Viešasis kalbėjimas (retorika): apibrėžimas, istorija ir poveikis

Atraskite viešojo kalbėjimo (retorikos) apibrėžimą, istoriją ir poveikį — oratorija, propaganda ir praktikos, formuojančios įtaką bei viešąją nuomonę.

Viešasis kalbėjimas - tai organizuotas kalbėjimas grupei žmonių, siekiant pateikti informaciją, daryti įtaką, įtikinti arba linksminti klausytojus. Viešasis kalbėjimas apima ne tik žodžius, bet ir neverbalinę komunikaciją (gestus, balso intonaciją, laikyseną), pasiruošimą (turinio paruošimą, faktų tikrinimą) bei prisitaikymą prie auditorijos.

Viešajame kalbėjime yra penki svarbūs klausimai, kurie dažnai išreiškiami taip: "Kas, ką ir kam sako, kokioje terpėje, kokiu poveikiu?" Šie klausimai padeda struktūruoti pranešimą ir parinkti tinkamiausią stilių, pavyzdžiui, ar kalba turi būti informacinė, įtaigi ar pramoginė. Be to svarbu nustatyti tikslus (pvz., informuoti, įtikinti, paskatinti veikti), auditorijos lūkesčius ir galimus klausimus.

Senovės graikai viešąjį kalbėjimą vadino retorika, romėnai - oratorija. Iki XX a. pabaigos ji taip pat buvo vadinama kriminalistiniu kalbėjimu arba kriminalistika. Propaganda - tai dar vienas kalbos už arba prieš tam tikrą požiūrį pavadinimas. Džordžo Orvelo žodžiais tariant, propaganda yra išankstinių nuostatų ir įsitikinimų atspindys, nuspalvinantis žmonių [ar visuomenės] estetinius vertinimus. Dažnai tai būna tiesiog klaidingi teiginiai ar spėjimai.

Trumpa retorikos istorija ir svarbiausi autoriai

Retorika turi gilias šaknis: Aristotelis sistemino argumentavimo principus, išskirdamas ethos (kalbėtojo patikimumas), pathos (emocinis poveikis) ir logos (logika, argumentai). Romėnų oratoriai, pavyzdžiui, Cicero ir Quintilian, išplėtojo praktinius mokymus apie kalbų struktūrą ir mokymo metodus. Viduramžiais retorika buvo viena iš septynių laisvųjų menų, o Renesanso ir Apšvietos laikotarpiais ji sugrįžo kaip svarbi politinės ir teisminės komunikacijos priemonė.

Retorikos rūšys ir paskirtys

• Forensinė (teisminė) retorika – orientuota į praeities veiksmus (pvz., teismo bylose, ginčuose).
• Deliberatyvinė (politinė) retorika – skirta ateities sprendimams įtvirtinti (pvz., politinėms debatams, parlamento kalboms).
• Epideiktinė (šventinė) retorika – orientuota į vertybių ir pagarbos puoselėjimą (pvz., proginių kalbų, pagerbimų metu).

Kalbos struktūra ir elementai

Efektyvi kalba paprastai turi tris pagrindines dalis:

• Įžanga (exordium) – supažindina su tema, užmezga ryšį su auditorija ir sukelia susidomėjimą.
• Pagrindinė dalis (narratio, argumentatio) – pateikiami faktai, argumentai, pavyzdžiai ir įrodymai. Čia svarbi aiški logika, argumentų tvarka ir pavyzdžių parinkimas.
• Išvada (peroratio) – apibendrinama, sustiprinamas pagrindinis pranešimo taškas ir pateikiamas kvietimas veikti arba įtvirtinamas palankus emocinis tonas.

Garsūs retorikos įrankiai

• Retoriniai klausimai, palyginimai, anekdotai ir metaforos – padeda įtraukti klausytojus.
• Kartojimas (repetitio) ir gradacija – stiprina įspūdį.
• Įrodymai: faktai, statistika, liudytojai, pavyzdžiai – didina logos elementą.
• Etinės nuorodos ir patikimumo rodymas – sustiprina ethos.

Etika ir propaganda

Viešasis kalbėjimas turi ir etinę pusę. Skiriama sąžininga įtaka (argumentai pagrįsti faktais ir atvirumu) nuo propagandos, kuri gali manipuliuoti informacija, iškraipyti faktus ar naudoti emocinį spaudimą. Džordžo Orvelo kritika primena, kad propaganda dažnai remiasi išankstiniais įsitikinimais ir paveikia visuomenės vertinimus. Klaidingi arba nepagrįsti teiginiai gali būti net tyčiniai arba neapdairūs — svarbu tikrinti šaltinius ir vengti klaidingų teiginių.

Viešojo kalbėjimo poveikis visuomenei

Geros kalbos gali formuoti politiką, skatinti socialinius pokyčius, ugdyti visuomenės nuomones ir mobilizuoti veiksmus. Tos pačios priemonės gali būti panaudotos ir žalingiems tikslams — todėl atviras dialogas, švietimas apie manipuliaciją ir kritinis mąstymas visuomenėje yra gyvybiškai svarbūs.

