Harmonija (armonika, melodeonas) – instrumentas: apibrėžimas, istorija, tipai

Harmonija, dar vadinama melodeonu, nendriniais vargonais arba siurbliniais vargonais, yra klavišinis instrumentas, labai panašus į vargonus. Jis skamba pučiant orą per nendres, kurios yra suderintos į skirtingus garsų aukščius, kad skambėtų muzikos natos.

Armonika gali būti pritaikyta groti kojomis arba rankomis:

  • Naudojant kojomis valdomą fisharmoniją, grojantysis vienu metu kojomis spaudžia du pedalus. Tai sujungiama su mechanizmu, kuris valdo varpą ir siunčia orą į stygas. Tokiu būdu abi grojančiojo rankos gali laisvai groti klaviatūra. Šio tipo instrumentus 1842 m. išrado Alexandre'as Debainas iš Paryžiaus, nors panašūs instrumentai maždaug tuo pačiu metu buvo gaminami ir kitose vietose.
  • Rankiniu armonikėliu grojantysis viena ranka stumia ir traukia pirmyn ir atgal rankenėlę, kuri sujungta su orą pučiančiu sūpuokliu. Dėl to jis gali groti klavišais tik viena ranka, nes kita ranka turi nuolat pumpuoti varpą. Kai kurie žaidėjai gali pumpuoti pakankamai oro viena ranka, o prireikus groti klavišais abiem rankomis.

Rankomis pumpuojamą fisharmoniją sukūrė Dwarkanathas Ghose, kad instrumentu būtų galima groti sėdint ant grindų. Indijoje, Pakistane, Nepale, Afganistane, Bangladeše ir kitose Pietų Azijos šalyse jis naudojamas kaip akomponuojantis instrumentas hindustani klasikinėje muzikoje, sufijų muzikoje, bhadžane ir kitoje pamaldumo muzikoje, Qawwali, Natya Sangeet ir įvairiuose žanruose, įskaitant klasikinį Kathak šokį.

Apibrėžimas ir garso principas

Harmonija (angl. harmonium) – tai pūslinis, nendrinis klavišinis instrumentas. Garso šaltinis yra laisvos nendrės (reed), kurios vibruodamos praleidžiant pro jas orą sukuria atitinkamą toną. Oro tekėjimą reguliuoja pūslės (bellows), jas varančios rankos arba pedalai, o garsą formuoja nendrių rinkiniai, registrai ir vožtuvai.

Istorija (sutrumpinta)

Pirmieji komerciškai sėkmingi nendriniai vargonai atsirado XIX a. Europoje. Alexandre'as Debainas Paryžiuje 1842 m. patentavo vieną iš ankstyvų harmonium konstrukcijų ir praplėtė instrumentų gamybą. Europoje vystėsi skirtingos rūšys: stacionarūs nendriniai vargonai (daugiausia naudojami bažnyčiose ir namuose) bei nešiojamos versijos.

Pietų Azijai būdingą, rankomis pumpuojamą harmoniką (kartais vadinamą indų harmonium) pritaikė ir populiarino XIX a. pabaigoje tokie gamintojai kaip Dwarkanathas Ghose; šis instrumentas greitai tapo svarbiu akompanavimo įrankiu hindustani ir kitoms tradicijoms.

Tipai ir pavadinimų skirtumai

  • Harmonium / nendriniai vargonai – stacionarios arba sėdimos grojimo versijos su klaviatūra, kur oro srautas gaunamas rankiniu arba pėdomis valdomu pūslės mechanizmu.
  • Indų harmonika (rankomis pumpuojama harmonium) – kompaktiška, dažnai sėdimai grojama versija, kurią grojantieji laiko ant kelių arba pastato ant stalo. Paprastai turi vieną klaviatūrą ir keletą registrų arba vožtuvų.
  • Melodeonas ir fisarmonija – šie terminai dažnai painiojami. „Melodeonas“ (dažnai – diatoninė mygtukinė armonika) ir „fisarmonija“ (akordeonas) yra nešiotini, rankomis laikomi instrumentai su lankstymo tipo pūslėmis ir mygtukais ar klaviatūra kairėje/dešinėje pusėse; jie naudoja nendres, bet skiriasi konstrukcija ir grojimo technika nuo stacionarių harmoniumų.

