Percy Bysshe Shelley (1792 m. rugpjūčio 4 d. – 1822 m. liepos 8 d.) – XIX a. pradžios anglų poetas, dažnai laikomas vienu įtakingiausių romantizmo krypties anglų literatūroje kūrėjų. Kai kurie jo eilėraščiai, pavyzdžiui, "Ozimandija" ir "Odė vakarų vėjui", yra vieni žymiausių kūrinių anglų kalba ir dažnai cituojami kaip romantizmo pavyzdžiai.

Gyvenimas

Shelley gimė Horšame, Sasekse, aristokratiškoje šeimoje – jis buvo parlamento nario sūnus. 1810 m. įstojo į Oksfordo universitetą (University College, Oxford), tačiau mokslus tęsė tik trumpai: 1811 m. buvo pašalintas už bendradarbiavimą leidžiant traktatą apie ateizmą (dėl to vėliau tradiciškai minimas jo pašalinimas už ateizmą).

Asmeniniame gyvenime Shelley buvo skandalinga figūra savo laikmečiui: jis vedė Harriet Westbrook, bet 1814 m. paliko ją ir pabėgo su Marija Godvin (Mary Godwin). Po to, kai Harriet 1816 m. nusižudė, Shelley 1816 m. vedė Mariją Godvin; vėliau ji išgarsėjo kaip romano "Frankenšteinas" autorė Marija Šelė (Mary Shelley). Dėl jo radikalių politinių pažiūrų, religinių nuostatų ir asmeninio elgesio jis savo laiku susilaukė daug kritikos ir socialinės atstūmimo.

Keliautojas ir bendraminčiai

Shelley didžiąją gyvenimo dalį praleido keliaudamas po Europą, ypač Italiją, kur rado palankesnę aplinką kurti ir gyventi. Bene žymiausias jo sąjungininkas ir bičiulis buvo poetas lordas Byronas; abu paliko Angliją ir keliavo po Europą, dalinosi politinėmis bei estetinių idėjomis. 1816 m. Genvėje Shelley susipažino su Byronu, o šis laikotarpis (vadinamas „elektrifikuojančiu“ susitikimu) turėjo įtakos tiek jų kūrybai, tiek literatūriniam gyvenimui.

Kūryba ir temos

Shelley kūryboje dominuoja gamtos vaizdiniai, idealistinė tikėjimo jėga, laisvės ir socialinio teisingumo siekis, kritika religinių dogmų ir tradicinių struktūrų. Jo stilius pasižymi ritminga lirika, vaizdingomis metaforomis ir intelektualine įtampa. Svarbesni kūriniai:

  • Alastor, or The Spirit of Solitude (1816) – ilgesnė poema, nagrinėjanti vienatvę ir kūrybinį siekimą;
  • Ozymandias (parašyta 1817 m.) – trumpas neoklasikinis eilėraštis apie laikinas valdžios didybines gaires;
  • Ode to the West Wind – viena ryškiausių jo liriškųjų ataskaitų apie gamtos ir kūrybinės jėgos santykį;
  • Prometheus Unbound (1820) – laisvų posmų drama/poema, kuri interpretuoja Prometėjo mitą kaip laisvės simbolį;
  • The Cenci – verstinė drama (verse drama) apie moralinę ir teisinę katastrofą šeimoje;
  • Adonais (1821) – elegija Johnui Keatsui, kuri vienu metu yra paminklas draugui ir meditacija apie mirtį bei amžinąją šlovę.

Mirtis ir palikimas

Likus maždaug mėnesiui iki 30-ojo gimtadienio, Shelley nuskendo per nelaimingą atsitikimą valtimi netoli Italijos krantų 1822 m. liepos 8 d. Jo kūnas buvo rastas ir po trumpų išgyvenimo vilčių kremuotas paplūdimyje prie Viareggio; pelenai vėliau palaidoti Romoje, protestantų kapinėse šalia Johno Keatso. Kūryba ir idėjos turėjo didelę įtaką vėlesnėms literatūros ir intelektualinėms srovėms: Shelley buvo svarbus tiek romantiškosios tradicijos tęstinumo, tiek politinio radikalizmo simbolis.

Shelley – vienas iš trijų svarbių tos pačios kartos anglų romantikų, mirusių jaunų; kiti du dažnai minimi kartu su juo buvo lordas Byronas ir Johnas Keatsas. Jo kūriniai iki šiol skaitomi, nagrinėjami universitetuose ir įkvepia įvairius meninius bei politinius judėjimus.