Sonetas — 14 eilučių rimuotas eilėraštis: kilmė, struktūra, pavyzdžiai

Sužinokite apie sonetą: kilmę, struktūrą, žymiausius autorius ir pavyzdžius — 14 eilučių rimuotas eilėraštis nuo Renesanso iki šiuolaikinių variantų.

Sonetas (itališkai sonetto) yra klasikinė eilėraščio forma, kurią sudaro 14 eilučių ir kurioje tradiciškai vartojami rimas ir tam tikra metrinė schema. Sonetai atsirado ir išpopuliarėjo Europoje viduramžiais ir Renesanso epochoje, vėliau plito po visą pasaulį bei vėl ir vėl buvo perrašomi, adaptuojami ir reinterpretuojami įvairiomis kalbomis.

Kilmė ir istorija

Pirmą kartą sonetas susiformavo Italijoje ir XIII–XIV a. jį pradėjo rašyti to laikotarpio poetai. Vienas pirmųjų žinomų sonetų autorių yra Giacomo da Lentini. Vėliau šią formą tobulino ir išpopuliarino tokie italų kūrėjai kaip Dantė Aligjeris (Dante Alighieri) ir Gvidas Kavalkanti (Guido Cavalcanti), o ypatingą įtaką sonetui padarė Petrarka, kuriam priskiriamas dabar vadinamas petrarkinį sonetą labiausiai reprezentuojantis stilius.

Sonetai greitai persikėlė į kitas literatūras. Francisco de Sá de Miranda įvedė sonetą į portugalų literatūrą. Anglijoje sonetus nuo XVI a. vertėsi ir rašė tokie autoriai kaip Tomas Viatas (angl. Thomas Wyatt) bei Henris Hovardas, Surėjaus grafas (angl. Henry Howard, Earl of Surrey). Viljamas Šekspyras paliko galingą sonetų ciklą anglų literatūroje, o kitų to meto autorių, pvz. Benas Džonsonas, Edmundas Spenseris, Maiklas Dreitonas ir Samuelis Danielis, kūryboje taip pat matome sonetų sekų pavyzdžius.

Vėliau laikais sonetus rašė ir tokie autorius kaip Johnas Donne'as, Johnas Miltonas, Williamas Wordsworthas, Percy Bysshe Shelley ir Johnas Keatsas, o Jungtinėse Amerikos Valstijose — Henry Wadsworth Longfellow ir Emma Lazarus. Garsūs menininkai, pavyzdžiui, Mikelandželas, taip pat rašė sonetus ir mainėsi jais su savo amžininkėmis, pvz. Vittoria Colonna.

Struktūra ir metras

Tradicinis sonetas turi 14 eilučių ir dažniausiai dalijamas į kelias stilistines bei ritmines dalis. Du pagrindiniai istorijoje susiformavę tipai yra:

• Itališkasis (Petrarkos) sonetas — paprastai susideda iš oktavos (8 eilutės) ir seseto (6 eilutės). Oktavoje dažnai užmezgama tema arba konfliktas, o sesetoje įvyksta sprendimas arba „posūkis“ (ital. volta).
• Angliškasis (šekspyriškasis) sonetas — paprastai suskaidomas į tris ketureilius ir uždaromas dviejų eilučių kupletu; dažnai finalinis kupletas pateikia reziumė arba staigų posūkį.

Kalbant apie metrą: tradicinė italų soneto eilutė dažnai rašoma hendekasilabiu (11 skiemenų), o anglų sonetas — iambiniu pentametru (penki jambai — dešimt skiemenų eilutėje). Tačiau skirtingose kalbose ir epochoje šie metriniai reikalavimai buvo keičiami ir adaptuojami.

Rimas ir rimo schemos

Rimo modeliai žymimi raidėmis abėcėlės tvarka, kad būtų parodyta, kurios eilutės rimuojasi tarpusavyje. Tipiniai modeliai:

• a-b-a-b, c-d-c-d, e-f-e-f, g-g — tipinis „angliško“ (šekspyriško) soneto modelis.

Kitas klasikinis modelis:

• a-b-b-a, a-b-b-a, c-d-e-c-d-e — tipiškas „itališkasis“ (Petrarkos) sonetas.

Itališko seseto rimo variantai yra įvairūs: c-d-c-d-c-d, c-d-d-c-d-d ir kt. Schema abba abba cde edc yra reta, bet aptinkama; kai kurias modifikacijas ir eksperimentus (pvz., abccba ir panašiai) vėliau naudojo autoriai, kaip Robertas Browningas. Edmundas Spenseris sukūrė savitą soneto modelį (vadinamą Spenserio sonetu), kurio rimas eina taip: a-b-a-b, b-c-b-c, c-d-c-d, e-e.

