Akompanimentas muzikoje: apibrėžimas, vaidmuo ir pavyzdžiai
Akompanimentas muzikoje: apibrėžimas, vaidmuo, stiliai ir pavyzdžiai — suprantami paaiškinimai ir praktiniai patarimai pianistams bei atlikėjams.
Muzikoje akompanimentas yra muzikinė dalis, kuri lydi kitą muzikinę balsą ar partiją ir palaiko jos išraišką, ritmą bei harmoniją. Tai gali būti paprasta akordinė plokštuma, ritminis pritarimas, žemi ar nuolatiniai bosai ar net savarankiška melodinė linija, kuri pabrėžia pagrindinę temą.
Kas sudaro akompanimentą?
Muzikiniame kūrinyje dažnai atskiriama melodija ir akompanimentas. Pavyzdžiui, kūrinys gali būti grojamas fortepijonu, kai dešinė ranka atlieka melodiją, o kairė — akompanimentą. Akompanimentą gali atlikti ir kitas instrumentas arba kelios partijų grupės.
Akompanimento vaidmuo
Akompanimentas:
- palaiko ir atskleidžia harmoniją;
- nustato ritmo ir tempą;
- parama solistui išlaikant intonaciją ir frazę;
- papildo emocinį kūrinio turinį — pabrėžia dinamiką, artikuliaciją ir nuotaiką.
Akompanimentas nebūtinai turi būti žemesnis ar paprastesnis už melodiją: jis gali būti sudėtingas ir savarankiškas, pavyzdžiui, kai tai yra kita melodija arba kontrapunkto linija (kontrapunktu). Tačiau atlikimo praktikoje paprastai melodija turi skambėti šiek tiek ryškiau, kad ji būtų aiškiai išskirta — akompanimentas neturi jos „užgožti“.
Akompanavimo formos ir technikos
Akompanimentas gali būti labai įvairus:
- pavienės natės arba vieno balso pritarimas;
- akordinės plokštumos — sutvirtintos ar blokuotos;
- arpeđiniai figūriniai modeliai (pvz., Alberti bass, kol kas akcentuojama ritmika);
- ostinato — pasikartojančios frazės ar motyvai;
- walking bass (ypač džeze) ar ritminiai „grooves“ roko ir pop muzikoje;
- kontrapunktinės linijos — savarankiškos melodijos, kurios sąveikauja su pagrindine tema.
Pianistui akompanuojant svarbu valdyti dinaminius skirtumus, pedalo naudojimą, tempo lankstumą (rubato) ir frazavimo sinchronizavimą su solistu. Akomponuojantis muzikantas turi nuolat klausytis solisto ir prisitaikyti prie kvėpavimo, tempo pokyčių ar interpretacinių sprendimų.
Instrumentai, ansambliai ir istorija
Vakarų tradicijoje populiariausias akomponavimo instrumentas yra pianistas. Gera fortepijono akompanimento partija gali suteikti koncertui papildomo turinio — net kai ji nėra menininko pagrindinis vaidmuo. Tačiau akompanuoti gali ir gitaros ar elektriniai klavišiniai (gitaromis, elektriniai klavišiniai), bosai, būgnai ar visos ritminės sekcijos roko grupėse (Roko grupės).
Istoriškai akompanimentui būdavo naudojami kitokie instrumentai: Elžbietos laikais populiari buvo liutnia. Žmonės dainuodavo ir dažnai akompanuodavo liutnia arba arfa. Baroko epochoje akompanimentas dažnai realizuodavosi per basso continuo — parama grojama ant klavesinu arba vargonais, o bosinė linija kartais atliekama violončele arba fagotu).
Akompanavimo pavyzdžiai praktikoje
Kai solistas groja koncertą, jam paprastai padeda orkestras, kuris atlieka akompanimento funkciją. Vargonininkas, grojantis giesmę, akompanuoja susirinkusiesiems. Roko grupėse perkusininkas ar ritminė sekcija akompanuoja pagrindiniam instrumentui ar vokalui.
Pianistas gali akompanuoti įvairius instrumentus ir balsus: smuikui, violončelei, obojui, trimitui, dainininkui ar chorui. Akompaniatorius turi ne tik techninių įgūdžių, bet ir empatijos — jis turi „groti“ kartu su solistu, sekti frazes, dinamiką ir intonaciją.
