Sergejus Rachmaninovas (1873–1943) — rusų kompozitorius ir pianistas
Sergejus Rachmaninovas (1873–1943) — legendinis rusų kompozitorius ir pianistas: dramatiškos, įsimintinos romantinės melodijos ir sudėtingos fortepijono partijos.
Sergejus Vasiljevičius Rachmaninovas (rus. Сергей Васильевич Рахманинов; tariama rahk-MAH-nin-off) – žymus rusų kompozitorius ir pianistas. Jis gimė 1873 m. balandžio 1 d. (N. S.), mirė 1943 m. kovo 28 d.. Kadangi rusų kalboje vartojama kitokia abėcėlė, jo vardas užsienio leidiniuose dažnai rašomas skirtingai („Sergei“ arba „Sergey“, pavardė – „Rachmaninoff“, „Rachmaninov“, „Rakhmaninov“ ar „Rakhmaninoff“). Formą „Sergejus Rachmaninovas“ jis vartojo gyvendamas Jungtinėse Valstijose.
Rachmaninovas laikomas vienu žymiausių XX a. dešimtmečio pianistų ir kompozitorių. Jis pasižymėjo puikia technika, įspūdinga jėga ir didelėmis rankomis, todėl galėjo groti sudėtingus ir plačius akordus bei didelius intervalus – pagal liudijimus kartais galėjęs užimti net tryliktą (13 laipsnių) tarpus. Nors stilistiškai jis dažnai priskiriamas vėlyvajam romantiniam tradicijai, dauguma jo kūrinių sukurti XX a. ir išlieka itin populiarūs dėl savo įtaigių, lengvai įsimenamų melodijų ir sodrios harmonijos. Rachmaninovo fortepijoniniai kūriniai pripažįstami vienais techniškai sudėtingiausių repertuare.
Trumpa biografija
Rachmaninovas mokėsi Maskvos konservatorijoje, kur jam buvo suteiktos tvirtos kompozicijos ir fortepijono žinios. Ankstyvas jo debiutas kaip kompozitoriaus ir dirigento lydėjo ir sunkumų: pirmosios simfonijos premjera 1897 m. susilaukė kritikos ir privertė kompozitorių patirti rimtą kūrybinę krizę. Po šio periodo jis gydėsi pas gydytoją Nikolajų Dalį, o po terapijos atgaivino kūrybinę veiklą – viena reikšmingiausių pergalės buvo Fortepijoninis koncertas Nr. 2, Op. 18 (1901), kuris iškėlė jo vardą ir tapo vienu žymiausių fortepijono koncertų.
Kūryba ir svarbiausi kūriniai
Rachmaninovas parašė įvairių žanrų kūrinių: simfonijų, fortepijoninių koncertų, pianistinės muzikos, vokalinių ir kamerinių darbų, taip pat simfoninių poemų. Iš jo žymiausių kūrinių galima paminėti:
- Fortepijoniniai koncertai Nr. 1–3 (ypač plačiai atliekami Nr. 2 ir Nr. 3);
- „Rhapsody on a Theme of Paganini“ (Rapsodija pagal Paganinį, Op. 43);
- „Preludai“ (pvz., garsusis Preliudas cis-moll, Op. 3 Nr. 2) ir preliudų rinkiniai Op. 23 bei Op. 32;
- „Vocalise“ Op. 34 Nr. 14 – liaudiškai žinoma kaip daina be žodžių;
- Etudes-Tableaux ir kiti pianistiniai opusai;
- Simfoninė poema „The Isle of the Dead“ (Sala mirusiųjų);
- Tradicinės formos simfonijos, choro ir vokaliniai kūriniai, styginių bei orkestriniai kūriniai.
Gyvenimas po revoliucijos ir karjera užsienyje
Po 1917 m. Rusijos revoliucijos Rachmaninovas paliko Rusiją ir ilgainiui gyveno bei koncertavo Europoje ir Šiaurės Amerikoje. Didžiąją dalį savo vėlyvųjų metų jis praleido Jungtinėse Valstijose, kur buvo aktyvus koncertų atlikėjas, dirigentas ir studijų veiklos dalyvis. Gyvendamas emigracijoje, jis intensyviai koncertavo, įrašinėjo plokšteles ir taip prisidėjo prie savo kūrinių tarptautinio pripažinimo. Rachmaninovas mirė 1943 m. JAV.
Stilius, atlikimas ir palikimas
Rachmaninovo muzika pasižymi emocionalumu, plačiais, gilingais melodiniais poslinkiais, sodria harmonija ir orkestracijos meistriškumu. Kaip atlikėjas jis buvo vertinamas už tamsų, pilną toną, rafinuotą dinaminių kontrastų valdymą ir sugebėjimą derinti virtuoziškumą su lyrizmu. Jo įrašai ir šiandien yra svarbus interpretacinis šaltinis pianistinėje tradicijoje.
Rachmaninovo kūryba išlaikė didelę klausytojų meilę: jo kūriniai yra reguliariai atliekami koncertų salėse, naudojami filme ir kitose medijose, o pianistiniai opusai sudaro reikšmingą dalį techninio repertuaro. Jo muzika stoja kaip tiltas tarp XIX a. romantizmo išraiškos ir asmeninės XX a. kalbos, todėl jam suteiktas ypatingas vieta muzikos istorijoje.
Įdomybė: dažnai minima ir Rachmaninovo fizinė jėga bei ūgis — apie 180 cm — kas, kartu su jo labai didelėmis rankomis, leido jam groti itin plačius tarpus ir solidžius akordus, suteikusius jo fortepijoniniam skambesiui charakteringą didybę.
