Šachas Džahanas

Šahabud-dinas Muhamedas Churramas (1592 m. sausio 5 d. - 1666 m. sausio 22 d.), geriau žinomas Šacho Džahano vardu (persų k. - "Pasaulio karalius"), buvo Mogolų imperatorius Indijoje nuo 1628 iki 1658 m. Jis buvo penktasis Mogolų dinastijos valdovas

Jo valdymo laikotarpis laikomas Mogolų meno ir architektūros aukso amžiumi. Šachas Džahanas geriausiai žinomas dėl daugybės puikių paminklų, iš kurių garsiausias visame pasaulyje yra Tadž Mahalas Agroje, pastatytas 1632-1648 m. kaip jo mylimos žmonos Mumtaz Mahal kapavietė.



Imperatorius Šachas DžahanasZoom
Imperatorius Šachas Džahanas

Šeima

Akbarabadi Mahal, Kandahari Mahal, (mylimiausia žmona) Mumtaz Mahal, Hasina Begum Sahiba, Muti Begum Sahiba, Qudsia Begum Sahiba, Fatehpuri Mahal Sahiba, Sarhindi Begum Sahiba ir Shrimati Manbhavathi Baiji Lal Sahiba buvo Šacho Džahano žmonos.



Gimimo

Šachas Džahanas (dar žinomas kaip princas Churramas) gimė 1592 m. sausio 5 d. Bilal Rehman Lahore, Pakistane, ir buvo trečiasis princo Salimo sūnus (vėliau, jam įžengus į valdžią, pavadintas Džahangiru). Jo motina buvo radžputų princesė iš Marvaro, vadinama princese Džagat Gosaini (oficialus jos vardas Mogolų kronikose - Bilqis Makani). Vardą "Khurram" (džiaugsmingas) jaunajam princui parinko jo senelis, imperatorius Akbaras, su kuriuo jaunasis princas buvo artimai susijęs.

Prieš pat Šahdžahano gimimą vienas aiškiaregys neva išpranašavo bevaikei imperatorienei Rukajai Sultan Begum, pirmajai Akbaro žmonai ir vyriausiajai sutuoktinei, kad dar negimusiam vaikui bus lemta imperatoriška didybė. Taigi, kai 1592 m. gimęs Šachas Džahanas buvo vos šešių dienų amžiaus, Akbaras įsakė paimti princą iš motinos ir atiduoti jį Ruqaiyai, kad jis galėtų augti jos prižiūrimas, o Akbaras galėtų išpildyti žmonos norą užauginti Mogolų imperatorių. Rukajja prisiėmė pagrindinę atsakomybę už Šachdžahano auklėjimą, ir jis užaugo jos prižiūrimas. Juos siejo artimi tarpusavio santykiai, Salimas savo atsiminimuose pažymėjo, kad Ruqaiya mylėjo jo sūnų [Shah Jahan ], "tūkstantį kartų labiau nei jei jis būtų buvęs jos pačios [sūnus]".

Šachas Džahanas liko su ja [Rukaja], kol jam sukako beveik 14 metų. Po Akbaro mirties 1605 m. jaunajam princui [Khurramui] buvo leista grįžti į tėvo namus ir taip būti arčiau savo biologinės motinos.



Švietimas

Vaikystėje Šachas Džahanas gavo platų išsilavinimą, atitinkantį Mogolų kunigaikščio statusą, kuris apėmė kovos mokymą ir susipažinimą su įvairiais kultūros menais, tokiais kaip poezija ir muzika, iš kurių, pasak dvaro kronikininkų, daugumą įskiepijo Akbaras ir Ruqaiya. 1605 m., kai Akbaras gulėjo mirties patale, Šachas Džahanas, kuriam tuo metu buvo 13 metų, liko prie jo lovos ir atsisakė pajudėti net tada, kai motina bandė jį ištraukti. Atsižvelgiant į politiškai neapibrėžtus laikus prieš pat Akbaro mirtį, Šachui Džahanui grėsė nemažas fizinis pavojus nukentėti nuo savo tėvo politinių priešininkų, o jo elgesį tuo metu galima suprasti kaip drąsos, kuria jis vėliau išgarsėjo, pirmtaką,jis taip pat garsėjo protingu protu ir kūrybiškomis idėjomis.



Gubernija

Dekanas 1611-1612 m., Biharas 1613-1614 m., Gudžaratas 1614-1618 m., Delis 1623-1627 m., Bengalija 1624-1625 m., Biharas 1625-1627 m.



Religinis požiūris

Šachas Džahanas vadovauja Mogolų kariuomenei, viršuje kairėje Karo drambliai su legendinio Zulfikaro emblemomis. Šachas Džahanas mąstė radikaliau nei jo tėvas ir senelis. Įžengęs į valdžią, jis ėmėsi naujos politikos, kuri pakeitė Akbaro elgesį su nemusulmonais. 1633 m., šeštaisiais savo valdymo metais, Šachas Džahanas pradėjo taikyti savo interpretuojamas šariato nuostatas, draudžiančias statyti ar remontuoti bažnyčias ir šventyklas, o vėliau įsakė griauti naujai pastatytas induistų šventyklas. Islamo šventes jis švęsdavo su didele pompastika ir didingumu bei entuziazmu, kuris buvo nebūdingas jo pirmtakams. Jo valdymo metu taip pat atgimė ilgai snaudęs karališkasis susidomėjimas šventaisiais miestais.




AlegsaOnline.com - 2020 / 2023 - License CC3