Maurice Ravel
Maurice'as Ravelis (gimė 1875 m. kovo 7 d. Kibūre, Pirėnų Atlanto regione, mirė 1937 m. gruodžio 28 d. Paryžiuje) - prancūzų kompozitorius. Jo vardas dažnai minimas kartu su Claude'o Debussy vardu, tačiau jų muzika iš tiesų labai skiriasi. Ravelis mėgo vaikus ir gyvūnus, todėl jo muzika dažnai yra apie juos. Jis mėgo rašyti apie pasakas ir istorijas iš tolimų kraštų. Jis parašė gražios fortepijoninės muzikos, kurios didžiąją dalį sunku groti. Boléro yra 17 minučių trukmės kūrinys orkestrui. Trumpą jo versiją panaudojo čiuožėjai ant ledo Torvilas ir Dynas šokiui, po kurio 1984 m. jie tapo olimpiniais čempionais.
Maurice'as Ravelis prie fortepijono, akomponuojant kanadiečių dainininkei Évai Gauthier 1928 m. kovo 7 d., gastrolių po Ameriką metu. George'as Gershwinas stovi visiškai dešinėje.
Jo gyvenimas
Ankstyvieji metai
Maurice'as Ravelis gimė Ciboure, Prancūzijoje. Jo tėvas buvo inžinierius. Abu tėvai domėjosi kultūra. Netrukus po jo gimimo šeima persikėlė į Paryžių ir ten liko gyventi.
Netrukus paaiškėjo, kad Maurice'as turi muzikinių gabumų, todėl tėvas suorganizavo jam fortepijono pamokas pas žinomą mokytoją. 1889 m. jis įstojo į Paryžiaus konservatoriją.
1889 m. Paryžiuje vyko didelė tarptautinė paroda - pasaulinė paroda. Ravelas ir Debussy šioje parodoje girdėjo gamelanų muziką iš Javos. Abiem, ypač Debussy, ji padarė įtaką. Ravelas taip pat girdėjo rusų muziką Rimskio-Korsakovo koncertuose. Jis taip pat susidraugavo su labai talentingu ispanų pianistu Ricardo Viñesu, kuris mokėsi toje pačioje konservatorijos klasėje. Jis girdėjo Richardo Wagnerio muziką, susipažino su kompozitoriais Chabrier ir Satie.
1895 m. jis paliko konservatoriją, bet 1897 m. grįžo į ją studijuoti kompozicijos pas Gabrielį Fauré ir kontrapunkto bei orkestruotės pas Andreé Gédalge'ą. Tuo metu Ravelas dar nebuvo tikras dėl savęs kaip kompozitoriaus. Pirmasis jo kūrinys, kuris turėjo tapti labai žinomas, buvo trumpa pjesė orkestrui "Pavane pour une infante défunte". Fauré buvo labai geras mokytojas Raveliui, kuris savo virtuozišką fortepijoninę pjesę Jeux d'eau (liet. "Vandens žaismas" arba "Fontanai") ir Styginių kvartetą dedikavo Fauré. Tačiau Ravelis niekada negavo premijos už kompoziciją, todėl 1903 m. paliko Fauré klasę.
Ankstyvoji karjera
Ravelis pradėjo gyventi kaip dendis. Jis visada rengėsi labai elegantiškai ir susipažino su panašaus skonio žmonėmis. Jis bandė laimėti Romos premiją 1904 m. ir dar kartą 1905 m. Tačiau teisėjai mėgo tradicinę muziką ir nesuprato Ravelo stiliaus. Konservatorijoje kilo didelis ginčas, dėl kurio direktorius Dubois atsistatydino, o jo vietą užėmė Fauré. Tuo tarpu Ravelis su draugais kuriam laikui išvyko iš Paryžiaus ir pradėjo rašyti geriausius savo kūrinius. Tarp jų buvo Introdukcija ir Allegro septyniems instrumentams, įskaitant arfą, Rapsodie espagnole orkestrui, pirmoji opera L'heure espagnole ir Gaspard de la Nuit, virtuoziškas kūrinys fortepijonui. Paryžiuje muzikos kritikai toliau ginčijosi dėl Ravelio muzikos.