Praktiniai patarimai geram viešajam kalbėjimui

• Žinokite savo auditoriją: jų poreikius, žinių lygį ir lūkesčius.
• Aiškiai susiplanuokite struktūrą: įžanga, pagrindas, išvada.
• Naudokite paprastą ir vaizdingą kalbą, remkitės pavyzdžiais ir faktais.
• Praktikuokite balso intonaciją, tempą ir neverbalinius elementus.
• Ruoškitės netikėtumams: turėkite atsarginių pastabų ir gebėkite prisitaikyti.
• Patikrinkite pateiktų faktų šaltinius ir venkite nepagrįstų teiginių.

Viešasis kalbėjimas skaitmeninėje eroje

Skaitmeninės medijos pakeitė auditorijos įtraukimą: socialiniai tinklai, vaizdo transliacijos ir internetiniai seminarai leidžia pasiekti platesnę auditoriją, bet tuo pačiu padidina dezinformacijos riziką. Skaitmeninės platformos reikalauja trumpesnio dėmesio, aiškesnio vizualumo (pvz., skaidrės, vaizdai) ir gebėjimo bendrauti raštu bei žodžiu.

Išvados

Viešasis kalbėjimas (retorika) — tai galingas įrankis, turintis tiek kūrybinį, tiek praktinį atspalvį. Mokėjimas aiškiai ir atsakingai formuluoti mintis, konstruktyviai argumentuoti bei gerbti auditoriją yra būtini įgūdžiai tiek asmeniniame, tiek profesiniame gyvenime. Supratimas apie istoriją, etines ribas ir šiuolaikines komunikacijos priemones leidžia visuomenėje mažinti manipuliacijos riziką ir skatinti kokybišką viešąjį dialogą.

Metodai ir būdai

Profesionalūs viešieji kalbėtojai kaip bendravimo priemonę gali naudoti pasakojimo būdus arba humorą. Viešam kalbėtojui, kuris moka gerai naudoti komediją, gali būti sėkmingiau į kalbą įterpti juoką nei tam, kuris šioje srityje yra silpnas.

"TED Talks" pateikiamos kalbėtojo gairės: Oficialus TED viešojo kalbėjimo vadovas. Jame pateikiama tokia informacija:

• Nuo pat pradžių stenkitės užmegzti akių kontaktą.
• Įtraukite humoro, kad auditorijoje išsklaidytumėte įtampą dėl temos. Tačiau jokių įžeidžiančių juokelių ar banalių kalambūrų.
• Gerdami vandenį išvengsite burnos džiūvimo nuo adrenalino, o vengdami tuščio skrandžio sumažinsite nerimą.
• Turėkite atsarginį planą (užrašus arba scenarijus), kurį galėsite naudoti, jei pristatymo technologija nepavyks.
• Geriau vengti bandymų sulaukti aplodismentų. Svarbiausia ne kalbėtojas, o jo idėja, kurią jis aistringai puoselėja.

Yra ir kitų gairių.

Bilas Geitsas kalba DFID

Modeliai

Viešojo kalbėjimo modeliai.

Viešojo kalbėjimo patikimumo 6 I modeliai yra šie:

6 patikimumo požymiai
Idėjos	Kūrybiškai pristatykite idėją
Informacija	Pateikite naujų ir sprendimų priėmimo faktų
Įtaka	Būkite charizmatiškas ir rodykite pasitikėjimą savimi
Sąžiningumas	Pirmoje sesijos pusėje būkite autentiški ir užmegzkite pasitikėjimą.
Poveikis	Nustatykite ir pateikite įsimintiną pranešimo pateikimo būdą.
Uždegimas	Kvietimas imtis veiksmų, jei reikia (pvz., finansavimas, socialinė veikla, konsultavimas ir t. t.).

AIDA modelis

AIDA modelio esmė - sukurti žinutę ir veiksmingai ją pateikti tikslinei auditorijai. Jame teigiama, kad kalbėtojas pirmiausia turėtų atkreipti dėmesį, išlaikyti auditorijos susidomėjimo lygį, sužadinti norą priimti sprendimą arba tikslą (kreipimąsi, temą ir pan.), kurį norima perteikti, ir galiausiai pasiekti, kad auditorija imtųsi veiksmų arba įsipareigotų veikti.

Vinstonas Čerčilis transliuoja laidą Kvebeke, 1943 m.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra viešasis kalbėjimas?

K: Kokie yra penki svarbūs viešojo kalbėjimo klausimai?

K: Kaip senovės graikai vadino viešąjį kalbėjimą?

K: Kaip romėnai vadino viešąjį kalbėjimą?

K: Kaip iki XX a. pabaigos buvo vadinamas viešasis kalbėjimas?

K: Kas yra propaganda?

K: Kas, pasak George'o Orwello, yra propaganda?

Paieška pagal raidę