Retorika
Retorika - tai menas įtikinti ir įtikinėti žmones kalbomis viešai kalbant arba rašant. Žodžio šaknis yra kilusi iš graikų kalbos ῥητορικὴ [τέχνη], apytikriai reiškiančios "kalbėjimo meną".
"Websterio žodyne" ji apibrėžiama kaip "menas ar mokslas efektyviai vartoti žodžius kalbant ar rašant, ypač literatūrinės kompozicijos menas ar mokslas". Žodis "veiksmingai" šiame apibrėžime yra santykinis dalykas. Tai, kas yra veiksminga viename kontekste, gali būti visiškai skirtinga kitoje kultūrinėje aplinkoje. Skirtingos kalbos skiriasi savo retoriniais stiliais, t. y. tuo, kaip kalba vartojama įvairiems tikslams pasiekti. Žmonės gali būti mokomi šio įgūdžio. Tai įtikinimo menas arba technika, kurią naudoja oratoriai (viešieji kalbėtojai), rašytojai ir žiniasklaida.
Janas Steenas (1625-1679), "Retorikai", apie 1655 m.
Istorija
Jis atsirado V a. Senovės Graikijoje. Sprendimus jie priimdavo viešoje vietoje pasisakydami už arba prieš pasiūlymus. Taip pat kalbos buvo sakomos, kai asmuo buvo kaltinamas sunkiu nusikaltimu teisėjams. Kadangi retorika jiems buvo labai svarbi, graikai ir romėnai rašė apie tai, kaip būti geru retoriumi. Kartais tai vadinama antrine retorika. Tai technika, kurios galima išmokti ir kurią galima naudoti rašant. Ankstyvasis pavyzdys - Platonas, kuris savo kūrinius rašė dialogų forma. Kiekvieną iškeltą klausimą aptaria du veikėjai. Senovės pasaulyje romėnai, kuriems didelę įtaką darė senovės graikai, taip pat naudojo tuos pačius sprendimų priėmimo metodus. Ciceronas buvo vienas iš garsiųjų jų oratorių. Jų atveju debatuose dalyvaudavo ne visi piliečiai, o tik Romos senatas arba teismai.
Viduramžių universitetuose retorika buvo dėstoma kaip mokymo programos dalis. Retorika, dialektika ir gramatika sudaro triviumą, kuris kartu su kvadriviumu sudaro septynis Vakarų kultūros laisvuosius menus. Antikoje ir viduramžiais retorika buvo naudojama įtikinėjimui viešojoje ir politinėje arenoje, taip pat teismuose. Žodžiai "retorika" arba "sofizmas" dažnai vartojami neigiama, dezinformacijos arba propagandos, reikšme. Kaip įtikinėjimo menas retorika tebėra svarbi ir dabartiniame viešajame gyvenime. Jie taip pat vartojami abejotiniems ar šališkiems argumentams apibūdinti. Klasikinės retorikos atstovai pripažino kelis šimtus retorinių figūrų. Kai kurios iš jų, pavyzdžiui, metafora, palyginimas ir paradoksas, vartojamos iki šiol.
Šiuolaikiniame pasaulyje per televiziją sakomos kalbos, reklamoje ar prieš minią išsakomos idėjos - visa tai yra retorika. Jie tiesiogiai kreipiasi į žmones, norėdami juos įtikinti. Prieš Antrąjį pasaulinį karą radijas ir spauda buvo galingos retorikos priemonės. Laikraščiai ir knygos įtikinėjo skaitytojus laikytis tam tikro požiūrio. Retorika priklauso ne tik nuo gyvos auditorijos.
Struktūra
Pasak Aristotelio, retoriką sudaro trys įtikinėjimo elementai:
Kontrastinė retorika
1988 m. Söteris Australijoje atliko tyrimą tarp studentų, kuriems arabų, vietnamiečių ir anglų kalbos buvo gimtosios. Tiriamųjų, 6 ir 11 klasių mokinių, buvo paprašyta parašyti pasaką prieš miegą mažam vaikui. Iš karto išryškėjo skirtingi būdai, kuriuos mokiniai taikė atlikdami istorijos rašymo užduotį.
Vietnamiečių pasakojimuose daugiausia dėmesio skiriama personažams ir jų tarpusavio santykiams (tai pasireiškia didele dialogų dalimi). Angliškose istorijose pagrindinis dėmesys buvo skiriamas nuosekliam siužeto judėjimui į priekį. Arabų pasakojimuose daugiausia dėmesio buvo skiriama aprašomiesiems aplinkos elementams.
Kontrastinėje retorikoje teigiama, kad žmonės, kalbantys bendra kalba, gali turėti skirtingus retorikos stilius dėl kultūros ir mainų įtakos. Diskursas peržengia tikslinės kalbos gimtosios diskurso organizavimo ar retorikos formų ribas.
JAV buvo atliktas kinų ir rusų mokinių parafrazavimo užduočių tyrimas. Amerikiečiai studentai lengvai gebėjo perfrazuoti, tačiau kinų studentams buvo sunku, galbūt dėl konfucianistinių tradicijų paveiktos akademinės aplinkos. Rusų studentams sunkiai sekėsi perfrazuoti, nes Rusijos akademinėje aplinkoje įprasta, kad studentai turi tik skaityti ir aprašyti, bet neprivalo pateikti asmeninės interpretacijos ar nuomonės.
JAV retorikos stilius: etnocentriški šaltiniai jį apibūdina kaip paprastai tiesioginį ir gana logišką.
Citatos
Apie oratorius ir jų retoriką buvo pasakyta keletas labai šmaikščių dalykų:
Susiję puslapiai