Rachmaninovas jaunystėje
Gyvenimas
Rachmaninovas gimė Semionove, netoli Novgorodo, Rusijos šiaurės vakaruose. Jo šeimos nariai buvo svarbūs žmonės, tarnavę Rusijos carams. Jo tėvai grojo fortepijonu ir pasirūpino, kad jis lankytų fortepijono pamokas Sankt Peterburge, o vėliau Maskvoje.
Dar būdamas studentas parašė trumpą operą "Aleko". Jis taip pat parašė keletą fortepijoninių kūrinių, tarp jų Preliudą cis-moll su skambiais, sunkiais akordais. Šis kūrinys labai išgarsėjo ir iki šiol yra populiariausias jo fortepijoninis kūrinys. Jis būdavo pasigedęs žmonių, kurie prašydavo jį pagroti šį kūrinį.
Ne visa jo muzika iš pradžių buvo mėgstama. Kritikai manė, kad jo Pirmoji simfonija buvo labai bloga. Galbūt dėl to, kad orkestras ją grojo nelabai gerai, tačiau dėl to Rachmaninovas kuriam laikui nustojo kurti. Po kelerių metų depresijos jis parašė Antrąjį koncertą fortepijonui, kuris visiems labai patiko.
Rachmaninovas tapo laimingesnis. Jam buvo leista vesti Nataliją po ilgų sužadėtuvių metų, kai Rusijos stačiatikių bažnyčia nenorėjo, kad jie susituoktų. Politinės sąlygos Rusijoje buvo blogos, todėl kurį laiką jis gyveno Vokietijoje ir Italijoje. Po 1917 m. Rusijos revoliucijos jis paliko savo šalį ir niekada nebegrįžo. Jungtinėse Amerikos Valstijose jam labai gerai sekėsi atlikti Trečiąjį fortepijoninį koncertą, todėl 1918 m. jis išvyko gyventi į JAV. Rusija buvo tapusi Sovietų Sąjunga ir daugelį metų Rachmaninovo muzikos ten nebuvo leidžiama atlikti. Tai jam kėlė didelį nerimą ir jis jautė namų ilgesį. Per visą likusį gyvenimą Jungtinėse Valstijose jis neparašė daug muzikos. Vienas kūrinys, kuris tapo labai populiarus, buvo 1934 m. Šveicarijoje parašyta Rapsodija Paganini tema. Mirė nuo melanomos Beverli Hilse, Kalifornijoje.
Muzika
Rachmaninovo fortepijoninę muziką dažniausiai sunku groti. Jis parašė daug trumpų kūrinių, vadinamų preliudais, ir keletą etiudų, kurie yra vieni sunkiausių fortepijoninės muzikos kūrinių, parašytų nuo F. Liszto laikų. Be Rapsodijos Paganinio tema, jis parašė keturis fortepijoninius koncertus. Antrasis ir Trečiasis, kaip ir jo Antroji simfonija, šiandien yra labai populiarūs. Antrajame koncerte fortepijonas pasiekia žemiausią C, todėl jis yra vienas žemiausių muzikos kūrinių (tai žemiau nei bosas, kuris siekia D).
Jis parašė labai gražią chorinę muziką, įskaitant kūrinį chorui ir orkestrui "Varpai" ir labai ilgą religinį kūrinį "Visos nakties budėjimas" (kartais vadinamą "Vakarais").
Parašė keletą kamerinės muzikos kūrinių, įskaitant sonatą violončelei.
Yra keletas puikių įrašų, kuriuose Rachmaninovas groja savo paties muziką. Daugumą jų dabar galima įsigyti perleistuose kompaktiniuose diskuose.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas buvo Sergejus Rachmaninovas?
A: Sergejus Rachmaninovas buvo garsus rusų kompozitorius ir pianistas.
K: Kada gimė ir kada mirė Sergejus Rachmaninovas?
A: Sergejus Rachmaninovas gimė 1873 m. balandžio 1 d. (N.S.), o mirė 1943 m. kovo 28 d.
K: Kaip angliškai rašoma skirtinga Sergejaus Rachmaninovo pavardė?
A: Kadangi rusų kalboje vartojama kitokia abėcėlė, Sergejaus Rachmaninovo vardas anglų kalboje kartais rašomas skirtingai ("Sergei" arba "Sergey" ir "Rachmaninoff", "Rachmaninov", "Rachmaninov", "Rakhmaninov" arba "Rakhmaninoff").
Klausimas: Kuo pasižymėjo Sergejus Rachmaninovas, kalbant apie jo fortepijono meistriškumą?
A: Sergejus Rachmaninovas laikomas vienu didžiausių XX a. pianistų. Jis mokėjo groti itin sudėtingą muziką ir turėjo labai dideles rankas, todėl galėjo groti akordus su didelėmis atkarpomis. Sakoma, kad jis galėjo groti tryliktą.
K: Kokio ūgio buvo Sergejus Rachmaninovas?
A: Sergejus Rachmaninovas savo laikmečiui buvo labai aukštas vyras, jo ūgis siekė apie 1,98 m (6 pėdų ir 6 colių).
K: Kuo garsėjo Sergejus Rachmaninovas, kalbant apie jo kompozicinius gebėjimus?
Atsakymas: Sergejus Rachmaninovas taip pat laikomas puikiu kompozitoriumi, puikiai rašęs romantiniu stiliumi, nors didžiąją savo brandaus gyvenimo dalį jis nugyveno 1900-aisiais, nors paprastai sakoma, kad romantinio stiliaus laikotarpis baigėsi apie 1910 metus. Jo muzikai būdingos lyrinės melodijos, kurios yra labai įsimintinos.
Klausimas: Kuo vertos dėmesio Sergejaus Rachmaninovo fortepijoninės kompozicijos?
A: Sergejaus Rachmaninovo fortepijoninės kompozicijos yra vienos sudėtingiausių groti klaviatūra.
Ieškoti