Feliksas Mendelssohnas Bartholdy (1809–1847) – vokiečių romantizmo kompozitorius
Feliksas Mendelssohnas Bartholdy — vokiečių romantizmo genijus: apie jo gyvenimą, garsųjį smuiko koncertą, Vestuvių maršą ir įtaką klasikinei muzikai.
Jakobas Liudvikas Feliksas Mendelsonas Bartoldis (Jakob Ludwig Felix Mendelssohn Bartholdy, gimė 1809 m. vasario 3 d. Hamburge, mirė 1847 m. lapkričio 4 d. Leipcige) - vokiečių kompozitorius.
Jo senelis buvo vokiečių žydų filosofas Mozė Mendelsonas. Jis buvo vienas didžiųjų romantizmo laikotarpio kompozitorių. Jis mėgo ankstesnių kompozitorių, tokių kaip Bachas, Hendelis ir Mocartas, muziką ir rėmėsi jų sukurtomis tradicijomis. Mendelsonas buvo stebuklingas vaikas. Būdamas paauglys jis jau kūrė puikią muziką. Jis rašė muziką orkestrui, fortepijonui, vargonams, taip pat kamerinę muziką ir muziką dainavimui. Jo koncertas smuikui yra vienas populiariausių kada nors parašytų koncertų, kurį groja visi garsūs smuikininkai. Dvi jo melodijas žino beveik visi: giesmės "Hark the Herald Angels Sing" melodiją ir Vestuvių maršą, kuris taip dažnai grojamas vestuvių pabaigoje.
Biografija
Feliksas Mendelssohnas gimė talentingoje ir kultūringoje šeimoje. Jo tėvas Abrahamas Mendelssohnas buvo bankininkas, motina — Lea Salomon; šeima skatino vaikų muzikinius gabumus. Jaunystėje Mendelssohnas mokėsi privačiai, buvo ugdomas pas gerus mokytojus ir sulaukė greitos pažangos: jau vaikystėje kūrė originalius kūrinius ir viešai grojo. Svarbi jo gyvenimo dalis — meilė literatūrai ir teatrui, kas vėliau atsispindėjo sceninės ir programinės muzikos darbuose.
Kūryba ir svarbiausi kūriniai
Mendelssohnas sukūrė labai įvairią palikimą: nuo nedidelių fortepijoninių pjesių iki didelių oratorijų ir simfonijų. Iš įsimintiniausių kūrinių reikėtų paminėti:
- oktetą (Op. 20) — ankstyvą, energingą kamerinį šedevrą, parašytą dar paauglystėje;
- smuiko koncertą mi minoru — koncertas smuikui, vienas svarbiausių smuiko repertuaro kūrinių;
- simfonijas, ypač „Italų“ (Nr. 4) ir „Škotų“ (Nr. 3), kuriomis jis išreiškė kelionių ir literatūros įspūdžius;
- fortepijoninių miniatiūrų ciklą „Dainos be žodžių“ (Songs without Words), tapusį neatskiriama romantinės fortepijoninės literatūros dalimi;
- sceninę muziką Šekspyro „A Midsummer Night's Dream“ (Tomo vietomis – įžanga, pokalbinė muzika) ir iš jos kilusį garsųjį Vestuvių maršą;
- bažnytinius oratorinius kūrinius, iš kurių svarbiausi — oratorijos „St. Paul“ (Paulius) ir „Elijah“ (Izaijasis), pelniusios didelį populiarumą;
- kamerinius kūrinius, kūrinius vargonams ir choralinę muziką.
Karjera ir veikla
Kaip dirigentas Mendelssohnas buvo svarbi figūra — jis vadovavo Leipcigo Gewandhaus orkestrui ir daug prisidėjo prie koncertų repertuaro kėlimo. 1829 m. jis surengė reikšmingą J. S. Bacho „Mato evangelisto aistraus užtarimo“ (St Matthew Passion) atgaivinimą, ko pasekoje Bachas vėl įgavo platesnį pripažinimą. 1843 m. jis įkūrė konservatoriją Leipcige (Leipzig Conservatory), kurioje mokėsi ir dirbo daug vėlesnių žymių muzikantų.
Stilius, įtaka ir šeimos ryšiai
Mendelssohnas dažnai siejamas su romantizmo era, tačiau jis išlaikė aiškią formą ir klasicizmo tradicijų pagarbą — todėl jo muzika derino melodinį lyrizmą su formaline tvarka. Jis buvo pagarbos Bachui ir ankstesniems meistrams propaguotojas, bet taip pat jautriai reagavo į savo laikmečio literatūrinius ir gamtinius įspūdžius.
Svarbu paminėti jo šeimą: sesuo Fanny Mendelssohn buvo talentinga kompozitorė ir pianistė, kurią Feliksas skatino kūryboje. Giminingų ryšių ir intelektualinio palikimo dėka Mendelssohnų šeima tapo vienu kultūrinio gyvenimo centru to meto Vokietijoje.
