Kamerinė muzika

Grupių dydžio žodžiai

Šie žodžiai naudojami norint parodyti, kiek žmonių žaidžia. Jie taip pat gali būti vartojami dainininkų grupėms (solo vokalas, duetas ir t. t.):

• solo - tai tik vienas žaidėjas (arba dainininkas). Paprastai tai nėra vadinama kamerine muzika.

• duetas arba duetas - tai kūrinys dviem instrumentams. Žodis "duetas" paprastai reiškia kūrinį, kuriame abi dalys yra vienodai svarbios. Smuiko sonatoms, fleitos sonatoms ir kt. paprastai akompanuoja fortepijonas, tačiau jos paprastai nevadinamos "duetais". Fortepijoniniai duetai skirti dviem atlikėjams prie vieno fortepijono.

• trio - tai kūrinys trims instrumentams. Fortepijoninis trio - tai kūriniai fortepijonui, smuikui ir violončelei. Kartais trio gali būti pavadintas vieno iš instrumentų vardu, pvz: Brahmso "Trio valtornai" skirtas valtornai, smuikui ir fortepijonui, o ne trims valtornoms!

• kvartetas - tai kūrinys keturiems instrumentams. Styginių kvartetai yra populiariausia kamerinės muzikos forma. Jie skirti dviem smuikams, altui ir violončelei. Fortepijoninis kvartetas būtų skirtas fortepijonui, smuikui, altui ir violončelei.

• kvintetas - tai kūrinys penkiems instrumentams. Styginių kvintetas gali būti skirtas dviem smuikams, dviem altui ir violončelei (pvz., Mozarto styginių kvintetai) arba dviem smuikams, altui ir dviem violončelėms (pvz., Šuberto kvintetas). Fortepijoninis kvintetas skirtas fortepijonui ir styginių kvartetui (nors Šuberto "Upėtakių kvintetas" yra neįprastas: jis skirtas fortepijonui, smuikui, altui, violončelei ir kontrabosui).

• sekstetas - tai kūrinys šešiems instrumentams. Styginių sekstetai paprastai skirti dviem smuikams, dviem altams ir dviem violončelėms. Poulenco sekstetas skirtas fortepijonui ir penkiems pučiamiesiems instrumentams.

• septetas yra gana neįprastas ir gali būti skirtas bet kokiam instrumentų deriniui. Beethovenas, Saint-Saënsas ir Ravelas parašė septetus, tačiau skirtingiems instrumentų deriniams.

• oktetas skirtas aštuoniems instrumentams. Šuberto oktetas skirtas klarnetui, valtornai, fagotui, styginių kvartetui ir kontrabosui. Mendelssohno oktetas skirtas dviem styginių kvartetams.

• nonet yra gana retas reiškinys. Louis Spohr parašė nonetą smuikui, altui, violončelei, kontrabosui, fleitai, obojui, klarnetui, fagotui ir valtornai.

Istorija

Kamerinė muzika instrumentams išpopuliarėjo kaip kažkas kitokio nei dideli orkestrai. Orkestras išsivystė XVII a., o kartu su juo ir kamerinė muzika. Kompozitoriai rašė trio sonatas, skirtas dviem aukštiems instrumentams (pvz., dviem smuikams) ir akompanimentui continuo (dažniausiai klavesinui ir violončelei). Arcangelo Corelli ir Johannas Sebastianas Bachas parašė daug trio sonatų.

Josephas Haydnas parašė daug styginių kvartetų. Jis išpopuliarino šį derinį. Mozartas ir Bethovenas taip pat parašė puikių styginių kvartetų. Paskutinius Beethoveno parašytus kvartetus buvo labai sunku groti ir suprasti, tačiau XIX a. kompozitoriai, tokie kaip Šubertas, Šumanas, Mendelsonas ir Brahmsas, buvo jų įkvėpti. XX a. vienus geriausių styginių kvartetų parašė Bartókas ir Šostakovičius.

Kamerinės muzikos grojimas

Labai smagu groti kamerinę muziką, nes kiekvienas žaidėjas yra individualus. Tai tarsi pokalbis muzikoje. Nėra dirigento, todėl kiekvienas muzikantas turi atidžiai klausytis kitų ir išmokti groti kartu kaip nedidelė komanda. Be to, muzikantai gali geriau girdėti savo grojimą nei orkestre. Kai kurie gyvi kompozitoriai yra parašę daug muzikos jauniems, nelabai pažengusiems žaidėjams. Kai kurie ankstyvieji Mozarto styginių kvartetai nėra labai sudėtingi ir yra puiki įžanga į kamerinį muzikavimą.