Periklis — Atėnų lyderis: demokratijos, meno ir Partenono rėmėjas
Periklis — Atėnų lyderis, demokratijos, meno ir Partenono rėmėjas: kaip jo vadovavimas pakeitė Atėnų kultūrą, imperiją ir architektūrą.
Periklis (apie 495–429 m. pr. m. e., gr. Περικλῆς, reiškiantis "apsuptas šlovės") buvo įtakingas valstybės veikėjas, oratorius ir generolas Atėnuose. Gyveno Persijos ir Peloponeso karų laikotarpiu. Kilęs iš įtakingos šeimos pagal motiną — Alkmeonidų giminės, Periklis ilgainiui tapo vienu svarbiausių Atėnų politinių lyderių.
Politinė veikla ir reformos
Periklis ilgą laiką dominavo atėniečių politikoje — ypač nuo maždaug 461 m. pr. m. e. iki mirties 429 m. pr. m. e. Šį laikotarpį istorikai dažnai vadina Periklio amžiumi. Jis aktyviai palaikė ir gilino demokratines institucijas: skatino plačiau įtraukti piliečius į sprendimų priėmimą, remė atlyginimą už teisėjų ir kitų piliečių tarnybą (kad mažiau pasiturintys galėtų dalyvauti politikoje) ir stiprino liaudies susirinkimo reikšmę.
Svarbi Periklio politika buvo ir griežtesnė pilietybės taisyklė: pagal vieną iš įstatymų (apie 451/450 m. pr. m. e.) pilietybę galėjo turėti tik tie, kurių abu tėvai buvo atėniečiai. Jis taip pat remė prioritetines reformas, kuriomis buvo apribota senojo aristokratinio organo — Areopago — įtaka (reformos dažnai siejamos su Efialtu), o tai sustiprino demokratinę valdžią.
Delijų lyga, imperija ir užsienio politika
Periklis vadovavo Atėnoms per ankstyvąjį Peloponeso karo laikotarpį ir aktyviai plėtojo Atėnų įtaką jūroje. Delijų lygos resursai buvo sutelkti Atėnų rankose, o laipsniškai Lygos santykiai su Atėnais priartėjo prie to, ką šiuolaikiniai istorikai vadina Atėnų imperija. Periklis kritikų buvo kaltinamas imperializmu ir kartais vadinamas populistu, tačiau jo šalininkai teigė, kad tokia politika užtikrino Atėnų saugumą ir klestėjimą.
Kultūros ir statybų rėmėjas
Periklis aktyviai rėmė meną, literatūrą ir mokslą — dėl to Atėnai tapo svarbia senovės kultūros sostine. Jis inicijavo didžiulį Akropolio rekonstravimo projektą, kurio metu buvo pastatyti ar atstatyti svarbūs statiniai: dauguma išlikusių Akropolio pastatų atsirado šio laikotarpio dėka. Dėl jo iniciatyvos buvo statomas Akropolyje esantis kompleksas (įskaitant Partenoną), Proplyeum, Erehtejoną bei kitus statinius. Statybų projektai ne tik išpuošė miestą, bet ir suteikė darbo daugeliui gyventojų bei demonstravo Atėnų šlovę.
Viešasis įvaizdis, retorika ir asmeninis gyvenimas
Tukididas — vienas pagrindinių mūsų žinių apie Periklį šaltinių — apibūdino jį kaip „pirmąjį Atėnų pilietį“ (Tukididas). Periklis garsėjo savo retorika: jo kalbos įkvėpė viešąjį gyvenimą, o garsioji Periklio paminklinė kalba (funerarioji kalba), užrašyta Tukidido, yra viena reikšmingiausių šaltinių apie atėniečių vertybes ir demokratiją.
Asmeniniame gyvenime Periklis buvo vedęs (žmonos vardas istoriniuose šaltiniuose nėra aiškiai žinomas). Jis turėjo du sūnus; kai kurie šaltiniai mini jų vardus — Xanthippus ir Paralus — tačiau šaltinių duomenys skiriasi. Periklis taip pat buvo susijęs su žinoma kurtizane Aspazija, kuri, pasak senovės šaltinių, turėjo intelektualinę ir politinę įtaką Periklio gyvenime bei diskusijose.
Peloponeso karas, maras ir mirtis
Periklis vadovavo Atėnams karo pradžioje, tačiau Peloponeso karo metu miestas patyrė didelių sunkumų. 429 m. pr. m. e. Atėnus ištiko didžiulis maras (plačiai vadinamas „Atėnų maro“), kurio metu žuvo didelė dalis gyventojų ir tarp jų — pats Periklis. Maras smarkiai susilpnino Atėnų pozicijas ir ženkliai pakeitė miesto istorijos eigą.
Paveldo reikšmė
Periklio era paliko gilų pėdsaką Vakarų kultūroje: jo remtas architektūros ir meno palikimas (ypač Partenonas) tapo klasikinės Graikijos simboliu. Jo reformos sustiprino demokratines praktikas, nors kartu paliko ir diskusijų apie valdžios centralizaciją bei Atėnų vaidmenį jūrinėje politikoje. Istorikai ir toliau vertina Periklį kaip sudėtingą figūrą — vienu metu idealizuojamą valstybės ir kultūros gynėją, kitu — kontroversiškai vertinamą lyderį.
Periklio gyvenimas ir veikla išliko gyvai aptariami tiek senovės, tiek šiuolaikinių istorikų raštuose. Jo indėlis į Atėnų meną, statybas, viešąjį gyvenimą ir demokratiją dar ilgai formavo Vakarų civilizacijos idėjas.
Susiję puslapiai
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas buvo Periklis?
A: Periklis buvo žymus ir įtakingas Atėnų valstybės veikėjas, oratorius ir generolas, gyvenęs tarp Persijos ir Peloponeso karų.
K: Kas yra "Periklio amžius"?
A: Periklio amžius - tai laikotarpis, kai jis vadovavo Atėnams, maždaug nuo 461 iki 429 m. pr. m. e. Jis gali apimti tiek ankstyvuosius Persų karus, tiek vėlyvuosius kitus šimtmečius.
K: Ką Periklis padarė Atėnų visuomenei?
A: Periklis padarė didelę įtaką Atėnų visuomenei. Jis kartu su Efialtu atėmė iš didikų valdžią, skatino meną ir literatūrą, taip puoselėjo Atėnų demokratiją, kad kritikai jį vadina populistu, ir pradėjo plataus užmojo projektą, pagal kurį buvo pastatyta dauguma išlikusių Akropolio statinių (įskaitant Partenoną).
K: Kas buvo Efialtas?
A: Efialtas buvo politikas, su kuriuo Periklis atėmė iš kilmingųjų valdžią. Vėliau jis buvo nužudytas.
K: Kuo Periklis pramogavo Atėnuose?
A: Būdamas dvidešimties, Periklis surengė didelį dramos spektaklį Dioniso šventės proga ir juo linksmino visus Atėnus.
K: Su kuo Periklis susituokė?
A: Jo žmonos vardas nežinomas, bet jis buvo susijęs su kurtizane vardu Aspazija.
K: Kiek sūnų jis turėjo?
A; Jis turėjo du sūnus.
Ieškoti