Asmeninis gyvenimas ir mirtis
Šeima Mendelssohnų kilusi iš žydų bendruomenės; vėliau šeima priėmė krikščionybę. Pavardė „Bartholdy“ buvo pridėta šeimos narių pavadinimuose kaip dalis asmeninių ir socialinių permainų. Feliksas vedė Cécile Jeanrenaud; pora turėjo kelis vaikus. Jis dažnai keliavo po Europą, ypač daug laiko praleido Didžiojoje Britanijoje, kur buvo labai mėgstamas klausytojų.
Mendelssohnas mirė 1847 m. būdamas 38 metų, palikdamas didelę kūrybinę ir pedagoginę palikimą. Jo sveikata paskutiniais gyvenimo metais smuko po kelių insulto epizodų.
Paveldas
Mendelssohno muzika išliko populiari dėl savo melodinės patrauklumo, formalios aiškumo ir sceninės išmonės. Jo orkestro, kameriniai ir vokaliniai kūriniai tebėra repertuaro pagrindas, o „Vestuvių maršas“ ir melodija, naudojama prie giesmės giesmės "Hark the Herald Angels Sing", tapo kultūriniais simboliais. Mendelssohno įtaka muzikos istorijai — tiek kaip kompozitoriaus, tiek kaip dirigento ir pedagogo — lieka reikšminga iki šiol.
Trisdešimtmetis Feliksas Mendelsonas
Gyvenimas
Mendelsono šeima turėjo daug pinigų. Jie taip pat labai domėjosi muzika, literatūra, tapyba ir kt. Jo senelis Mozė Mendelsonas buvo garsus vokiečių nacionalinėje literatūroje. Jo tėvas buvo bankininkas, o motina buvo kilusi iš šeimos, kuriai Berlyne priklausė daug fabrikų. Jaunąjį Feliksą tėvai mokė namuose. Nors šeima buvo žydų kilmės, tėvai Feliksą pakrikštijo, o tėvas po kelerių metų tapo krikščionimi. Tuo metu Mendelssohnų šeima prie savo vardo pridėjo Bartholdy vardą.
Netrukus Feliksą pradėjo mokyti privatūs mokytojai, tarp jų ir Liudvikas Bergeris, kuris mokė jį skambinti fortepijonu. Jis taip pat mokėsi muzikos teorijos ir kompozicijos. Būdamas devynerių metų, jis grojo fortepijonu koncerte ir pradėjo kurti nedideles pjeses su muzika (vokiškai jos vadinamos Singspiel). 1821 m. jis buvo nuvežtas į Veimarą susitikti su garsiuoju rašytoju Gėte. Tai buvo pirmasis iš kelių vizitų, o Gėtės mąstymas ir jo vokiečių literatūros kūriniai padarė didelę įtaką jaunajam Mendelssohnui. Tuo metu jis sukūrė keletą kūrinių, tarp jų - singspeilų, simfonijų ir kamerinės muzikos. Jis keliavo kartu su tėvu ir susipažino su daugeliu garsių muzikantų.
1825 m. šeima persikėlė į Berlyną. Dideliuose namuose sekmadienio rytais jie reguliariai rengdavo koncertus. Į jų privačius koncertus buvo kviečiama daug turtingų ir garsių žmonių. 1825 m. spalį jis parašė Styginių oktetą (kūrinį aštuoniems styginiams instrumentams), kuris yra vienas geriausių jo kūrinių. Jis studijavo Johanno Sebastiano Bacho (1685-1750), kurio muziką žmonės buvo beveik pamiršę, muziką. Jis surado Bacho "Šventojo Mato pasijos" muziką ir 1829 m. dirigavo jos atlikimą. Tai buvo garsus pasirodymas muzikos istorijoje, nes žmonės staiga suprato, koks didis buvo Bachas. Nuo to laiko Bacho muzika niekada nebebuvo pamiršta.
1829-1835 m. Mendelsonas keliavo po visą Europą. Keletą kartų lankėsi Londone, kur taip pat atliko Beethoveno Koncertą imperatoriui. Jis keliavo į Škotiją, kur plaukė į Fingalo olą Vidiniuose Hebriduose. Tai įkvėpė jį parašyti uvertiūrą "Hebridai". Grįžtant diližanas pateko į avariją ir jis susižeidė kelį. Prieš grįždamas į Berlyną jis kurį laiką gyveno pas kompozitorių Thomasą Attwoodą. Vėliau jis keliavo į Italiją, kur parašė Itališkąją simfoniją. Italijoje jis susipažino su Hektoru Berliozu, o grįždamas atgal sutiko Šopeną.
Kurį laiką jis praleido Diuseldorfe, kur atliko kelias Hendelio oratorijas ir savo paties muziką. Frankfurte prie Maino jis apsistojo šeimoje, kuri turėjo dvi dukteris. Vieną iš jų, Cécile Charlotte Sophia Jeanrenaud, jis vedė 1837 m. Jų santuoka buvo laiminga, jie susilaukė penkių vaikų.