Be to, egzistuoja ir sonetai be nuolatinio rimavimo (blank sonnet), taip pat formai pritaikyti eksperimentai, kai keičiami metras, rimas ar net eilėraščių skaičius.

Poetinės priemonės ir „volta“

Sonetai dažnai remiasi koncentruota argumentacija ar emocine trajektorija: tema pristatoma, išvystoma, o pabaigoje pateikiamas posūkis ar užbaigimas. Šis „posūkis“ dažnai vadinamas volta (ital. „sukimas“). Petrarkos sonete volta paprastai įvyksta perėjime nuo oktavos prie seseto; šekspyriškame sonete ji dažnai sutelkiama į paskutinį kupletą.

Kitos naudojamos priemonės: enjambment (eilutės pratęsimas be pauzės), antitezė, metafora, katastrofizacija, intensyvus vaizdingumas ir žaismas su formos ribomis.

Sonetų sekos, vainikas ir pavyzdžiai

Buvo įprasta rašyti sonetus serijomis — sonetų sekomis — kurios sekė viena po kitos ir kartu sudarė platesnę pasakojimą ar teminę ekspoziciją (pvz., meilės istorija). Populiarūs tokie rinkiniai yra Petrarkos sonetų ciklai arba Šekspyro sonetų rinkinys.

Sonetus taip pat galima jungti į ypatingą formą, vadinamą sonetų vainiku (corona arba crown of sonnets). Tokiuose rinkiniuose paskutinė pirmojo soneto eilutė tampa antrojo soneto pirmąja eilute, antrojo paskutinė — trečiojo pradžia ir t. t.; kartais visi vainiko paskutiniai eilutės kartu sudaro papildomą sonetą. Vienas žymiausių pavyzdžių yra slovėnų poeto France Prešereno Sonetų vainikas.

Literatūros istorijoje yra daug žymių soneto pavyzdžių — iš anglų tradicijos bene labiausiai žinomi Viljamo Šekspyro sonetai (pvz., Nr. 18: „Shall I compare thee to a summer’s day?“), iš italų tradicijos — Petrarkos sonetai. Lietuvių literatūroje sonetas taip pat buvo naudojamas tiek klasikinėje, tiek šiuolaikinėje kūryboje: lietuvių poetai įvairiais laikotarpiais adaptavo formą pagal savo kalbos ritmiką ir estetines nuostatas.

Šiuolaikinės tendencijos

XX a. ir XXI a. menininkai dažnai nueina nuo griežtų tradicinių rimo ir metro reikalavimų: rimo schemos laisvėja, kyla blank sonets, pereinama prie nemetrinių eilėraščių arba kombinuojamos tradicinės ir laisvos technikos. Vis dėlto kai kurie šiuolaikiniai poetai tebėra ištikimi tradicinei formai arba ją sąmoningai naudoja kaip stilistinį instrumentą. Pavyzdžiui, Edna Sent Vinsent Milai (Edna St. Vincent Millay) — XX a. amerikiečių poetė — dažnai kūrė sonetus ir buvo žinoma dėl tradicinių formų naudojimo su šiuolaikinėmis temomis.

Kaip rašyti sonetą — trumpi patarimai

• Nustatykite soneto tipą (itališkas ar angliškas) ir pasirinkite rimavimo schemą.
• Pasirinkite metrinį ritmą, pritaikytą jūsų kalbai (pvz., anglų kalboje — iambinis pentametras, italų — hendekasilabis; lietuvių kalboje svarbu atkreipti dėmesį į skiemenis ir akcentus).
• Sukurkite aiškią temą ar „problemos“ peripetiją: įvadas — išplėtojimas — posūkis/sprendimas.
• Dirbkite su posūkiu (volta): tai gali būti semantinis ar emocionalus struktūrinis pasikeitimas, kuris suteikia sonetui vykstantį judesį.
• Experimentuokite su enjambment, vaizdais ir metaforomis, bet išlaikykite koncentraciją — sonetas yra kompaktiškas, intensyvus žanras.

Sonetas — tai forma, kurią galima interpretuoti įvairiai: nuo griežtai tradicinės iki laisvai modernios. Jos ilga istorija rodo, kad ši trumpa, bet struktūriškai sudėtinga forma puikiai tinka tiek jausmams perteikti, tiek intelektualioms refleksijoms.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra sonetas?

K: Kas buvo pirmasis poetas, žinomas dėl savo sonetų?

K: Kas išpopuliarino sonetų formą?

K: Kiek eilučių yra tradiciniame "angliškame" arba "šekspyriškame" sonete?

K: Kokia yra angliškojo soneto rimo schema?

K: Kas parašė keletą garsių angliškų sonetų?

Paieška pagal raidę