Konstrukcija ir valdymas

Standartiškai harmoniumą sudaro: klaviatūra (klavišinis arba mygtukinis rinkinys), oro pūslės (bellows), oro talpa (air chest), nendrių rinkiniai (reeds), vožtuvai/stoppers (registrai), ir mechanizmai, kurie valdo oro srautus. Grojimo metu muzikantas reguliuoja dinamiką ir atakas per pūslės spaudimą bei registro parinkimus.

Skirtumai tarp harmoniumo ir akordeono

Svarbiausi skirtumai:

  • Nešiojami akordeonai turi lankstymo tipo pūslę ir dažnai turi mygtukus kairėje (boso) pusėje bei klaviatūrą arba mygtukus dešinėje; juos galima nešioti ant peties. Harmoniumas įprastai statomas ant stalo ar grindų ir grojamas sėdint, jam oro srautą tiekiant rankomis arba kojomis.
  • Tonų kontrolė akordeone dažnai leidžia dinamiškai keisti garsą tiesiai įtempus arba atleidus pūslę, tuo tarpu tradiciniame harmoniume dinamikos diapazonas gali būti ribotesnis, todėl grotuviams svarbu valdyti pūslės slėgį ir registrus.

Naudojimas ir repertuaras

Harmonija plačiai naudojama tiek Vakarų liaudies ir bažnytinėje muzikoje, tiek Pietų Azijos tradicijose. Kaip minėta aukščiau, Indijoje, Pakistane, Nepale ir gretimose šalyse ji tapo svarbiu akompanavimo instrumentu hindustani klasikinėje muzikoje, sufijų ir kitose religinėse giesmėse, Qawwali, Natya Sangeet ir Kathak atlikimuose. Vakaruose nendriniai vargonai buvo populiarūs XIX–XX a. pradžioje kaip namų ir mažų bažnyčios vargonų alternatyva.

Grojimo technika ir priežiūra

Grojimas reikalauja gero pūslės valdymo: tikslaus oro srauto užtikrinimo, registrų parinkimo ir klaviatūros meistriškumo. Indų harmoniume populiaru naudoti menooyninius (drone) ir sustain efektus, taip pat pritaikytą ornamentiką hindustani stilistikai.

Priežiūra: svarbu saugoti instrumentą sausoje vietoje, reguliariai tikrinti ir sandarinti pūslę, valyti nendres nuo dulkių ir reguliuoti vožtuvus. Didesni remontai – nendrių keitimas, vožtuvų taisymas ar pūslės restauravimas – dažniausiai atliekami pas specialistus.

Baigiamieji pastebėjimai

Harmonia / harmonium (kartais painiojama su melodeonu ar fisarmonija) išlieka lankstus ir svarbus instrumentas daugelyje kultūrų. Nors konstrukciniai variantai ir grojimo būdai skiriasi, bendras principas – oro srautas, praleidžiamas pro nendres, – išlieka tas pats. Dėl savo paprastumo ir galimybės lydėti balsą bei instrumentus, harmoniumas ir šiandien yra plačiai naudojamas akompanavimo instrumentas įvairiose muzikos tradicijose.

Kojomis pumpuojamas fisharmoniumasZoom
Kojomis pumpuojamas fisharmoniumas

Rankomis pumpuojamas fisharmoniumasZoom
Rankomis pumpuojamas fisharmoniumas

22-šruti-harmonijaZoom
22-šruti-harmonija

Specialūs tipai

Pirmą kartą šį instrumentą 1840 m. Prancūzijoje išrado Alexandre'as Debainas, kuris 1840 m. rugpjūčio 9 d. Paryžiuje užpatentavo savo harmoniją. Harmoniumą su swarmandalu (mažu, į arfą panašiu instrumentu, panašiu į citrą ir autoharfą) pagamino Bhishmadev Vedi. Kadangi Swaramandal dėžutė buvo per didelė harmonijui, jo mokinys Manohar Chimote pritvirtino stygas instrumento plotyje ir pavadino jį Samvadini. Šiuo instrumentu stygas galima groti ranka, esančia ant minkštasuolio, o klavišus - kita ranka. Čimotė nustatė naują natūralų "Gandhar" derinimą šiame harmoniume. Nors šis derinimas apsiribojo 12 tonų, palyginti su 22, kurių reikalaujama hindustanietiškoje klasikinėje muzikoje, jis neabejotinai suteikė europietiškam harmonijaus derinimui indišką atspalvį.