Feliksas su jauna žmona išvyko gyventi į Leipcigą, kur tapo garsiojo Leipcigo Gewandhausoorkestro dirigentu. Tai buvo vienas aukščiausių muzikinių postų Vokietijoje. Jis dirigavo daug XVIII a. kompozitorių, kurie buvo pamiršti, muzikos. Jis taip pat pirmą kartą atliko Šuberto Simfoniją C-dur, kurią praėjus devyneriems metams po Šuberto mirties atrado Robertas Šumanas. Mendelssohnas į Leipcigą pakvietė garsiausius muzikantus atvykti ir groti su orkestru: Mendelsburgas pakvietė groti su orkestru: Clarą Schumann, Franzą Lisztą, Antoną Rubinšteiną, jauną smuikininką Josephą Joachimą ir švedų sopraną Jenny Lind. Mendelsonas pagerino orkestro grojimą ir padarė jį vienu geriausių orkestrų pasaulyje. Jis taip pat pasirūpino, kad atlikėjams būtų gerai mokama.
Ketvirtojo dešimtmečio pradžioje Mendelsonas kurį laiką praleido Berlyne. Naujasis Prūsijos karalius Frydrichas Vilhelmas IV labai domėjosi muzika ir turėjo daug idėjų dėl naujų koncertų planų. Jis norėjo, kad Mendelsonas būtų už tai atsakingas. Karalius norėjo, kad būtų rodomos graikų pjesės, ir Mendelsonas turėjo parašyti "Antigonės" spektakliams atsitiktinę muziką.
1842 m. birželį Mendelssoną du kartus priėmė karalienė Viktorija savo rūmuose Londone. Mendelsonas atsidėkojo karalienei dedikuodamas jai savo Škotijos simfoniją. Jis toliau dirigavo Leipcige ir padėjo išgarsinti Berliozo muziką Vokietijoje. Jis tapo naujosios Leipcigo konservatorijos direktoriumi. Berlyne karalius paprašė jo sukurti atsitiktinę muziką Šekspyro pjesei "Vasarvidžio nakties sapnas". Dalį šios muzikos jis jau buvo parašęs prieš 17 metų, tačiau dabar ją užbaigė ir atliko 1843 m.
Paskutiniaisiais gyvenimo metais Mendelssohnas kentėjo dėl prastos sveikatos. Jis ir toliau dirbo ir keliavo, kiek tik galėjo, tačiau 1849 m. ištiktas insulto mirė Leipcige, sulaukęs 38 metų. Jo kūnas specialiu traukiniu buvo nugabentas į Berlyną, kur jis buvo palaidotas šalia sesers Fanny kapo.
Muzika
Garsiausi Mendelssohno kūriniai - penkios simfonijos (ypač Škotijos ir Italų simfonijos), koncertai (ypač smuiko koncertas), uvertiūros (ypač "Hebridai") ir "Vasarvidžio nakties sapno" atsitiktinė muzika, kurioje skamba garsusis Vestuvių maršas. Jis parašė labai geros kamerinės muzikos: styginių kvartetų ir fortepijoninių trio bei dvi labai garsias oratorijas: Paulius. Jo fortepijoninei muzikai sukurta daug trumpų kūrinių, vadinamų "Dainos be žodžių" (vok. Lieder ohne Worte), kuriuos mėgsta groti daugelis pianistų. Jo vargonų muzika rodo meilę J. S. Bachui, dažnai skambanti labiau barokiniu nei romantiniu stiliumi. Po Mendelsono mirties jo muzika kurį laiką buvo mažiau populiari. Taip galėjo nutikti dėl XIX a. viduryje sustiprėjusio antisemitizmo, taip pat dėl to, kad kai kurie muzikantai Mendelssohno muziką grojo gana žaviai. Tačiau daugelis puikių muzikantų įžvelgė jo didybę, ir jo muzika šiandien yra labai mėgstama.
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas buvo Jakobas Liudvikas Feliksas Mendelsonas Bartoldis (Jakob Ludwig Felix Mendelssohn Bartholdy)?
A: Jis buvo vokiečių kompozitorius, gimęs 1809 m. Hamburge ir miręs 1847 m. Leipcige.
K: Kokia buvo Mendelsono senelio profesija?
A: Mendelsono senelis buvo vokiečių žydų filosofas Mozė Mendelsonas.
K: Kokiu laikotarpiu Mendelsonas buvo kompozitorius?
A: Mendelsonas buvo romantizmo laikotarpio kompozitorius.
K: Kokius ankstesnius kompozitorius Mendelsonas vertino ir kuriais rėmėsi?
A: Mendelsonas vertino ankstesnių kompozitorių, tokių kaip Bachas, Hendelis ir Mocartas, muziką ir ja rėmėsi.
K: Ar Mendelsonas buvo vunderkindas?
Atsakymas: Taip, Mendelsonas buvo vunderkindas, kuris jau būdamas paauglys kūrė puikią muziką.
K: Kokią muziką rašė Mendelsonas?
A: Mendelsonas rašė muziką orkestrui, fortepijonui, vargonams, kamerinę muziką ir muziką dainavimui.
K: Kokias dvi populiarias melodijas sukūrė Mendelsonas?
A: Mendelsonas sukūrė populiarią giesmės melodiją "Hark the Herald Angels Sing" ir Vestuvių maršą, kuris dažnai skamba vestuvių pabaigoje.
Ieškoti