Namų darbininkas (namų tarnas): apibrėžimas, istorija ir teisės

Namų darbininkas (namų tarnas): istorija, teisės ir darbo sąlygos nuo Viktorijos laikų iki šiandien — reglamentai, migracija ir darbuotojų apsauga.

Namų ūkio darbuotojas (taip pat vadinamas, ypač istoriniuose kontekstuose, namų tarnu) — tai asmuo, dirbantis kito asmens arba šeimos namuose ir atliekantis įvairius ūkio darbus. Įprastos užduotys apima valymą, skalbimą ir lyginimą, maisto ruošimą, vaikų priežiūrą, senyvo amžiaus arba neįgaliųjų priežiūrą, apsipirkimą, skalbinių tvarkymą, sodininkystę, automobilio vairavimą ar namų ūkio administravimą. Daugelis namų darbininkų gyvena savo darbdavių namuose (live‑in), tačiau daugėja ir laisvai samdomų ar kasdien į darbą atvykstančių (live‑out) darbuotojų. Namų darbininkui mokamas atlyginimas ir dažnai sudaroma darbo sutartis; jis gali palikti darbą, jeigu sąlygos jam netinka. Kai kurių darbdavių reikalavimas yra dėvėti uniformą arba livrėją, kol darbuotojas yra namuose.

Istorinė raida

XIX a. ir anksčiau dideliuose namų ūkiuose Europoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, taip pat kitose šalyse, buvo samdomas gausus namų darbininkų personalas. Viktorijos laikų Didžiojoje Britanijoje sudėtinga tarnų hierarchija užtikrindavo namų ūkio veiklą: svarbiausias buvo kamerdineris, kuris per valgio laiką funkcionavo kaip vyriausiasis padavėjas. Kiti vyriški darbuotojai dažnai buvo vadinami valytojais arba valet, kuris rūpinosi šeimininko drabužiais, komfortu ir kartais net piniginiais reikalais. Moterys dažniausiai dirbo tarnaitėmis, virėjomis, kurios ruošdavo maistą, ar auklėmis, kurios prižiūrėdavo vaikus. Daržininkės ir sodininkai užsiimdavo sodininkyste. Hierarchija apėmė tokias pareigas kaip housekeeper, lady’s maid, scullery maid, footman, cook, governess ir kt.

Darbo santykiai namų ūkiuose istorijoje buvo įvairūs: XVIII–XIX a. tarnas galėjo gyventi prie šeimos, nešioti livrėją ir turėti ribotas teises. Net kai kurie muzikantai dirbo tarnais ir turėjo dėvėti livrėjas (uniformas) XVIII a. pradžioje. Žinomas pavyzdys yra 1717 m. įvykis, kai kompozitoriui Johannui Sebastianui Bachui, norėjus išeiti iš tarnybos pas kunigaikštį, kuriam jis dirbo, buvo gresia kalėjimas — tai iliustruoja, kokios mažai galimybių išeiti iš darbo kartais turėjo tarnai.

Teisės ir apsauga

Ilgą laiką namų darbas buvo teisiškai neapibrėžtas arba išimtinai reglamentuotas, todėl darbininkai buvo pažeidžiami darbo išnaudojimo. XX a. pradžioje kai kuriose šalyse, pavyzdžiui Didžiojoje Britanijoje, pradėti priimti įstatymai, skirti namų darbininkų teisių apsaugai ir darbo sąlygų gerinimui. Tarptautiniu mastu daug dėmesio skiriama namų darbininkų teisėms: Tarptautinė darbo organizacija priėmė Konvenciją Nr. 189 dėl namų darbininkų, kurios tikslas — užtikrinti deramą, saugią ir lygias galimybes garantuojančią darbo aplinką visiems namų ūkio darbuotojams, įskaitant migruojančius darbuotojus.

Konvencijos ir rekomendacijų esmė apima:

• teisę į rašytinę darbo sutartį su aiškiai nustatytomis sąlygomis;
• teisę į tinkamą atlyginimą ir darbo užmokesčio mokėjimą laiku;
• ribotas darbo valandas ir poilsio laiką, įskaitant savaitines poilsio dienas;
• socialinį draudimą, saugios darbo sąlygas ir priėjimą prie sveikatos priežiūros;
• apsaugą nuo priekabiavimo, smurto ir išnaudojimo bei galimybę kreiptis pagalbos.

Šiuolaikinė migracija ir iššūkiai

Šiandien daugelyje šalių tarptautinė migracija stipriai paveikė namų darbų rinką: namų darbininkus iš mažesnių ir skurdesnių šalių dažnai samdo turtingesnių šalių gyventojai. Tokie darbuotojai susiduria su specifiniais iššūkiais — gyventojų izoliacija, ilgos darbo valandos, ribotos darbo teisės, darbo biržos apsauga, dokumentų sulaikymas, neformalios sutartys ar jų nebuvimas. Daugelyje šalių didžiausią dalį namų darbuotojų sudaro moterys, todėl problemos susijusios ir su lyties nelygybe bei pažeidžiamumu smurto atvejais.

Tuo pačiu metu auga ir sąmoningumas: darbo sąlygas gerinančios iniciatyvos, darbuotojų susivienijimai, pilietinės organizacijos ir tarptautinės priemonės skatina pripažinti namų darbą kaip tikrą, vertingą profesiją ir užtikrinti tinkamą teisinę apsaugą.

Patarimai darbdaviams ir darbuotojams

Praktiški patarimai, padedantys sumažinti piktnaudžiavimo riziką ir pagerinti darbo santykius:

• Tiek darbdaviams, tiek darbuotojams rekomenduojama turėti rašytinę darbo sutartį, kurioje nurodyti darbo valandos, atlyginimas, atostogos ir apgyvendinimo sąlygos.
• Aiškiai aptarkite darbo apimtį ir pareigas, atlygio mokėjimo tvarką ir poilsio laiką.
• Užtikrinkite saugias darbo sąlygas, orų apgyvendinimą (kai darbuotojas gyvena tame pačiame būste) ir privatumo apsaugą.
• Laikykitės vietos darbo teisės nuostatų dėl minimalios algos, socialinių įmokų ir draudimo.
• Darbuotojams — ieškokite informacijos apie savo teises, nevengdami kreiptis į vietines institucijas ar NVO, jei kyla problemų.

Namų darbas — tai reikšminga ir dažnai neremiamą ekonominę ir emocinę vertę teikianti veikla. Pripažinimas, tinkama teisinė apsauga ir pagarba darbo sąlygoms padeda užtikrinti, kad namų darbininkai būtų saugūs ir gerai apmokami, o jų darbas — vertinamas visuomenėje.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra namų darbininkas?

K: Ar namų ūkio darbuotojai gali laisvai išeiti iš darbo, jei to nori?

K: Ar namų darbininkai privalo dėvėti uniformas?

K: Kas buvo vieni svarbiausių Viktorijos laikų namų darbininkų vyrų?

Klausimas: Kas buvo kai kurios šio laikotarpio namų šeimininkės moterys?

Klausimas: Kokie įstatymai dėl namų darbininkų apsaugos buvo priimti pastaraisiais metais?

Paieška pagal raidę