Simfoninė poema
Simfoninė poema arba toninė poema - tai orkestrinės muzikos kūrinys, kuriame pasakojama istorija arba aprašomas koks nors dalykas, pavyzdžiui, eilėraštis, paveikslas ar kita idėja, kuri nėra muzika. Simfoninė poema - tai tam tikros rūšies programinė muzika (muzika instrumentams, kurios idėja nėra muzika).
Simfoninės poemos dažniausiai buvo rašomos XIX a., romantizmo laikotarpiu. Paprastai jos būna vienos dalies, trunkančios nuo 10 iki 20 minučių. Kai kurios ilgiausios, pavyzdžiui, Richardo Strausso "Ein Heldenleben", yra daug ilgesnės, tarsi keturių dalių simfonija, pereinanti viena į kitą.
Šią idėją galima įžvelgti Beethoveno uvertiūrose, kuriose pasakojama apie būsimą operą ar spektaklį. Tokie kompozitoriai kaip Feliksas Mendelsonas pradėjo rašyti uvertiūras, kurios pasakojo istoriją, bet nebuvo susietos su jokia opera. Fingalo oloje (1832 m.) aprašomas jūros ošimas į Škotijos Hebridų salose esančios olos uolas.
Franzas Lisztas buvo kompozitorius, kuris simfoninę poemą pavertė svarbia muzikos forma. Jis parašė dvylika kūrinių, kuriuos pavadino Symphonische Dichtung (Simfoninė poema), nes muzika plėtojama taip pat, kaip ir simfonijoje. Vienas iš pavyzdžių - "Mazeppa" (1851 m.), kurioje aprašoma Victoro Hugo poema apie laukinį žirgą, kuris veža prie savęs pririštą žmogų, kol jį išgelbsti ukrainiečiai ir padaro savo vadu.
Simfonines poemas rašė ir kiti kompozitoriai: Sergejus Rachmaninovas, Modestas Musorgskis, Camille'isSaint-Saënsas, Claude'as Debussy, Jeanas Sibelius, Bedřichas Smetana, Antoninas Dvořákas, Piotras Čaikovskis ir Césaras Franckas.
Richardo Strausso toninės poemos "Also sprach Zarathustra" (1895-1896) pradžia pastaraisiais metais ypač išgarsėjo dėl to, kad buvo panaudota filme "2001: kosminė odisėja".
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra simfoninė poema?
A: Simfoninė poema - tai orkestrinės muzikos kūrinys, prie kurio pridedamas pasakojimas arba aprašomas koks nors dalykas, pavyzdžiui, eilėraštis, paveikslas ar kokia nors idėja, kuri nėra muzika. Tai tam tikros rūšies programinė muzika, paprastai sudaryta iš vienos dalies, trunkanti nuo 10 iki 20 minučių.
K: Kada buvo populiarios simfoninės poemos?
A: Simfoninės poemos dažniausiai buvo rašomos XIX a., romantizmo laikotarpiu.
K: Kas buvo kompozitorius, dėl kurio simfoninė poema tapo svarbia muzikos forma?
A: Simfoninę poemą svarbia muzikos forma pavertė kompozitorius Franzas Lisztas. Jis parašė dvylika kūrinių, kuriuos pavadino "Simfonine poema" (Symphonische Dichtung).
K: Kokie yra garsių simfoninių poemų pavyzdžiai?
A: Žymių simfoninių poemų pavyzdžiai: Felixo Mendelssohno "Fingalo ola", Franzo Liszto "Mazeppa", Richardo Strausso "Also sprach Zarathustra", Sergejaus Rachmaninovo, Modesto Musorgskio, Camille'io Saint-Saënso, Claude'o Debussy, Jeano Sibelijaus, Bedřicho Smetanos, Antoníno Dvořáko, Piotro Čaikovskio ir Césaro Francko kūriniai.
Klausimas: Kiek laiko trunka dauguma simfoninių poemų?
A: Dauguma simfoninių poemų trunka nuo 10 iki 20 minučių, nors kai kurios gali būti daug ilgesnės, pavyzdžiui, Richardo Strausso "Ein Heldenleben", kurios keturios dalys pereina viena į kitą.
K: Kas įkvėpė Beethoveną sukurti uvertiūras?
A: Beethoveno uvertiūras įkvėpė istorijos iš operų ar spektaklių, kurie turėjo būti atliekami.
K: Ką apibūdina Fingalo ola?
A:Fingalo oloje (1832 m.) aprašomas jūros ošimas į Škotijos Hebridų salose esančios olos uolas.
