Teksto gramatika: kas tai, kaip analizuojami tekstai ir nuoseklumas

Teksto gramatika: supraskite, kaip analizuojami tekstai, jų kalbinė struktūra, nuoseklumas ir diskurso ypatumai — praktiniai įrankiai aiškiam, veiksmingam rašymui.

Teksto gramatika - tai aukštesnio nei sakinio lygmens tekstų tyrimas. Ji parodo, kaip sudaromi tekstai, kad būtų perteiktos idėjos, faktai, pranešimai ir grožinė literatūra.

Panašus terminas yra diskurso analizė. Abu šie terminai dažniausiai susiję su natūralios kalbos vartojimu; diskurso analizė apima ir šnekamąją kalbą. Kalba taip pat yra retorikos, senovinio mokslo apie įtikinamą kalbėjimą, pradininkė. Panašiai literatūros kritika prilygsta teksto gramatikai, nes abiejose srityse daugiausia dėmesio skiriama spausdintam žodžiui. Teksto gramatikos požiūriu akcentuojama teksto kalbinė struktūra, o ne jo kultūrinė ar simbolinė reikšmė.

Tekstas - tai nuosekli sakinių visuma. Nuoseklumas reiškia, kad juos sieja nuosekli tema. Tekstas baigiasi, kai duodamas signalas apie užbaigimą. Pavyzdžiui, kai pradžioje iškelta problema išsprendžiama arba kai baigiama žadėta diskusija.

Kas apima teksto gramatiką?

Teksto gramatika nagrinėja, kaip sakiniai ir pastraipos susijungia į vieningą pranešimą. Tai apima:

• teksto struktūrą (pagrindinių dalių — įžangos, vystymo, išvados — organizavimą);
• sanglaudą (cohesion) — kalbinius įrankius, jungiančius sakinius tarpusavyje;
• nuoseklumą (coherence) — prasminį ryšį ir logiką tarp teiginių;
• teminę organizaciją (kaip išdėstoma informacija, kas yra tema ir kas — nauja informacija);
• diskurso tipus ir žanrus (informacinis tekstas, argumentacija, pasakojimas ir kt.).

Pagrindiniai termino „nuoseklumas“ aspektai

Nuoseklumas reiškia, kad teksto dalys sudaro prasminį vienetą — skaitytojas gali suvokti jų tarpusavio ryšius. Nuoseklumas kyla iš kelių elementų:

• Temos tęstinumas: pasikartojanti arba vystoma pagrindinė mintis;
• Prasminės ryšioios jungtys: priežastis-sekmė, prieštara, pavyzdys, išvada ir kt.;
• Pragmatinės nuorodos: autoriaus ketinimai, adresato lūkesčiai, kontekstas;
• Intertekstualumas: nuorodos į kitus tekstus, kultūrinius kodus ar situacijas, kurios padeda suvokti prasmę.

Sanglaudos (cohesion) priemonės

Sanglauda yra kalbinė priemonė, leidžianti jungti sakinius formaliais ryšiais. Pagrindinės priemonės:

• Referencija (kreipinys ir nurodymas) — asmeninės ir daiktavardžių nuorodos, pvz., jis, ji, tas;
• Sinonimija ir leksinė kartojimasis — to paties termino pakartojimas arba sinonimų vartojimas;
• Hiperonimija / hiponimija — bendresnio ir konkretesnio termino tarpusavio ryšys;
• Konjunkcijos ir diskurso žymekliai — žodžiai ir junginiai, žymintys loginius ryšius: todėl, tačiau, be to, pavyzdžiui;
• Pieliktos struktūros — elipsė, pakaitinimas (substitute), anafora ir katafora.

