katiliniai būgnai) – orkestriniai, derinami būgnai

Timpanai (katiliniai būgnai) – orkestriniai derinami būgnai: nuo istorijos iki konstrukcijos, technikos ir garsų panaudojimo klasikinei bei popmuzikai.

Timpanai (kartais vadinami katiliniais būgnais) – orkestriniai, derinami būgnai, kurių korpusas formuojamas kaip didelis metalinis arba kompozitinis dubuo. Tradiciškai korpusai gaminami iš vario, tačiau būna ir iš kitų metalų ar stiklo pluošto. Ant dubens viršaus įtempiama būgno galvutė – plona, oda primenanti medžiaga. Anksčiau ji dažniausiai būdavo gyvulinės odos (pvz., veršio ar avies), o šiuolaikiniuose instrumentuose paprastai naudojama sintetika (pvz., Mylar). Timpani – italų kilmės žodis; daugiskaita timpani, vienaskaita dažniau – timpano, tačiau lietuviškai dažnai vartojamas terminas timpanas. Asmuo, grojantis timpanais, vadinamas timpanistu.

Konstrukcija ir galvutė

Tipinis timpano korpusas yra dubuo formos, kurio viršuje pritvirtinama metalinė skarda (rėmas) su įtempimo varžtais arba mechanizmu. Galvutė spaudžiama į rėmą ir jos įtampą reguliuoja derinimo mechanizmas. Šiuolaikiniai timpanai dažniausiai turi pedalą, leidžiantį greitai keisti galvutės įtampą ir taip pakeisti tono aukštį. Senesni instrumentai turėjo individualius varžtus, kuriuos reikėdavo sureguliuoti rankiniu raktu.

Derinimas ir garsas

Timpanai skiriasi nuo daugelio kitų būgnų tuo, kad skleidžia apibrėžtą natą (toną) — juos galima suderinti pagal konkrečias muzikines natas. Dėl metalinio korpuso ir įtemptos galvutės timpano garsas turi pagrindinę toninę natas, kurią girdime kaip muzikinį aukštį. Timpanistas dažnai sako, kad būgnas yra „in voice“ (t. y. idealiai suderintas su reikiama nata) arba „out of voice“, priklausomai nuo to, ar garsas tinka orkestro tunui. Norint groti, mušama specialia būgnų lazdele arba timpanų plaktuku, kurių galvutės gali būti minkštos arba kietesnės – tai keičia atako ryškumą ir virpesių spektrą.

Dydžiai, diapazonas ir išdėstymas

Dažniausiai orkestre naudojama 2–5 timpanų grupė, išdėstyta puslankiu aplink timpanistą. Tipiniai diametrai (angl. inches) būna maždaug 20", 23", 26", 29" ir 32" (maždaug 50–81 cm). Kiekvieno būgno galimas derinimo diapazonas priklauso nuo jo skersmens – mažesni būgnai skleidžia aukštesnes natas, didesni – žemesnes. Visų timpanų sugrupuotas diapazonas dažnai apima kelias oktavas, pakankamas daugelio orkestrinių partijų atlikimui.

Grojimo technika ir raiška

Timpanistas naudoja įvairius mušimo būdus ir specialius plaktukus, kad pasiektų reikiamą dinamiką ir tembrą. Pagrindinės technikos:

• Vienalytis mušimas įvairiais stiprumo laipsniais ir su skirtingo kietumo plaktukais;
• Vibrato ir ritminiai trynimai – ritminiai ritmai ir akcentai;
• Rollas (greitas nuolatinių smūgių serija) – dažnai naudojamas ilgesniems toniniams efektams;
• Dusinimas (muffling) – ranka arba specialiu prietaisu stabdoma rezonanso trukmė;
• Pedalo glissando – skambesio aukščio keitimas judinant pedalą per garsą (efektas naudojamas retai, bet svarbus XX a. ir vėlesnei muzikai).

