Jakobas Liudvikas Feliksas Mendelsonas Bartoldis (Jakob Ludwig Felix Mendelssohn Bartholdy, gimė 1809 m. vasario 3 d. Hamburge, mirė 1847 m. lapkričio 4 d. Leipcige) - vokiečių kompozitorius.

Jo senelis buvo vokiečių žydų filosofas Mozė Mendelsonas. Jis buvo vienas didžiųjų romantizmo laikotarpio kompozitorių. Jis mėgo ankstesnių kompozitorių, tokių kaip Bachas, Hendelis ir Mocartas, muziką ir rėmėsi jų sukurtomis tradicijomis. Mendelsonas buvo stebuklingas vaikas. Būdamas paauglys jis jau kūrė puikią muziką. Jis rašė muziką orkestrui, fortepijonui, vargonams, taip pat kamerinę muziką ir muziką dainavimui. Jo koncertas smuikui yra vienas populiariausių kada nors parašytų koncertų, kurį groja visi garsūs smuikininkai. Dvi jo melodijas žino beveik visi: giesmės "Hark the Herald Angels Sing" melodiją ir Vestuvių maršą, kuris taip dažnai grojamas vestuvių pabaigoje.

Biografija

Feliksas Mendelssohnas gimė talentingoje ir kultūringoje šeimoje. Jo tėvas Abrahamas Mendelssohnas buvo bankininkas, motina — Lea Salomon; šeima skatino vaikų muzikinius gabumus. Jaunystėje Mendelssohnas mokėsi privačiai, buvo ugdomas pas gerus mokytojus ir sulaukė greitos pažangos: jau vaikystėje kūrė originalius kūrinius ir viešai grojo. Svarbi jo gyvenimo dalis — meilė literatūrai ir teatrui, kas vėliau atsispindėjo sceninės ir programinės muzikos darbuose.

Kūryba ir svarbiausi kūriniai

Mendelssohnas sukūrė labai įvairią palikimą: nuo nedidelių fortepijoninių pjesių iki didelių oratorijų ir simfonijų. Iš įsimintiniausių kūrinių reikėtų paminėti:

  • oktetą (Op. 20) — ankstyvą, energingą kamerinį šedevrą, parašytą dar paauglystėje;
  • smuiko koncertą mi minoru — koncertas smuikui, vienas svarbiausių smuiko repertuaro kūrinių;
  • simfonijas, ypač „Italų“ (Nr. 4) ir „Škotų“ (Nr. 3), kuriomis jis išreiškė kelionių ir literatūros įspūdžius;
  • fortepijoninių miniatiūrų ciklą „Dainos be žodžių“ (Songs without Words), tapusį neatskiriama romantinės fortepijoninės literatūros dalimi;
  • sceninę muziką Šekspyro „A Midsummer Night's Dream“ (Tomo vietomis – įžanga, pokalbinė muzika) ir iš jos kilusį garsųjį Vestuvių maršą;
  • bažnytinius oratorinius kūrinius, iš kurių svarbiausi — oratorijos „St. Paul“ (Paulius) ir „Elijah“ (Izaijasis), pelniusios didelį populiarumą;
  • kamerinius kūrinius, kūrinius vargonams ir choralinę muziką.

Karjera ir veikla

Kaip dirigentas Mendelssohnas buvo svarbi figūra — jis vadovavo Leipcigo Gewandhaus orkestrui ir daug prisidėjo prie koncertų repertuaro kėlimo. 1829 m. jis surengė reikšmingą J. S. Bacho „Mato evangelisto aistraus užtarimo“ (St Matthew Passion) atgaivinimą, ko pasekoje Bachas vėl įgavo platesnį pripažinimą. 1843 m. jis įkūrė konservatoriją Leipcige (Leipzig Conservatory), kurioje mokėsi ir dirbo daug vėlesnių žymių muzikantų.

Stilius, įtaka ir šeimos ryšiai

Mendelssohnas dažnai siejamas su romantizmo era, tačiau jis išlaikė aiškią formą ir klasicizmo tradicijų pagarbą — todėl jo muzika derino melodinį lyrizmą su formaline tvarka. Jis buvo pagarbos Bachui ir ankstesniems meistrams propaguotojas, bet taip pat jautriai reagavo į savo laikmečio literatūrinius ir gamtinius įspūdžius.

Svarbu paminėti jo šeimą: sesuo Fanny Mendelssohn buvo talentinga kompozitorė ir pianistė, kurią Feliksas skatino kūryboje. Giminingų ryšių ir intelektualinio palikimo dėka Mendelssohnų šeima tapo vienu kultūrinio gyvenimo centru to meto Vokietijoje.

Asmeninis gyvenimas ir mirtis

Šeima Mendelssohnų kilusi iš žydų bendruomenės; vėliau šeima priėmė krikščionybę. Pavardė „Bartholdy“ buvo pridėta šeimos narių pavadinimuose kaip dalis asmeninių ir socialinių permainų. Feliksas vedė Cécile Jeanrenaud; pora turėjo kelis vaikus. Jis dažnai keliavo po Europą, ypač daug laiko praleido Didžiojoje Britanijoje, kur buvo labai mėgstamas klausytojų.

Mendelssohnas mirė 1847 m. būdamas 38 metų, palikdamas didelę kūrybinę ir pedagoginę palikimą. Jo sveikata paskutiniais gyvenimo metais smuko po kelių insulto epizodų.

Paveldas

Mendelssohno muzika išliko populiari dėl savo melodinės patrauklumo, formalios aiškumo ir sceninės išmonės. Jo orkestro, kameriniai ir vokaliniai kūriniai tebėra repertuaro pagrindas, o „Vestuvių maršas“ ir melodija, naudojama prie giesmės giesmės "Hark the Herald Angels Sing", tapo kultūriniais simboliais. Mendelssohno įtaka muzikos istorijai — tiek kaip kompozitoriaus, tiek kaip dirigento ir pedagogo — lieka reikšminga iki šiol.