Kaip atliekama teksto analizė — žingsniai

Analizę geriau atlikti sistemingai. Paprastas darbo planas:

• 1. Nustatyti teksto žanrą ir paskirtį (informuoti, įtikinti, pramogauti ir kt.).
• 2. Suskaidyti tekstą į segmentus (pastraipos, temines dalis) ir pažymėti ribas.
• 3. Identifikuoti pagrindinę temą ir teminę progresiją (ar tema keičiasi, papildoma, išplėtojama ar grįžtama prie jos).
• 4. Pažymėti sanglaudos priemones: nuorodas, pakartojimus, sinonimus, jungtukus ir kt.
• 5. Įvertinti nuoseklumą: ar sakiniai sukuria prasminę grandinę, ar žingsniai logiški, ar išvados pagrįstos.
• 6. Patikrinti stilistinius aspektus: registre, leksikoje, retoriniuose elementuose, kurie gali paveikti supratimą.
• 7. Sudaryti išvadas: kas veikia gerai, kur yra spragos ar prieštaros, pasiūlymai redagavimui.

Temos ir rema (naujos informacijos) santykis

Vienas dažnai naudojamų teksto gramatikos principų — teminė progresija: kaip tekste elgiamasi su informacija, kas laikoma jau žinoma (tema) ir kas pateikiama kaip nauja (rema). Skirtingos strategijos:

• Vienkartinė tema — kiekviena pastraipa vyksta apie tą patį objektą;
• Grandininė (anaphoric) progresija — naujo informacija tampa tema kitame sakinyje;
• Split tema — tema suskirstoma į kelias dalis, kurios vėliau sujungiamos.

Signalo užbaigimas — kaip suprasti, kad tekstas baigtas

Tekstas paprastai baigiamas aiškiais ženklais. Dažniausi užbaigimo signalai:

• išvados arba santrauka (apibendrinant, taigi);
• rezultatas arba sprendimas anksčiau iškeltiems klausimams (todėl buvo nuspręsta…);
• užbaigimo formuliavimas arba kvietimas veikti (pabaigoje autorius siūlo…);
• retorinis uždarymas grožinėje prozoje — epilogas, moralas ar baigiamasis vaizdas.

Praktiniai pavyzdžiai

Trumpas pavyzdys, rodantis referenciją ir nuoseklumą:

Jurgis prarado darbą. Jis ilgai galvojo, ką daryti toliau. Galiausiai Jurgis nusprendė pradėti mažą verslą.

Čia anafora (jis) ir pakartojimas (Jurgis) padeda sekti subjektą ir kurti nuoseklų pasakojimą. Kitos teksto dalys galėtų naudoti konjunkcijas (todėl, tačiau) arba leksinius sinonimus, kad išlaikytų sanglaudą be bereikalingo kartojimo.

Priemonės ir įrankiai teksto analizei

Analizėje gali padėti:

• korpusai ir teksto analizės programos (žodžių dažnumo, kolokacijų analizė);
• žymėjimo lentelės (kohezinių ryšių žymėjimas);
• diskurso analizės ir pragmatikos teorijos (pvz., Halliday & Hasan sanglaudos idėjos, prasmės ryšių modeliai);
• peer review arba redagavimo ciklai — papildomas skaitytojas dažnai atkreipia dėmesį į prarastus ryšius.

Santrauka

Teksto gramatika yra praktinė ir teorinė sritis, padedanti suprasti, kaip atskiri sakiniai virsta prasmingu tekstu. Analizė apima sanglaudos priemones, teminę organizaciją, nuoseklumo įvertinimą ir žanrinius reikalavimus. Supratus pagrindines priemones — referenciją, leksinę sanglaudą, jungtukus ir teminę progresiją — galima sąmoningai kurti sklandžius, aiškius ir veiksmingus tekstus.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra teksto gramatika?

K: Kas yra diskurso analizė?

K: Koks yra kalbos ir retorikos santykis?

K: Koks yra teksto gramatikos ir literatūros kritikos santykis?

K: Ką pabrėžia teksto gramatika?

K: Ką teksto kontekste reiškia nuoseklumas?

K: Kada baigiasi tekstas?

Paieška pagal raidę