Gabriel Fauré
Gabriel Urbain Fauré (gimė 1845 m. gegužės 12 d. Pamjė, Arijė, Vidurio Pirėnai; mirė 1924 m. lapkričio 4 d. Paryžiuje) - prancūzų kompozitorius, vargonininkas, pianistas ir muzikos pedagogas. Jis buvo svarbiausias to meto prancūzų kompozitorius. Jo muzikos rašymo būdas, ypač harmonijos, padarė didelę įtaką daugeliui XX a. kompozitorių. Dauguma to meto prancūzų kompozitorių išgarsėjo rašydami operas, tačiau Fioras parašė tik vieną operą. Svarbiausi jo kūriniai - prancūziškos dainos, kamerinė muzika ir fortepijoninė muzika. Jo "Requiem" (į kurį įtrauktas solo kūrinys "Pie Jesu", skirtas trimitininkui arba sopranui) yra vienas populiariausių iš visų requiem ir gali būti atliekamas su gana mažu orkestru ir choru. Kiti labai populiarūs kūriniai yra jo Berçeuse iš "Lėlės siuitos" fortepijoniniam duetui, Sicilienne iš "Pelléas et Mélisande" muzikos ir daina Après un rêve, kuri kartais atliekama ir soliniu instrumentu, pavyzdžiui, violončele.
Faurė 1907 m.
Jo gyvenimas
Fauré buvo kilęs iš pietų Prancūzijos. Jis gimė gausioje šeimoje ir ketverius metus buvo išsiųstas gyventi pas globėją. Būdamas visai mažas, jis dažnai grodavo armonika mažoje koplytėlėje prie mokyklos, kurios direktoriumi buvo jo tėvas. Jį išgirdusi akla ponia pasakė tėvui, kad šis turėtų jį išsiųsti į gerą muzikos mokyklą. Iš pradžių tėvas nenorėjo, bet kai berniukui sukako devyneri, jis buvo išsiųstas mokytis į Niedermejerio mokyklą Paryžiuje. Šioje mokykloje jaunuoliai buvo rengiami tapti bažnyčių vargonininkais ir chorų vadovais. Ten jis praleido vienuolika metų ir įgijo gerą muzikinį išsilavinimą. Vienas iš jo mokytojų buvo didysis kompozitorius Camille'is Saint-Saënsas.
Iš pradžių jis dirbo kelis darbus bažnyčiose, grojo ir akompanavo chorams. Per Prancūzijos ir Prūsijos karą Faure'as tarnavo kariuomenėje ir šiek tiek dėstė. Grįžęs į Paryžių 1871 m. spalio mėn. jis gavo choro akompaniatoriaus darbą didelėje Paryžiaus Saint-Sulpice bažnyčioje. Jis dažnai susitikdavo su Saint-Saënsu ir jo draugais, tarp kurių buvo kompozitoriai Lalo, Duparcas, d'Indy ir Chabrier. Keletas šių muzikantų, tarp jų ir pats Fauré, 1871 m. įkūrė muzikos draugiją Société Nationale de Musique.
1874 m. Saint-Saënsas pasitraukė iš Madlenos bažnyčios, o Fauré tapo choro vadovu. Tais pačiais metais jis susižadėjo su Marianne Viardot, dainininkės Pauline dukra, tačiau vėliau Marianne nutraukė sužadėtuves. Jis išvyko į Veimarą pasiklausyti Richardo Wagnerio "Nibelungų žiedo". Fauré patiko Wagnerio muzika, bet ji jam nepadarė įtakos.
1883 m. Fauré vedė Marie Fremiet. Jie susilaukė dviejų sūnų. Norėdamas išlaikyti šeimą, jis turėjo daug laiko praleisti mokytojaudamas, todėl neturėjo daug laiko kurti, išskyrus vasarą. Leidėjai už jo kompozicijas nemokėjo daug pinigų.
1892 m. jis tapo Prancūzijos provincijų muzikos konservatorijų inspektoriumi, todėl jam nebereikėjo mokyti mėgėjų. 1896 m. jis pagaliau tapo vyriausiuoju vargonininku Église de la Madeleine. Jis taip pat tapo Paryžiaus konservatorijos kompozicijos profesoriumi. Čia jis dėstė keliems studentams, tapusiems svarbiais prancūzų kompozitoriais, tarp jų Maurice'ui Raveliui, Nadiai Boulanger ir Charlesui Koechlinui. 1905 m. tapo konservatorijos direktoriumi.