Liaudies tradicijose dažnai dainuojama be instrumentinio pritarimo — Liaudies dainos tradiciškai būdavo atliekamos a cappella arba su minimalia vokaline pagalba, o instrumentinis akompanimentas atsirado vėliau.
Tipiniai akompanavimo pavyzdžiai
- fortepijoninis pritarimas dainoms (liedai, romansai); — labai stiprus pavyzdys: Šuberto ir Volfo dainose fortepijono partijos yra ne tik fonas, bet ir dramaturginis elementas;
- liutnios ar harfos pritarimas liaudies ar senovinėse dainose;
- basso continuo baroko ansambliuose;
- gitaros pritarimas pop/folk muzikoje;
- klavišiniai, bosas ir būgnai roko/jazz kontekste.
Asmenybės ir profesija
Akomponuojantis muzikantas dažnai vadinamas akompaniatoriumi. Vienas iš žinomiausių XX a. akompaniatorių buvo Džeraldas Mūras — pianistas, kuris savo karjerą pradėjo 1920-aisiais, ir daug prisidėjo prie to, kad visuomenė suvoktų akompaniatoriaus svarbą. Anksčiau akompaniatoriai neretai nerašydavo savo pavardžių programose, o jų indėlis būdavo nuvertinamas. Mūras įrodė, kad stiprus fortepijono akompanimentas gali kurti draminę logiką, spalvą ir net pakeisti atlikimo kokybę: blogas akompanimentas gali sugadinti gerą solistinį pasirodymą.
Praktiniai patarimai akompaniatoriams
- perskaitykite visą partiturą — supraskite formą ir visų balsų funkcijas;
- prieš koncertą susitarkite dėl tempiamųjų vietų, kvėpavimo ir fermatos;
- praktikuokite skirtingus pritarimo būdus (blokiniai akordai, arpeđiai, ritminės figūros) ir pasirinkite tinkamiausią interpretacijai;
- jei reikia, būkite pasiruošę transponuoti ar groti su skirtingu temperamentu;
- išlaikykite aiškią ritminę paramą — tai ypač svarbu vokaliniam atlikimui ir mažiems ansambliams.
Santrauka: Akompanimentas yra neatsiejama muzikos dalis, kuri gali būti paprasta arba sudėtinga, bet visuomet turinti palaikyti, papildyti ir praturtinti melodiją. Geras akompaniatorius ne tik „lydi“ — jis kuria veiksmą kartu su solistu ir padeda perteikti kūrinio emocinį turinį klausytojams.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra akompanimentas muzikoje?
A: Akompanimentas muzikoje - tai muzikos kūrinys, kuris akompanuoja kitam muzikos kūriniui, dažnai suteikdamas harmoniją arba foninį garsą.
K: Kaip akompanimentas gali būti grojamas fortepijonu?
A.: Fortepijonu dešine ranka paprastai grojama melodija, o kaire - akompanimentas. Melodija paprastai turėtų būti garsesnė už akompanimentą, kad jis neužgožtų.
K: Ar akompanimentas turi būti žemesnis už melodiją?
A: Ne, akompanimentas neturi būti žemesnis už melodiją. Jį taip pat gali sudaryti pavienės natos, akordai ar bet koks kitas modelis.
K: Koks instrumentas dažniausiai naudojamas akomponuojant vakarietiškoje muzikoje?
A: Populiariausias akompanimento instrumentas vakarietiškoje muzikoje yra fortepijonas.
K: Kas buvo Džeraldas Mūras ir ką jis veikė?
A: Geraldas Mūras buvo garsus pianistas, padėjęs žmonėms suprasti, koks svarbus yra akompaniatorius per pasirodymus. Savo karjerą jis pradėjo 1920 m., kai žmonės apie akompanuotojo vaidmenį daug negalvojo, tačiau jis parodė, kad blogas akompanavimas gali sugadinti pasirodymą.
Klausimas: Kokie instrumentai buvo populiarūs akompanuojant Elžbietos laikais?
A: Elžbietos laikais liutnios ir arfos buvo populiarūs instrumentai, kuriais buvo akompanuojama dainoms, kurias tuo metu žmonės dainavo be akompanimento.
K: Kokie instrumentai buvo naudojami akomponuojant baroko laikotarpiu? A: Baroko laikotarpiu akompanimentui buvo naudojamas klavesinas arba vargonai su violončele arba fagotu bosinėje linijoje.
Ieškoti