Istorija ir panaudojimas

Pradžia siekia karo ir ceremoninių muzikos tradicijas — katiliniai būgnai (angl. kettle drums arba timpani) buvo naudojami oficialiose karinėse kapelose ir ceremonijose. Juos dar galima pamatyti šiuolaikinėse oficialiose kapelose, pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės karalienės Elžbietos II-osios namų ūkio kavalerijos kapeloje, kurioje "kettle drum" (kaip jie vadinami) būgnus nešioja dideli būgniniai arkliai. (Žr. paveikslėlį žemiau) XVII–XVIII a. timpani įgijo svarbią vietą orkestrinėje muzikoje; juos naudojo, pavyzdžiui, Hendelis. XIX a. kompozitoriai, tokie kaip Beethovenas, aktyviai rašė partijas timpaniams, plėtė jų funkciją ritminiu ir harmoniniu pagrindu. Šiandien timpanais groja visi dideli orkestrai, taip pat jų naudoja kai kurios populiariosios muzikos grupės ir filmų garso takeliuose.

Role orkestre ir notacija

Timpanai dažnai atlieka ritminį pagrindą, bet taip pat gali suteikti harmoninį palaikymą — timpanistas dažnai derina būgnus pagal t. y. toniką ir dominatą arba pagal harmoninius reikalavimus konkrečioje partijoje. Notacijoje timpano partijos paprastai rašomos bosine (F) raktimi arba specialia notacija; partijoje kompozitorius nurodo, kokios natos turi būti paruoštos ir kaip jos turi būti keičiamos.

Priežiūra ir eksploatacija

Timpanų galvutės dėvisi ir jas reikia keisti periodiškai; sintetinės galvutės yra atsparesnės drėgmei ir temperatūros pokyčiams nei natūralios odos. Pedalo mechanizmai ir įtempimo varžtai reikalauja reguliarios priežiūros bei tepimo. Grojant svarbu stebėti tinkamą atstumą iki žiūrovų ir orkestro narių (stačiai smūgiai gali būti labai garsūs) bei pasirūpinti plaktukų komplektu (skirtingo kietumo), kad būtų įmanoma išgauti reikiamą dynamiką ir spalvą.

Santrauka: timpanai yra unikalus orkestrinis instrumentas, derinamas į konkrečias natas, suteikiantis tiek ritminę, tiek harmoninę paramą. Jų konstrukcija (dubuo ir įtempta galvutė), derinimo mechanizmai (pedalo ar varžtai) ir grojimo technikos leidžia timpanistui atlikti platų vaidmenį nuo subtilių akcentų iki galingų kulminacijų.

Įvairūs timpanų gamybos būdai

Būgno galvutė

Timpanų būgnų galvutė, dar vadinama timpanų galvute, gali būti pagaminta iš dviejų skirtingų medžiagų. Kai kurios jų gaminamos iš gyvūnų odos, pavyzdžiui, veršiuko ar ožkos odos. Kitos gali būti pagamintos iš storo plastiko. Kadangi plastikines galvutes sunku sulaužyti ir jos kainuoja ne taip brangiai kaip gyvūnų odos galvutės, jos naudojamos dažniau nei gyvūnų odos galvutės. Tačiau daugelis profesionalių žaidėjų pirmenybę teikia odinėms galvutėms, nes mano, kad smūgiuojant odinės galvutės skleidžia geresnį garsą. Būgno galvutė ištempiama ant timpanų dubens ir tvirtinama varžtais, skirtais timpanams derinti.

Timpanų derinimas

Būgno galvutę prilaikantys ir derinantys varžtai vadinami "įtempimo strypais". Norint sureguliuoti timpanus, visus "įtempimo strypus" galima priveržti arba atlaisvinti. Timpanai skleidžia aukštesnį garsą, jei įtempimo strypai priveržti, ir žemesnį garsą, jei jie atlaisvinti. Paprastai timpanuose yra maždaug septyni įtempimo strypai.

