Pérotinas — viduramžių polifonijos pradininkas (Magnus Liber, organum)

Pérotin (gyveno apie 1200 m.) – viduramžių kompozitorius, dažniausiai siejamas su Paryžiaus Notre Dame mokykla. Manoma, kad jis buvo prancūzas, tačiau apie jo asmeninį gyvenimą išlikę labai mažai dokumentų. Iš archyvinių tyrinėjimų, tame tarpe Notre Dame duomenų, neišryškėjo aiškaus jo vardo – todėl kyla spėjimų, jog Pérotin galėjo būti slapyvardis arba jis vartodavo kitą vardą savo kūrybai žymėti.

Magnus Liber ir kūrybos paveldas

Pérotinas yra svarbiausias autoriaus vardas, susijęs su didžiuliu polifoninės muzikos rinkiniu Magnus Liber (liet. „Didžioji knyga“). Polifoninės muzikos rinkinyje, sudarytame ir papildytame Notre Dame mokyklos kompozitorių, daug medžiagos parašė ankstesnis autorius Léoninas, kurio darbai galėjo tapti Pérotino pamatu. Magnas Liber apėmė įvairius žanrus – organum, clausula, conductus ir kt. Iš Pérotino kūrinių dažnai minimi didelio masto organum triplum ir quadruplum pavyzdžiai, kuriems priskiriami tokie kūriniai kaip „Viderunt omnes“ ir „Sederunt principes“.

Muzikos stilius ir naujovės

Pérotinas sieja su polifoninio stilistikos išvystymu Vakarų muzikoje. Jo organumams būdinga, kad pagrindinė gregorijaninė melodija (tenoras arba vox principalis) kartais ilgam užlaikoma ir giedama labai lėtai, tuo tarpu viršutiniai balsai (du ar trys) gieda judresnes, tarpusavyje suderintas linijas. Tokiu būdu susidaro sudėtingos, daugiasluoksnės tekstūros, kuriose lėtas, ilgas tenorinis kanonas kontrastuoja su greitesnėmis imitacinėmis figūromis.

Svarbi Pérotino naujovė buvo ritminės struktūros aiškesnis užrašymas: Notre Dame mokykloje pradėta vartoti modalinė ritmika ir tam tikros notacijos priemonės (ritminiai režimai), leidusios užfiksuoti skirtumus tarp lėtesnių ir greitesnių balsų. Tai buvo esminis žingsnis nuo ankstesnės neaiškios užrašų praktikos link tikslesnės daugiabalsės kūrinių realizacijos.

Klasifikacija: organum triplum ir quadruplum

Pérotinas komponavo tiek trijų, tiek keturių balsų organumus (organum triplum, organum quadruplum). Tokiuose kūriniuose viršutiniai balsai dažnai yra savarankiškesni melodine ir ritmine prasme nei anksčiau, o bendras rezultatas – monumentali, ritualinė muzika, tinkama katedrų liturgijai.

Datavimas ir notacijos problemos

Sunku tiksliai datuoti Pérotino kūrinius, nes viduramžių notacijos sistema ir dokumentacijos stygius kartais neleidžia aiškiai nustatyti laikotarpio. Be to, daug kūrinių yra perduoti rankraščiuose be aiškių autorių priskyrimų arba su vėlesnėmis redakcijomis. Dėl to muzikinės formos ir užrašymo stilius kartais neleidžia nuspręsti, kuriuo režimu ar metodika konkretus kūrinys parašytas.

Poveikis vėlesnei muzikai

Pérotino indėlis turi ilgalaikį poveikį Vakarų muzikos raidai: jo darbai prisidėjo prie daugiabalsės tradicijos plėtros, ritmikos užrašymo išgryninimo ir didesnio muzikos polifoninio užtaisymo. XX a. kompozitoriai, ypač tie, kurie kūrė minimalistinę muziką, pastebėjo ir panaudojo tam tikrus Pérotino principus — ilgų, kartojamų figūrų sluoksniavimą, poliritmiją ir gradualų vystymąsi. Tarp tokių kūrėjų dažnai minima figūra – Steve'as Reichas, kurio poliritminės bei pasikartojančios struktūros kartais siejamos su viduramžių polifonijos atkoduotomis idėjomis.

Šiuolaikinės interpretacijos

Šiuolaikiniai ansambliai ir atlikėjai dažnai atlieka Pérotino organumus remdamiesi viduramžių notacijos rekonstrukcijomis. Dėl užrašymo neaiškumų egzistuoja skirtingos interpretacijos, tad klausytojams siūlomi įvairūs variantai – nuo griežtesnių, „mokslinių“ atlikimų iki laisvesnių, šiuolaikiškesnių interpretacijų. Tai taip pat prisideda prie Pérotino kūrybos gyvavimo ir supratimo plėtros iki šių dienų.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas buvo Pérotinas?

K: Kur jis dirbo?

K: Kas yra Magnus Liber?

K: Kokią muziką rašė Pérotinas?

Klausimas: Ar Notre Dame katedroje yra kokių nors įrašų su jo vardu?

Klausimas: Ar Léoninas galbūt buvo Pérotin'o mokytojas?

K: Kokią įtaką Pérotino muzika padarė šiuolaikiniams kompozitoriams?

Paieška pagal raidę