Francis Bekonas — Bacono metodas, anglų filosofas ir valstybės veikėjas
Francis Bekonas — įtakingas anglų filosofas ir valstybės veikėjas, Bacono metodo pradininkas, pakeitęs mokslo mąstyseną ir įtakojęs politinę istoriją.
Francis Bekonas, 1-asis vikontas Sent Albanas KC (1561 m. sausio 22 d. - 1626 m. balandžio 9 d.) — anglų filosofas, valstybės veikėjas ir rašytojas. Jis dažnai minimas kaip vienas svarbiausių mąstytojų, kurių idėjos padėjo perorientuoti Europos intelektualinį gyvenimą ir nulėmė naują požiūrį į mokslą bei empirinius tyrimus.
Gyvenimas ir išsilavinimas
Bekonas gimė Londone į įtakingą šeimą: jo tėvas buvo siras Nicholasa Baconas, o šeimoje buvo ryšių su karalienės Elžbietos aplinka. Išsilavinimą jis įgijo Kembridžo Trejybės koledže, kur susipažino su humanistinėmis tradicijomis ir klasikiniais tekstais. Vėliau studijavo teisę ir pradėjo teisines praktikas — pirmasis jo darbas buvo advokatas.
Politika ir karjera
Bekonas aktyviai dalyvavo politiniame gyvenime: ilgą laiką buvo parlamento narys, dalyvavo teisiniuose procesuose ir užėmė aukštas pareigas karalystėje. 1586–1587 m. jis dalyvavo Škotijos karalienės Marijos bylos nagrinėjime, kuri baigėsi jos egzekucija 1587 m. 1591 m. Bekonas užmezgė draugystę su Esekso grafu Robertu Deveru, iš kurio gavo įvairių dovanojimų; kai Eseksas sukilo prieš karalienę, Bekonas dalyvavo tyrime, po kurio 1601 m. Eseksui buvo skirta mirties bausmė.
Bekonas dažnai susidurdavo su finansinėmis problemomis ir 1601 m. buvo suimtas dėl skolų. Po karalienės mirties ir karaliumi tapus Jokūbui, jo padėtis pagerėjo: 1603 m. Bekonas buvo įšventintas į riterius. 1606 m. jis vedė Alisą Barnham. Vėliau jam buvo suteiktos svarbesnės teisinės pareigos — jis ėjo generalinio advokato ir vėliau generalinio prokuroro (Attorney General) pareigas, 1617 m. tapo lordu saugotoju (Lord Keeper), o 1618 m. užėmė aukščiausią teisminę pareigybę.
1618 m. jis tapo baronu Verulamu, o 1621 m. - vikontu St Albans. Kadangi jis neturėjo vaikų, šie titulai pasibaigė jam mirus.
Korupcijos byla ir nuobaudos
Nors Bekonas pasiekė aukštų pareigų, 1621 m. Parlamentas nustatė, kad jis priiminėjo dovanėles ir naudojosi tarnybine padėtimi asmeninei naudai. Jis buvo pripažintas kaltais dėl kyšininkavimo, nubaustas 40 000 svarų sterlingų bauda ir pašalintas iš visų pareigų. Karalius Jokūbas baudą netrukus panaikino, tačiau Bekonas trumpam buvo laikomas Londono Tauerio kalėjime ir jo reputacija politinėje arenoje buvo smarkiai sumenkusi.
Mąstymas, mokslas ir „Bacono metodas”
Bekono filosofinė ir metodologinė įtaka yra jo svarbiausias palikimas. Jis kritikavo tradicinį aristotelinį dedukcinį mąstymą ir siūlė sistemingą empirinį tyrimų kelią: stebėjimą, eksperimentą ir iš indukcijos kylantį išvadų formavimą. Ši idėja vėliau tapo žinoma kaip Bacono metodu arba indukcinė metodologija.
Bekonas pabrėžė, kad mokslininkas turi kruopščiai rinkti faktus ir atlikti kartojamus eksperimentus, o hipotezės (hipotezė) turi būti nuolatos tikrinamos naujais bandymais. Jis taip pat išdėstė mintį apie protui trukdančias prielaidas — vadinamas idolas (idola), kurie klaidina mąstymą; klasifikavo šiuos „idolų” tipus ir ragino jų atsisakyti moksliniame tyrime.
Literatūra ir svarbūs veikalai
Bekono darbuose dera filosofija, mokslo metodologija ir utopinės vizijos. Pagrindiniai jo veikalai yra:
- „Novum Organum” (1620) — kuriame jis sistemino indukcinį metodą ir kritikavo senąją logiką;
- „The Advancement of Learning” — mokslų pažangos apmąstymai ir mokslo sistemos siūlymai;
- „The New Atlantis” — utopinis trumpas romanas apie mokslinę salą, kuri simbolizuoja idealių tyrimų institucijų viziją.
Magija, alchemija ir to meto mokslas
Bekono laikais empirinis tyrimas dar pynėsi su įvairiomis okultinėmis praktikomis. Bekono metodai padėjo atskirti griežtą empirizmą nuo tradicinės magija, hermetizmo ar alchemijos praktikų, nors kultūrinis ryšys tarp jų vis dar egzistavo. Alchemija tuo metu buvo suprantama kaip bandymai išsiaiškinti gamtos paslaptis — tarp jų buvo ir ilgai siektas tikslas paversti švino į auksą arba rasti „filosofinį akmenį”. Bekonas skatino sistemingą stebėjimą ir eksperimentavimą, taip prisidedamas prie nuoseklaus mokslinių metodų vystymosi, kuris galiausiai atvedė prie atskyrimo tarp mokslo ir okultinių praktikų.
Paveldas ir įtaka
Bekonas laikomas vienu iš moderniosios mokslinės metodologijos pradininkų. Jo akcentas — sistemingas empirinio darbo organizavimas ir kritinis mąstymas — tapo kertiniu akmeniu mokslinės Revoliucijos. Nors jo politinis gyvenimas buvo sudėtingas ir pabaigoje paženklintas skandalu, jo filosofiniai raštai ilgai formavo idėjų istoriją ir praktinį mokslo raidą Europoje.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas buvo Fransis Bekonas (Francis Bacon)?
A: Francis Baconas buvo anglų filosofas, valstybės veikėjas ir rašytojas, gyvenęs 1561-1626 m. Jis laikomas vienu didžiausių visų laikų mąstytojų, kurio idėjos turėjo ilgalaikės įtakos žmonių mąstymui.
K: Kokį titulą jis turėjo?
A: Francis Baconas turėjo 1-ojo Sent Albano vikonto KC titulą.
K: Kada jis gyveno?
A: Francis Baconas gyveno nuo 1561 m. sausio 22 d. iki 1626 m. balandžio 9 d.
K: Koks yra jo palikimas?
A: Francis Baconas paliko palikimą, nes jo idėjos pakeitė žmonių mąstymą ir šiandien tebedaro įtaką šiuolaikiniam mąstymui.
K: Kur jis gimė?
A: Nėra tiksliai žinoma, kur gimė Francis Baconas, tačiau manoma, kad jis galėjo gimti Londone arba Jorko namuose Strande, Anglijoje.
K: Koks mąstytojas jis buvo?
A: Francis Baconas buvo įtakingas filosofas ir mąstytojas, kurio idėjos suformavo didžiąją dalį šiuolaikinės minties ir filosofijos.
K: Kaip jo darbai paveikė visuomenę?
A: Jo darbai padarė ilgalaikį poveikį žmonių mąstymui ir toliau formuoja šiuolaikinę mintį.
Ieškoti