Maurice'as Ravelis (gimė 1875 m. kovo 7 d. Kibūre, Pirėnų Atlanto regione, mirė 1937 m. gruodžio 28 d. Paryžiuje) - prancūzų kompozitorius. Jo vardas dažnai minimas kartu su Claude'o Debussy vardu, tačiau jų muzika iš tiesų labai skiriasi: Debussy dažnai siejamas su impresionizmu, tuo tarpu Ravelis pabrėžė aiškią formą, spalvingą orkestraciją ir techninį meistriškumą. Ravelis pats nemėgo per daug siaurų etiketių, nors jo kūryboje juntamos tiek prancūziškos tradicijos, tiek ispaniški, balkaniški ir kiti rytietiški motyvai.

Ravelis mokėsi Paryžiaus konservatorijoje ir turėjo svarbių pedagoginių ryšių (pvz., su Gabrieliu Fauré). Jis buvo žinomas kaip išskirtinis orkestratorius — ne tik savo kūriniuose, bet ir aranžuodamas kitų autorių muziką (žinoma Ravelio orkestracija Mussorgskio „Pictures at an Exhibition“). Ravelio fortepijoninė kūryba (fortepijoninės pjesės) yra techniškai sudėtinga, kupina blizgančių efektų ir naujoviškų skambesio sprendimų; daug jo kūrinių reikalauja ypatingo atlikėjo jautrumo ir precizikos.

Ravelis mėgo vaikus ir gyvūnus, todėl jo muzikoje dažnai pasitaiko pasakų, vaizdinių ir gyvūnų vaizdinių. Vienas gerai žinomų pavyzdžių yra baletas ir klaviūrinis rinkinys Ma mère l'Oye („Mano mama — pasaka“), kuriame atsispindi pasakų (t. y. pasakas) įkvėpti motyvai ir vaizduotė. Jo kūryboje taip pat randame naktinius peizažus, impresionistinius spalvinius efektus ir virtuoziškus pianinius epizodus (pvz., „Gaspard de la nuit“, „Miroirs“, „Jeux d'eau“).

Vienas iš žinomiausių Ravelio kūrinių — Boléro. Tai apie 17 minučių trukmės orkestrinis kūrinys, parašytas 1928 m. pirminėms baleto užduotims. Boléro remiasi vienu melodiniu motyvu ir ritminiu ostinatu (smuiko ar būgnų ritmu), kuris išlieka viso kūrinio metu, o įdomumas kuriamas besitęsiančiu orkestracijos ir dinamikos didėjimu — tema nuolat kartojama, palaipsniui pridedant naujas instrumentų spalvas ir garsumą. Trumpą šio kūrinio versiją panaudojo čiuožėjai ant ledo Torvilas ir Dynas šokiui, po kurio 1984 m. jie tapo olimpiniais čempionais.

Ravelio opusą sudaro ne tik orkestriniai ir pianistiniai kūriniai — jis parašė simfoninių poemų, baletų (pvz., „Daphnis et Chloé“), styginį kvartetą, koncertus (įskaitant koncertą fortepijonui ir orkestrui G-dur bei žymųjį „Koncertą kairiajai rankai“), taip pat mažesnes pjeses ir dainas. Jo muzikoje dažnai susilieja prancūziška elegancija, eksperimentavimas su harmonija, ryškus ritminis pojūtis ir ypatingas dėmesys orkestro spalvoms.

Vėlesniais gyvenimo metais Ravelis kentėjo nuo sveikatos problemų, kurios ribojo jo kūrybinę veiklą, ir mirė 1937 m. Nepaisant palyginti nedidelio kūrybinio palikimo masto, jo įtaka XX a. muzikai yra didelė: Ravelis išryškino orkestracijos galimybes, išplėtė pianizmo technikas ir paliko kūrinių, kurie iki šiol yra repertuaro dalis ir dažnai atliekami visame pasaulyje.

  • Pavane pour une infante défunte — lyrinė pavana, dažnai atliekama ir orkestruota;
  • String Quartet in F major — styginis kvartetas, kuriame dera klasikinė forma ir modernios harmonijos;
  • Daphnis et Chloé — didelės apimties baletas su nuostabia orkestracija;
  • Boléro — vienas labiausiai atpažįstamų Ravelio kūrinių dėl savo nuoseklaus ostinato ir eksponentinio orkestracijos augimo;
  • Piano Concertos — ypač „Koncertas G-dur“ ir „Koncertas kairiajai rankai“.