Pagaliau pripažinimas
1909 m. Paryžiuje lankėsi "Ballets Russes". Tai buvo garsiausia pasaulyje baleto trupė. Jų vadovas Diagilevas paprašė Ravelio parašyti jiems baletą Raveliui prireikė maždaug trejų metų, kad sukurtų muziką baletui "Dafnis et Chloé". Kiti jo kūriniai, kuriuos jis baigė iki karo pradžios, yra "Šecherezada" sopranui ir orkestrui (nepainioti su to paties pavadinimo Rimskio-Korsakovo kūriniu) ir Fortepijoninis trio.
Pirmasis pasaulinis karas
Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui Ravelis labai stipriai jautė, kad nori ką nors padaryti dėl savo šalies. Tačiau jam neleido stoti į Prancūzijos kariuomenę, nes turėjo 2 kg per mažą svorį. Todėl jis tapo autotransporto korpuso vairuotoju. 1916 m. jis susirgo dizenterija. Po kurio laiko, praleisto ligoninėje, jis buvo išvežtas atgal į Paryžių, kad pasveiktų, bet tada mirė jo motina, ir tai jį labai paveikė. Karo metai sulėtino jo kompozicinę veiklą. Jis sukūrė "Le Tombeau de Couperin" (gerai žinomas ir kaip kūrinys fortepijonui solo, ir orkestrui), kuriame atsigręžta į baroko laikotarpio muzikos stilių. Ilgai užtruko, kol baigė vieną populiariausių savo kūrinių La Valse (Valsas).
Po karo
Pasibaigus karui Debussy buvo miręs, o Ravelis buvo laikomas didžiausiu gyvu prancūzų kompozitoriumi. Jam buvo pasiūlytas Garbės legiono ordinas, bet jis jo nepriėmė. Jis nusipirko sau namą už Paryžiaus. Čia jis galėjo ramiai ir tyliai kurti. Parašė operą "Vaikas ir magija" (L'enfant et les sortileges) ir garsųjį virtuozinį kūrinį smuikui solo "Tzigane". Jis gastroliavo Europoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose ir visur buvo sutiktas kaip didis kompozitorius. Jam buvo suteiktas Oksfordo universiteto garbės daktaro vardas.
Ravelas kūrė keletą dalykų: baleto muziką, iš kurios atsirado orkestrinis kūrinys "Boléro", Koncertą fortepijonui in G, Koncertą fortepijonui kairei rankai, kurį buvo galima groti tik kaire ranka (parašytas pianistui Pauliui Wittgensteinui, per karą netekusiam dešinės rankos), ir keletą kitų nebaigtų projektų.
Paskutinieji jo gyvenimo metai
1932 m. jis pradėjo sirgti. Jau kelerius metus jam buvo sunku miegoti, ir tai galėjo būti smegenų ligos, kuri galiausiai jį pražudė, pradžia. Dėl 1932 m. įvykusio eismo įvykio liga dar labiau paūmėjo. Netrukus jis nebegalėjo pasirašyti savo vardu, sunkiai judėjo ir kalbėjo. 1937 m. jam buvo atlikta smegenų operacija, tačiau jis mirė.
Jo muzika
Ravelis buvo labai uždaras žmogus. Nieko nežinome apie jo seksualinį gyvenimą. Muzika jam kildavo iš pasivaikščiojimų kaime ar Paryžiuje, dažnai naktį ir bet kokiu oru. Tada jis grįždavo namo ir jas užrašydavo. Prie kiekvienos kompozicijos jis dirbo tol, kol ji būdavo tobula, ir niekam jos nerodydavo, kol ji nebūdavo paruošta. Jis mėgo kolekcionuoti mažus daiktus, pavyzdžiui, žaislus, ir šie daiktai dažnai tapdavo muzikos dalimi. Jo muzikos stiliui buvo svarbios baroko muzikos formos, gamelanų muzika, ispanų muzika, senoviniai modusai ir neįprastos harmonijos. Jis turėjo tik keletą mokinių, tarp jų ir Vohaną Viljamsą (Vaughan Williams), tačiau niekas negalėjo mėgdžioti jo muzikos, nes ji visada tokia asmeniška, kupina tobulumo ir humoro.
