Muzikos teorija
Muzikos teorija - tai bandymas suprasti, kaip veikia esama muzika ir kaip galėtų ar turėtų būti organizuojama nauja muzika. Muzikos teoriją tyrinėjantis žmogus yra muzikos teoretikas.
Žmonės, kurie patys kuria muziką, yra kompozitoriai. Muziką grojantys ar dainuojantys žmonės yra atlikėjai. Ir kompozitoriams, ir atlikėjams svarbu suprasti, kodėl muzika skamba taip, kaip skamba. Senovės graikų laikais garsus filosofas Pitagoras bandė paaiškinti, kaip derinami instrumentai. Jis suprato mokslą apie instrumentų skleidžiamus gerus virpesius ir paaiškino, kaip ir kodėl oktava dalijama į dvylika dalių(kai kuriose kultūrose).
Viduramžiais buvo keletas žymių muzikos teoretikų, kurie parašė knygų apie muzikos teoriją. Jų idėjos mums įdomios, nes iš jų sužinome, ką tuo metu žmonės galvojo apie muziką.
XVIII a. kai kurie kompozitoriai parašė muzikos teorijos knygų. Carlas Philippas Emanuelis Bachas (garsiojo Johanno Sebastiano Bacho sūnus) parašė knygą, pavadintą: Bachas parašė knygą "Esė apie tikrąjį grojimo klavišiniais instrumentais meną". Leopoldas Mocartas (garsiojo Volfgango Amadėjaus Mocarto tėvas) parašė knygą "Menas groti smuiku". Abi šios knygos savo laiku buvo labai gerai žinomos. Nepaisant pavadinimų, abiejų šių knygų pirmosios pusės yra apie muzikos teorijos šaką, vadinamą "atlikimo praktika": Jos daug pasakoja apie tai, kaip tais laikais buvo grojama muzika, kaip gana laisvai buvo grojami kai kurie ritmai ir kaip buvo grojami muzikos ornamentai.
Šiandien žmonės, norintys kurti, mokosi muzikos teorijos, galbūt koledže ar aukštojoje muzikos mokykloje. Konservatorijoje jie mokosi harmonijos ir kontrapunkto, taip pat formos; kitose programose praeities teorijoms skiriama mažiau laiko. Jie bus mokomi "taisyklių". Šios taisyklės nėra dėsniai, jos tiesiog reiškia: taip, kaip praeityje muziką rašė dauguma didžiųjų kompozitorių. Šios taisyklės apibūdina tai, ką darė praeities kompozitoriai, o ne nurodo šiandienos kompozitoriams, ką jie turi daryti - iš tiesų šiandien kuriama muzika gali turėti visiškai kitokias taisykles nei praeities muzika.
Muzikos teorija svarbi muzikuojantiems žmonėms, nes visi šie dalykai padeda suprasti grojamą muziką.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra muzikos teorija?
A: Muzikos teorija - tai mokslas apie tai, kaip veikia esama muzika ir kaip galėtų ar turėtų būti organizuojama nauja muzika. Ji apima supratimą, kodėl muzika skamba taip, kaip skamba, taip pat harmonijos, kontrapunkto, formos ir atlikimo praktikos studijas.
Klausimas: Kas yra keletas žymių žmonių, studijavusių muzikos teoriją?
Atsakymas: Muzikos teoriją studijavo Pitagoras Senovės Graikijoje, keli viduramžių teoretikai, Karlas Filipas Emanuelis Bachas XVIII a. ir Leopoldas Mocartas XVIII a.
K: Kaip muzikos teorijos studijos gali padėti kompozitoriams?
A: Muzikos teorijos studijos gali padėti kompozitoriams, nes išmoko "taisyklių", kurios apibūdina, kaip didieji praeities kompozitoriai elgėsi rašydami savo kūrinius. Šias žinias galima panaudoti kuriant savo kūrinius.
K: Kaip muzikos teorijos studijos gali padėti atlikėjams?
A: Muzikos teorijos studijos gali padėti atlikėjams geriau suprasti ir interpretuoti grojamą ar dainuojamą muzikos kūrinį. Tai apima ritmų, ornamentų, harmonijos ir kontrapunkto mokymąsi, kuris padės tiksliau atlikti kūrinį.
K: Kas yra atlikimo praktika?
A: Atlikimo praktika - tai informacija apie tai, kaip tam tikri kūriniai buvo atliekami skirtingose epochose; tai apima informaciją apie ritmo modelius ir ornamentus, kurie buvo būdingi kiekvienos epochos kompozicijos stiliui.
K: Apie ką rašė Carlas Philippas Emanuelis Bachas?
A: Carlas Philippas Emanuelis Bachas parašė knygą "Esė apie tikrąjį grojimo klavišiniais instrumentais meną", kurioje daugiausia dėmesio skyrė atlikimo praktikai; joje konkrečiai aptariama, kaip tam tikri ritmai buvo grojami gana laisvai ir kaip to laikotarpio kompozicijose buvo naudojami ornamentai.
K: Apie ką rašė Leopoldas Mocartas? A: Leopoldas Mocartas parašė knygą "Menas groti smuiku", kurioje taip pat daugiausia dėmesio skyrė atlikimo praktikai; joje taip pat aptariami tokie aspektai kaip ritmo modeliai ir ornamentika, kurie buvo įprasti tuo laikotarpiu.
