Henry Wadsworth Longfellow (1807 m. vasario 27 d. - 1882 m. kovo 24 d.) - amerikiečių mokytojas ir poetas. Keletas jo eilėraščių: "Paul Revere's Ride", "The Song of Hiawatha" ir "Evangeline. Jis taip pat buvo pirmasis amerikietis, išvertęs Dantės Aligjerio "Dieviškąją komediją". Jis buvo vienas iš penkių "Ugnies židinio poetų". Jis buvo vienas įtakingiausių asmenų XIX a. JAV kultūroje.
Longfellow gimė Portlande, Meino valstijoje, studijavo Bowdoin koledže. Vėliau kurį laiką praleido Europoje. Grįžęs tapo Bowdoino, o vėliau Harvardo koledžo profesoriumi. Jo pirmosios didelės poezijos knygos buvo "Nakties balsai" (1839) ir "Baladės ir kiti eilėraščiai" (1841). 1854 m. Longfellow pasitraukė iš dėstymo, kad galėtų daugiau laiko skirti rašymui. Likusį gyvenimą jis nugyveno Kembridže, Masačusetso valstijoje, gyveno senajame Džordžo Vašingtono būstinės pastate. Jo pirmoji žmona Mary Potter mirė 1835 m. po persileidimo. Antroji žmona, Frances Appleton, mirė 1861 m., užsidegus jos suknelei. Po jos mirties Longfellow kurį laiką sunkiai rašė poeziją. Jis daugiausia dirbo prie savo vertimų. Mirė 1882 m.
Longfellow daugiausia rašė lyrinius eilėraščius, kurie pasižymi muzikalumu. Jo eilėraščiuose dažnai buvo pasakojamos mitologijos ir legendų istorijos. Dar būdamas gyvas jis tapo populiariausiu amerikiečių poetu. Jam taip pat sekėsi ir kitose šalyse. Kai kurie jį kritikavo už tai, kad jis mėgdžiojo europietišką stilių ir rašė eilėraščius, skirtus paprastiems žmonėms. 1884 m. Longfellow tapo pirmuoju ne britų rašytoju, kuriam Londono Vestminsterio abatijoje esančiame Poetų kampelyje buvo pastatytas atminimo biustas. Jis yra vienintelis amerikiečių poetas, kuriam pastatytas biustas.
Gyvenimo ir karjeros santrauka
Longfellow mokėsi Bowdoin koledže, kur tapo bendramoksliu su kitais vėliau žinomais rašytojais ir mokslininkais. Po studijų jis keliavo po Europą, gilino kalbų ir literatūros žinias, o sugrįžęs 1829 m. tapo Bowdoino profesoriumi. 1835 m. persikėlė į Harvardą, kur dėstė užsienio kalbas ir literatūrą iki 1854 m., kai pasitraukė, kad galėtų visiškai atsiduoti rašymui.
Ilgą laiką jis gyveno žinomajame Kembridžo name, vadinamame Longfellow House (seniau — Džordžo Vašingtono būstinė). Ši namo vieta vėliau tapo istorinės reikšmės objektu ir muziejumi, susijusiu su jo gyvenimu ir darbais.
Svarbiausi kūriniai ir vertimai
- Evangeline (1847) — pasakojimas apie akadiečių tremtį, tapęs vienu iš labiausiai žinomų Longfellow kūrinių.
- The Song of Hiawatha (1855) — epinė poema, parašyta trocheiniu tetrametru, dalinai įkvėpta suomių epos "Kalevala" ritmo; pasakoja apie Hiawatha personažo legendas.
- Paul Revere's Ride — viena iš geriausiai atpažįstamų jo patriotiškų baladžių, vėliau įtraukta į rinkinį "Tales of a Wayside Inn".
- Vertimai: Longfellow daug prisidėjo prie Europos klasikų pristatymo anglų kalba; ypač svarbus yra jo darbas su Dantės kūryba — jis buvo vienas pirmųjų amerikiečių, išvertusių "Dieviškąją komediją" į anglų kalbą.
Stilius, temos ir kritikų vertinimai
Longfellow poezija pasižymi aiškia, melodine kalba, natūraliu ritmu ir naratyvine jėga. Jis mėgo pasakoti istorijas, remtis mitologija, legendomis ir liaudies tradicijomis, todėl jo eilėraščiai buvo lengvai suprantami ir mėgstami plačiosios skaitytojų auditorijos. Dėl prieinamumo ir sentimentalaus tono jis sulaukė ir kritikos: kai kurie literatūros kritikų jį apkaltino paviršutiniškumu, imituojant europietiškus modelius ir vengiant gilios literatūrinės eksperimentacijos.
Asmeninis gyvenimas ir vėlesni metai
Longfellow asmeninis gyvenimas turėjo tragiškų momentų: pirmosios žmonos mirtis 1835 m. po persileidimo ir antrosios žmonos Frances Appleton mirtis 1861 m., kai jai užsidegė suknelė. Bandydamas ją gelbėti, Longfellow pats patyrė rimtas nudegimo traumas; ši nelaimė paveikė jo sveikatą ir kūrybą, o ilgam laikui jis tapo mažiau produktyvus poezijos srityje ir daug dirbo su vertimais.
Paveldas ir atminimas
Longfellow buvo vienas iš žymiausių XIX a. amerikiečių poetų, kurio kūriniai padėjo formuoti jaunėjančios tautos literatūrinę tapatybę. Jo eilėraščiai ilgus dešimtmečius buvo skaitomi mokyklose, vertinami plačios auditorijos ir versti į daugelį kalbų. Nors po jo mirties literatūrinės mados keitėsi ir jo reputacija tarp kritikų svyravo, jo poveikis populiariajai amerikiečių kultūrai ir literatūrai išliko reikšmingas.
Apmintinos detalės: 1884 m. jam buvo skirtas atminimo biustas Vestminsterio abatijoje — pirmas toks pagerbimas ne britų rašytojui. Longfellow namas Kembridže šiandien yra nacionalinės reikšmės istorinis paminklas ir muziejus, kur lankytojai gali susipažinti su poeto asmeniniu ir kūrybiniu palikimu.
