Viljamas Šekspyras (g. 1564 m. balandžio 26 d. - 1616 m. balandžio 23 d.) - anglų dramaturgas, poetas ir aktorius. Per savo gyvenimą jis parašė 39 pjeses (maždaug pusė jų laikomos komedijomis) ir dvi ilgas poemas. Gyveno Stratforde prie Evono, Vorikšyro grafystėje, Anglijoje. Jo pjesės vaidinamos ir šiandien. Jis dažnai cituojamas šiuolaikinėje literatūroje.

Tiksli Šekspyro gimimo data nežinoma — tradiciškai nurodoma jo krikšto data 1564 m. balandžio 26 d. (todėl gimimą dažnai sieja su balandžio mėnesiu). Jis mirė 1616 m. balandžio 23 d. ir yra palaidotas Stratfordo prie Evono Holy Trinity bažnyčioje.

Iki 1594 m. jis buvo "The Chamberlain's Men" aktorius.

Gyvenimas ir karjera

Šekspyras kilęs iš viduriniosios klasės šeimos Strateforde. XX a. pabaigoje tapo žinomas kaip aktorius ir dramaturgas Londone. Jis dirbo su teatro trupėmis, vėliau tapo trupės akcininku ir rašė pjeses tiek publikai, tiek konkretiems aktoriams. Trupė, kurioje jis dirbo, iš pradžių vadinosi The Chamberlain's Men, vėliau — The King's Men, kai 1603 m. ją globoti pradėjo karalius Jokūbas I. Šekspyras taip pat buvo susijęs su tokiais teatriniais pastatais kaip Globe Theatre.

Žymiausi kūriniai

Šekspyro dramaturgija apima istorines pjeses, tragedijas, komedijas ir tragi-komedijas. Tarp žinomiausių jo kūrinių yra:

  • Hamletas (Hamlet) — viena žymiausių tragedijų, kurioje gvildenami smurtas, kerštas, moralė ir žmogaus egzistencijos klausimai;
  • Romeo ir Džiuljeta (Romeo and Juliet) — meilės tragedija apie jaunų žmonių meilę ir šeimų konfliktus;
  • Makbetas (Macbeth) — tragedija apie ambicijas, galios troškimą ir kaltę;
  • Otelas (Othello) — apie pavydą, manipuliaciją ir pasitikėjimo praradimą;
  • Karalius Lyras (King Lear) — šeimos išdavystės ir beprotybės tema;
  • Vasaros nakties sapnas (A Midsummer Night's Dream) — lengvesnės nuotaikos komedija su magijos ir meilės siužetais;
  • Vėtrungė (The Tempest) — vėtrą, kerštą ir atleidimą nagrinėjanti drama, laikoma viena iš vėlyvųjų Šekspyro tragikomedijų.

Poezija ir sonetai

Be dramų, Šekspyras parašė 154 sonetus ir keletą ilgesnių poemų, iš kurių žymiausios yra "Venus and Adonis" ir "The Rape of Lucrece". Jo sonetai tiria meilę, grožį, laiką ir pomirtinį įrašą.

Stilius, forma ir temos

Šekspyro pjesės dažnai parašytos poetine kalba, daugiausia blank versu (laisvu pentametru), taip pat jis vartojo prozą, ypač komedijose ir kasdienėse scenose. Jo kūriniuose gausu monologų (pvz., garsusis "Būti ar nebūti" iš Hamleto), psichologinio gilumo ir veikėjų vidinių konfliktų. Temų ratą sudaro meilė, valdžia, pavydas, išdavystė, kaltė, atpildas, socialinė nelygybė ir žmogaus prigimtis — temos, kurios išlieka aktualios ir šiandien.

Indėlis į anglų kalbą ir paveldas

Šekspyras turi didelę įtaką anglų kalbai ir literatūros tradicijai. Jam priskiriama daug naujų žodžių ir frazių įvedimo į kalbą — tradiciškai nurodoma, kad jis sukūrė ar išpopuliarino daugiau kaip 1 700 žodžių. Daug jo posakių tapo kasdienės kalbos dalimi (pvz., "visas pasaulis yra teatras", "būti ar nebūti"). Jo pjesės ir šiandien intensyviai statomos teatre, kine ir televizijoje, o kūryba yra plačiai studijuojama mokyklose ir universitetuose visame pasaulyje.

Diskusijos ir autorystės klausimai

Nors tradiciškai visos minimos pjesės priskiriamos Viljamui Šekspyrui, istorijoje buvo ginčų dėl kai kurių kūrinių autorystės. Yra įvairių teorijų ir tyrimų, tačiau dominuojantis mokslinis konsensus remia autoriaus pavardę Šekspyras kaip pagrindinį autorių.

Išlikimas

Šekspyro darbai išliko dėl savo meninės vertės, universalumo ir gebėjimo kalbėti apie žmogaus jausmus bei visuomenės problemas per įvairius laikmečius. Jo kūryba tebėra vienas pagrindinių pasaulinės literatūros ir teatro pamato elementų.

Pastaba: skaičiai ir klasifikacijos (pvz., pjesių skaičius ar žodžių kiekis) gali šiek tiek skirtis priklausomai nuo šaltinio ir naujausių tyrimų, tačiau Šekspyro reikšmė literatūrai ir teatrui yra neabejotina.