22-šruti-harmoniją sukūrė Vidjadharas Oke (Indijos patentas Nr. 250197). Tam jis pirmiausia išaiškino esminį skirtumą tarp "Nada" ir "Shruti" ir nustatė, kokiose padėtyse galima groti 22 mikrotonus (Shrutis) bet kuriuo styginių instrumentu. Jis užfiksavo konkretų skirtumą tarp 22 šrutų ir 12 tonų lygiavertės temperamentinės skalės. Jo sukurtame "22 Shruti-Harmonium" po kiekvienu klavišu yra specialios rankenėlės, kuriomis reguliuojamos stygos, todėl 12 klavišų yra 22 Shrutis. Kadangi tai yra modifikuotas rankomis pumpuojamas fisharmonija, nereikia jokių specialių grojimo įgūdžių. 22-Shruti-Harmonium leidžia sukurti bet kokią Ragą, kurios visos natos puikiai dera su Tanpura. Be to, pastačius visas rankenėles į centrinę padėtį, 22-Shruti-Harmonium galima išgauti akordeono skambesį.



Klausimai ir atsakymai

Klausimas: Kas yra fisharmonija?


A: Harmoniumas yra klavišinis instrumentas, kuris skleidžia garsą pučiant orą per nendres, kurios yra suderintos į skirtingo aukščio garsus, kad skambėtų muzikos natos.

K: Kaip veikia kojomis pumpuojamas fisharmonija?


A: Kojiniu armonikėliu grojantysis vienu metu kojomis spaudžia du pedalus. Tai sujungiama su mechanizmu, kuris valdo varpą ir siunčia orą į stygas. Dėl to abi grojančiojo rankos gali laisvai groti klaviatūra.

Klausimas: Kas išrado kojomis pumpuojamą fisharmoniją?


A: Kojomis pumpuojamą fisharmoniją 1842 m. išrado Alexandre'as Debainas iš Paryžiaus, nors panašūs instrumentai maždaug tuo pačiu metu buvo gaminami ir kitose vietose.

K: Kaip veikia rankomis pumpuojamas fisharmoniumas?


A: Rankomis pučiamo harmonijaus atveju grojantysis viena ranka stumia ir traukia pirmyn ir atgal rankenėlę, kuri sujungta su orą pučiančia varpa. Dėl šios priežasties jis gali groti klavišais tik viena ranka, nes kita ranka turi nuolat pumpuoti varpą. Kai kurie žaidėjai gali viena ranka išpumpuoti pakankamai oro ir prireikus klavišais groti abiem rankomis.

Klausimas: Kas sukūrė rankomis pumpuojamą šio instrumento versiją?


A: Šio instrumento rankomis pumpuojamą versiją sukūrė Dwarkanathas Ghose, kad juo būtų galima groti sėdint ant grindų.

K: Kur naudojamas šis instrumentas?


A: Šis instrumentas naudojamas Indijoje, Pakistane, Nepale, Afganistane, Bangladeše ir kitose Pietų Azijos šalyse kaip akomponuojantis instrumentas hindustani klasikinėje muzikoje, sufijų muzikoje, bhadžane ir kitoje pamaldumo muzikoje Qawwali Natya Sangeet ir įvairiuose žanruose, įskaitant akompanavimą klasikiniam Kathak šokiui ir kitoms pramogoms.

Klausimas: Kokie panašūs instrumentai buvo sukurti šiuo laikotarpiu? A: Šiuo laikotarpiu Anton Haeckl sukonstravo fizharmoniką - klaviatūrą su laisvomis nendrėmis. Johnas Greenas taip pat išrado seraphine, kuri skambėjo pučiant orą virš metalinių nendrių. Šie instrumentai dabar yra muziejaus eksponatai.

AlegsaOnline.com - 2020 / 2025 - License CC3