Šachas Džahanas (1592–1666) — Mogolų imperatorius, Tadž Mahalo kūrėjas

Šachas Džahanas — Mogolų imperatorius, architektūros aukso amžius ir Tadž Mahalo kūrėjas; pasakojimas apie meilę, didybę ir Indijos amžinus paminklus.

Šahabud-dinas Muhamedas Churramas (1592 m. sausio 5 d. - 1666 m. sausio 22 d.), geriau žinomas Šacho Džahano vardu (persų k. - "Pasaulio karalius"), buvo Mogolų imperatorius Indijoje nuo 1628 iki 1658 m. Jis buvo penktasis Mogolų dinastijos valdovas

Jo valdymo laikotarpis laikomas Mogolų meno ir architektūros aukso amžiumi. Šachas Džahanas geriausiai žinomas dėl daugybės puikių paminklų, iš kurių garsiausias visame pasaulyje yra Tadž Mahalas Agroje, pastatytas 1632-1648 m. kaip jo mylimos žmonos Mumtaz Mahal kapavietė.

Trumpas gyvenimo aprašymas

Šachas Džahanas gimė 1592 m. sausio 5 d., dažnai nurodoma, kad Lahore regione. Jis buvo imperatoriaus Džahangiro (Nur-ud-din Muhammad Salim) sūnus. Jaunystėje buvo žinomas kaip Muhamedas Churramas ir greitai išsiskyrė kaip gabus karininkas bei administracijos veikėjas. 1628 m., po tėvo mirties ir politinių permainų, jis tapo Mogolų imperatoriumi ir ėmėsi plataus masto statybinių ir kultūrinių projektų.

Valdymas ir politika

Šacho Džahano valdymo pradžia pasižymėjo teritoriniu plėtimusi, stabilumu ir klestinčia valstybės ekonomika, kuri leido finansuoti didelius statybų projektus. Imperatoriaus laikais buvo tobulinami administraciniai mechanizmai, gerėjo kelių ir miestų infrastruktūra. Tačiau vėlesniais metais ilgi karo reidai, ypač Pietų Indijoje (Dečanas), ir brangios statybos padarė ekonominį spaudimą valstybės iždui.

Menai, architektūra ir statybiniai projektai

Šachas Džahanas buvo žinomas kaip didelis kultūros rėmėjas. Jo valdymo laikotarpiu iškilo daug sudėtingų ir meniškų pastatų, kurie jungė persų, šrifto ir centrinės Azijos stilių su vietinėmis indų tradicijomis. Be jau minėto Tadž Mahalo, prie svarbiausių jo iniciatyvų priskiriami:

• Agros Raudonasis fortas su prabangiais rūmais ir Diwan-i-Khas salėmis;
• Delio Raudonasis fortas (Lal Qila) ir Didžioji Džamija (Jama Masjid) Delio mieste;
• Shalimar sodai (Lahore) ir kiti formalaus persų sodo pavyzdžiai;
• XVII a. monumentalios mečetės, mauzolėjai ir rūmai, pasižymintys marmuro, inkrustacijų, kaligrafijos ir geometrinių raštų naudojimu.

Tadž Mahalo statyba prasidėjo po Mumtaz Mahal (Arjumand Banu Begum) mirties 1631 m.; ji buvo pastatyta kaip imperatoriaus meilužės ir gyvenimo palydovės kapavietė. Projektas truko dešimtmečius, įtraukė tūkstančius darbininkų, akmens meistrų ir menininkų iš įvairių regionų. Tadž Mahalas šiandien laikomas UNESCO paveldo objektu ir visuotiniu meistriškumo simboliu.

Asmeninis gyvenimas ir vėlesni metai

Šachas Džahanas buvo žinomas dėl savo meilės Mumtaz Mahal — pora turėjo kelis vaikus. Po jos mirties imperatorius panoro pastatyti išskirtinį mauzoliejų, kuris įtvirtintų jų meilės legendą. 1658 m. kilusios dinastinės kovos baigėsi tuo, kad jo sūnus Oran Džebas (Aurangzeb) nugalėjo brolis ir paskelbė save imperatoriumi. Šachas Džahanas buvo suimtas ir iki mirties laikomas areštuose Agros forte. Pasakojama, kad paskutiniais gyvenimo metais jis dažnai stebėdavo Tadž Mahalą iš forto langų.

Mirtis ir palikimas

Šachas Džahanas mirė 1666 m. sausio 22 d. Po mirties jis buvo palaidotas šalia Mumtaz Mahal Tadž Mahalo mauzoliejuje. Jo valdymo palikimas yra dviprasmiškas: su viena puse — neprilygstami architektūros šedevrai ir kultūrinis klestėjimas; su kita — išsekinta iždinė sistema ir politiniai konfliktai, kurie vėliau prisidėjo prie Mogolų imperijos silpimo. Vis dėlto jo monumentai ir šiandien traukia milijonus lankytojų ir yra laikomi mogolų aukso amžiaus simboliu.

Šacho Džahano pastatai, menas ir urbanistiniai sprendimai turėjo ilgalaikį poveikį Pietų Azijos architektūrai ir kultūrai. Tadž Mahalas ypač išliko pasaulinio kultūrinio atminties simboliu — meilės, grožio ir meistriškumo pavyzdžiu.

Paieška pagal raidę