Grandininiai timpanai.


Pagrindiniai timpanai timpanai.

Mašininiai timpanai

Sureguliuoti timpanus sukant kiekvieną įtempimo strypą gali būti labai sunku, todėl kai kurie timpanų gamintojai išrado įvairių būdų, kaip greičiau pakeisti būgno aukštį.

Grandininiai timpanai

Grandininių timpanų įtempimo strypai yra pritvirtinti prie grandinės. Ši grandinėlė sujungta su svirtimi, ir kai žaidėjas judina svirtį pirmyn ir atgal, vienu metu įtempiami ir atleidžiami visi varžtai, kad pasikeistų būgno aukštis.

Pedaliniai timpanai

Pedaliniai timpanai - tai timpanai, kurių garso aukštis keičiamas pedalu. Tai dažniausiai šiandien naudojamas timpanų tipas. Grojantysis gali nuspausti pedalą, kad timpanai imtų groti aukštesnes natas, arba leisti pedalui grįžti į viršų, kad būtų grojamos žemesnės natos. Yra trys skirtingos pedalinių timpanų rūšys:

• Naudojant reketinę sankabos sistemą žaidėjas turi patraukti atgal svirtį, vadinamą sankaba, kad atleistų pedalą. Kai pedalas atsiduria norimoje vietoje, žaidėjas turi vėl koja pastumti sankabą į priekį, kad ji užsifiksuotų.
• Subalansuoto veikimo sistemoje prie pedalo pritvirtinta spyruoklė, kuri išlaiko pedalą vienoje vietoje, kol žaidėjas jį pajudina. Kadangi subalansuoto veikimo sistemoje pedalo vienoje vietoje nelaiko sankaba, kai kurie žmonės jį vadina plaukiojančiu pedalu, nes atrodo, kad pedalo niekas nelaiko ir jis plaukia.
• Frikcinės sankabos sistemoje pedalą vienoje vietoje laiko sankaba, o sankaba yra pritvirtinta prie strypo. Žaidėjui atleidus sankabą, strypas juda aukštyn ir žemyn, kai pedalas spaudžiamas aukštyn ir žemyn.

Pedalinio timpanų pedalas su skląsčio sankabos sistema.

Timpanų mušamieji

Timpanais grojama specialiomis būgnų lazdelėmis, vadinamomis timpanų plaktukėliais. Vienu metu grodamas būgnu žaidėjas naudoja du plaktukus. Dvi plaktuko dalys vadinamos kotu ir galvute. Galvutė yra apskritimo formos plaktuko dalis, kuria smūgiuojama į timpanus, o kotas yra medinė plaktuko dalis, kurią laiko timpanistas. Timpanų plaktuko galvutė gali būti pagaminta iš įvairių medžiagų, tačiau dažniausiai ji gaminama iš medinio rutulio, padengto veltiniu arba plonu audiniu. Plaktuko kotas paprastai gaminamas iš medžio, pavyzdžiui, hikorio, vyšnios ar bambuko, bet gali būti ir iš metalo, pavyzdžiui, aliuminio. Kai kurie timpanų mušamieji neturi veltinio galvutės, o tik medinę. Tokie plaktukai kartais naudojami klasikinėje ir barokinėje muzikoje.

XX a. pradžioje kai kurių plaktukų kotai buvo pagaminti iš banginių kaulų, o galvutės - iš kempinių.

Timpanų plaktukų rinkinys.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra timpanai?

K: Kaip vadinama viršutinė timpanų būgno dalis?

K: Iš kur kilęs žodis "timpanai"?

K: Ar yra kitas angliškas žodis timpano?

K: Kas groja timpanais?

K: Kokios rūšies medžiaga tradiciškai buvo naudojama timpano būgno galvutėje?

K: Ar šiuolaikinėje technologijoje šiam tikslui naudojamos kitokios medžiagos?

Paieška pagal raidę