Tapęs vyresnis jis tapo kurčias. Aukšti ir žemi garsai jam skambėjo neaiškiai. Iš konservatorijos jis išėjo į pensiją 1920 m., būdamas 75 metų. Tais pačiais metais jis buvo apdovanotas Garbės legiono ordino Didžiuoju kryžiumi. Toks aukštas apdovanojimas muzikantui buvo neįprastas. Jo sveikata pašlijo iš dalies dėl to, kad jis daug rūkė. Mirė 1924 m. Paryžiuje nuo plaučių uždegimo, jam buvo surengtos valstybinės laidotuvės. .
Johno Singerio Sargento aliejumi tapytas Gabrielio Fauré portretas, apie 1889 m. (Paryžiaus muzikos muziejus)
Jo muzika
Gabrielis Fauré yra didžiausias prancūzų meninės dainos, arba mélodie, kompozitorius. Niedermejerio mokykloje jis daug išmoko, kaip rašyti gražias, sklandžias harmonijas. Jis taip pat mokėsi bažnytinių modų. Tai galima išgirsti daugelyje jo muzikos kūrinių. Jis parašė keletą dainų ciklų (dainų grupių), įskaitant vieną, pavadintą La Bonne Chanson. Fauré kūriniai fortepijonui - tai daugiausia trumpi kūriniai, pavyzdžiui, barkarolės, noktiurnai ir impromptus. Juose dažnai gausu arpeggio figūrų, o melodija pereina iš vienos rankos į kitą. Tarp jo kamerinių kūrinių yra fortepijoniniai kvartetai ir kvintetai, styginių kvartetas, fortepijoninis trio, dvi sonatos smuikui ir fortepijonui bei dvi violončelei ir fortepijonui. Ypač gerai žinomas jo Elegija violončelei ir fortepijonui. Jis niekada nerodė didelio susidomėjimo rašymu orkestrui. Jo orkestrinius kūrinius daugiausia sudaro atsitiktinė muzika. Jo "Requiem" populiarus tiek mėgėjų, tiek profesionalių chorų tarpe.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas buvo Gabrielis Urbainas Fauré?
Atsakymas: Gabrielis Urbainas Fauré - prancūzų kompozitorius, vargonininkas, pianistas ir muzikos mokytojas, gimęs 1845 m. gegužės 12 d. Pamjė, Arijėge, Midi Pirėnuose, ir miręs 1924 m. lapkričio 4 d. Paryžiuje.
K: Kuo Fauré garsėjo kaip kompozitorius?
A: Fauré garsėjo savo harmonijomis, kurios padarė didelę įtaką daugeliui XX a. kompozitorių. Jis taip pat garsėjo prancūziškomis dainomis, kamerine ir fortepijonine muzika.
K.: Kuo Fauré skyrėsi nuo daugumos to meto prancūzų kompozitorių?
A: Dauguma to meto prancūzų kompozitorių išgarsėjo rašydami operas, tačiau Fauré parašė tik vieną operą.
K: Kokie yra svarbiausi Fauré kūriniai?
A: Svarbiausi Fauré kūriniai yra prancūziškos dainos, kamerinė muzika, fortepijoninė muzika ir Requiem, kuris yra vienas populiariausių requiem ir gali būti atliekamas su nedideliu orkestru ir choru.
K: Kuo ypatingas Fauré Requiem?
A: Fauré Requiem yra solo kūrinys "Pie Jesu", skirtas aukštų balsų dainininkui arba sopranui.
K.: Kokie yra kiti populiarūs Fauré sukurti kūriniai?
A: Tarp kitų populiarių Fauré sukurtų kūrinių yra Berçeuse iš "Lėlės siuitos" fortepijoniniam duetui, Sicilienne iš "Pelléas et Mélisande" muzikos ir daina Après un rêve, kuri kartais atliekama solo instrumentu, pavyzdžiui, violončele.
Klausimas: Kaip Fauré muzika paveikė muzikos pasaulį?
A: Fauré muzika, ypač jo harmonijos, padarė didelę įtaką daugeliui XX a. kompozitorių.
