Uvertiūra
Uvertiūra - tai muzikos kūrinys, kurį orkestras groja operos ar baleto pradžioje. Žodis kilęs iš prancūziško žodžio "atidarymas", nes ja "pradedamas" spektaklis.
Uvertiūros paprastai turi melodijas, kurios skambės operos ar baleto metu. Taip žiūrovai paruošiami tam, kas įvyks.
XVIII a. daugelis uvertiūrų buvo tiesiog foninė muzika žiūrovų dėmesiui atkreipti (žmonės per spektaklius šnekėdavo). Kai kurie kompozitoriai, pavyzdžiui, Gioacchino Rossini (1792-1868 m.), savo kitose operose vis kartojo tą pačią uvertiūrą arba tik keitė jos fragmentus.
Tokie kompozitoriai kaip Christophas Willibaldas Gluckas ir vėliau Richardas Wagneris (1813-1883) labai stengėsi, kad uvertiūra būtų dramatiška pradžia, kuri parengtų žiūrovus istorijai. R. Wagneris savo uvertiūras dažnai vadino "Vorspiel" (preliudija).
Ne visi kompozitoriai rašė uvertiūras savo operoms. Giuseppe Verdi (1813-1901) ir Giacomo Puccini (1858-1924) dažnai pereina tiesiai į pirmąjį veiksmą arba turi tik labai trumpą preliudiją.
XIX amžiuje daugelis romantizmo kompozitorių rašė koncertines uvertiūras. Šie kūriniai nepriklausė jokiai operai ar baletui, jie buvo parašyti tiesiog koncertams. Dažnai jos turėjo aprašomąjį pavadinimą, nes pasakojo kokią nors istoriją, pavyzdžiui, Feliksas Mendelsonas (1809-1847) parašė uvertiūrą "Fingalo ola", kurioje aprašoma jūra, atplaukianti į olą Vidinių Hebridų salose. Kartais šie aprašomieji kūriniai būdavo daug ilgesni nei uvertiūra (paprastai trunkanti vos kelias minutes), todėl jie buvo vadinami toninėmis poemomis.
Uvertiūros paprastai atliekamos sonatos forma.
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas yra uvertiūra?
A: Uvertiūra - tai muzikos kūrinys, kurį orkestras groja operos ar baleto pradžioje. Žodis kilęs iš prancūziško žodžio "atidarymas", nes ja "pradedamas" spektaklis. Uvertiūroje paprastai skamba melodijos, kurios skambės operos ar baleto metu, ir jos naudojamos siekiant paruošti žiūrovus tam, kas įvyks.
Klausimas: Kaip XVIII a. kompozitoriai naudojo uvertiūras?
A: XVIII a. daugelis uvertiūrų buvo tiesiog foninė muzika, skirta žiūrovų dėmesiui atkreipti (per spektaklius žmonės šnekėdavo). Kai kurie kompozitoriai, pavyzdžiui, Gioacchino Rossini (1792-1868), kitose savo operose vis naudojo tą pačią uvertiūrą arba tik keitė jos fragmentus.
K.: Kaip kai kurie vėlesni kompozitoriai rašė uvertiūras?
A: Tokie kompozitoriai kaip Christophas Willibaldas Gluckas ir vėliau Richardas Wagneris (1813-1883) labai stengėsi, kad uvertiūra būtų dramatiška pradžia, kuri parengtų klausytojus istorijai. R. Wagneris savo uvertiūras dažnai vadino "Vorspiel" (preliudija).
Klausimas: Ar visi kompozitoriai rašė uvertiūras?
A: Ne visi kompozitoriai rašė uvertiūras savo operoms. Giuseppe Verdi (1813-1901) ir Giacomo Puccini (1858-1924) dažnai pereidavo tiesiai į pirmąjį veiksmą arba turėdavo tik labai trumpą preliudiją.
Klausimas: Kokio tipo kūrinius XIX a. rašė kompozitoriai romantikai?
A: XIX a. daugelis romantizmo kompozitorių rašė koncertines uvertiūras. Šie kūriniai nepriklausė jokiai operai ar baletui, jie tiesiog buvo parašyti tam, kad skambėtų koncertuose. Feliksas Mendelsonas (1809-1847) parašė uvertiūrą "Fingalo ola", kurioje aprašoma jūra, patekusi į olą Vidinių Hebridų salose. Kartais šie aprašomieji kūriniai būdavo daug ilgesni už įprastą uvertiūrą, todėl jie buvo vadinami toninėmis poemomis.
K: Kokios formos yra dauguma uvertiūrų?
A: Dauguma uvertiūrų paprastai atliekamos sonatos forma.
